- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- TA-1958-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02920-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, skundas paliktas nenagrinėtas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gruodžio mėn. kreipėsi į VPN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo atsakyta, kad vaistų nuo šios ligos nėra, išskyrus vaistą (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjo nuomone, jam nepadeda. Pareiškėjas 2019 m. kovo 5 d. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kurioje jam buvo išrašyti vaistai (duomenys neskelbtini) ir rekomenduota daryti operaciją. Nors VPN privalėjo pareiškėjui išduoti LAVL išrašytus vaistus, tačiau, pareiškėjui grįžus į VPN, vaistai pareiškėjui nebuvo išduoti. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėjas kentėjo skausmą ir nepatogumus, taip pat dirbdamas jautė skausmą ir nepatogumus, todėl negalėjo kokybiškai atlikti jam paskirtų darbų. Pareiškėjui kas valandą tekdavo lankytis tualete. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. VPN atsiliepimas grįstas tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. skunde ir 2019 m. kovo 18 d. pareiškime iš esmės skundėsi tuo, kad VPN Sveikatos priežiūros tarnybos medikai jam neskyrė 2019 m. kovo 7 d. LAVL gydytojo jam rekomenduoto vaisto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo pateikti VPN 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. atsakymai, kuriuose išaiškinta, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, gydymas ir vaistai yra apmokami biudžeto lėšomis, o ne privalomo socialinio draudimo fondo lėšomis, todėl, atsižvelgiant į turimas lėšas, pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o, esant galimybei, ir kiti preparatai. Pareiškėjo ligai ((duomenys neskelbtini)) gydyti buvo skirtos žvakutės (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. konsultuotas chirurgo, kuris rekomendavo chirurginį gydymą ir vaistą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo informuotas, kad jo susirgimui gydyti vaistas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas.
3.2. Specialistų nurodymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl, nesant rekomenduotų vaistų, pareiškėjui buvo skiriami kiti turimi analogiški preparatai jo ligai gydyti. Pareiškėjas buvo informuotas, kad VPN nuteistieji turi galimybę gydytojo rekomenduotus vaistus įsigyti savo lėšomis, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsigyti vaistų savo lėšomis.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę VPN skunde nurodomu laikotarpiu, VPN Sveikatos priežiūros tarnyba rūpinosi pareiškėjo sveikatos būkle, organizavo pareiškėjo etapavimą į LAVL išsamiems tyrimams, specialisto konsultacijai. Pareiškėjui buvo skiriamas medikamentinis gydymas įstaigoje turimais vaistiniais preparatais iki paskirtos operacijos atlikimo.
3.4. Nors šiuo atveju pareiškėjas žalą kildina iš, jo teigimu, nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų VPN, tačiau pareiškėjas nėra pasinaudojęs Lietuvos Respublikos pacientų teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo dėl pacientų teisių pažeidimo nagrinėjimo tvarka. Be to, nėra įrodytas VPN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų aplaidumo, neveikimo, nerūpestingumo požymių.
3.5. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė šias reikšmingas aplinkybes:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į VPN, paaiškindamas, kad jaučia atitinkamus fizinius nepatogumus dėl savo ligos, ir prašė atsakyti, dėl kokios priežasties jam nėra skiriami vaistai jo ligai gydyti ir nesiimama jokių veiksmų.
5.2. VPN administracija 2019 m. kovo 18 d. atsakyme Nr. 42-287 paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje vaistai apmokami biudžeto lėšomis, todėl pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o tik po to, esant galimybei, ir kiti preparatai. VPN taip pat nurodė, kad vaisto (duomenys neskelbtini) neturi, todėl toks vaistas pareiškėjui skirtas nebuvo, tačiau pareiškėjas turi galimybę, gydytojui rekomendavus, įsigyti pageidaujamus vaistus už savo asmenines lėšas.
5.3. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas patikrinti duomenis apie VPN Sveikatos priežiūros tarnybos vedėją A. S., taip pat patikrinti VPN dokumentus, atsižvelgti į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad pareiškėjo prašomų vaistų VPN nėra.
5.4. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. kovo 20 d. raštu persiuntė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), pareiškimo kopiją persiuntė VPN administracijai.
5.5. Departamentas persiuntė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti VPN direktoriui.
5.6. VPN 2019 m. balandžio 9 d. raštu paaiškino pareiškėjui, kad įkalinimo įstaigoje vaistai apmokami biudžeto lėšomis, todėl pirmiausia įsigyjami gyvybiškai būtini vaistai, o tik po to, esant galimybei, ir kiti preparatai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo ligai gydyti buvo skirtos žvakutės, o vaistas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas. Be to, suimtieji ir nuteistieji turi galimybę, gydytojui rekomendavus, įsigyti pageidaujamus vaistus už savo asmenines lėšas, jei yra nepatenkinti skiriamais vaistais ir gydymu įstaigos lėšomis.
5.7. 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl VPN sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo 25 d., prieinamumo ir kokybės.
5.8. Tarnyba ataskaitoje konstatavo, jog VPN pareiškėjui neužtikrino LAVL gydytojo chirurgo paskirto gydymo vaistu (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė: 1) Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; 2) Šeimos gydytojo MN 24.4.6 papunkčio reikalavimus – šeimos gydytojas turi tęsti kitų chirurginių ligų konservatyvų gydymą, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas; 3) VPN direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 3-57 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų 4.1 ir 4.2 punktų reikalavimus (sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniai: užtikrinti tinkamą nuteistųjų sveikatos priežiūrą ir užtikrinti nuteistiesiems ligoniams tapatų, kaip ir laisvėje esantiems ligoniams, gydymą), 5.1.3 ir 5.12 punktų reikalavimus (sveikatos priežiūros tarnybos funkcijos: užtikrinti gydymo tęstinumą ir aprūpinti nuteistuosius būtinojo sąrašo vaistais ir kitomis medicininės paskirties prekėmis).
Žemesnės instancijos teismas
5.9. Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. T4-159-(1.34.) nustatė, kad pareiškėjui 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. kovo 25 d. VPN asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, VPN įspėti dėl nurodytų pažeidimų.
6. Nustatęs šias aplinkybes ir remdamasis pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos įrašais, teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 9 d. gydytojas pareiškėjui paskyrė vaistą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligai gydyti, o 2019 m. sausio 28 d. pareiškėjas buvo užrašytas planinei chirurgo proktologo konsultacijai. LAVL gydytojas 2019 m. kovo 7 d. siuntime nurodė, kad pareiškėjo ligos gydymas operacinis, iki operacijos paskirti vaistai (duomenys neskelbtini). VPN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja 2019 m. kovo 20 d. pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksavo, kad pareiškėjui rekomenduotas operacinis gydymas. VPN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoja 2019 m. balandžio 9 d. išraše nurodė, kad pareiškėjui rekomenduotas operacinis gydymas, jis siunčiamas koloproktologo konsultacijai. Iš vaistų paskyrimo pareiškėjui pažymos matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. pareiškėjui išduotas vaistas (duomenys neskelbtini), vaistas (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad vaistas (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2000 m. sausio 28 d. patvirtintą kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
8. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui 2019 m. kovo 7 d. LAVL rekomenduota skirti vaistą (duomenys neskelbtini), kuris nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą kompensuojamųjų vaistų sąrašą. VPN administracija kelis kartus informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaistas (duomenys neskelbtini) nėra kompensuojamas, įkalinimo įstaigos administracija neturi galimybės jo skirti, pareiškėjas informuotas apie galimybę pasinaudoti Departamento 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 41 punkte įtvirtinta teise įsigyti paskirtus vaistus už savo asmenines lėšas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymo VPN administracijai įsigyti vaistą (duomenys neskelbtini) už savo asmenines lėšas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VPN neturėjo vaisto (duomenys neskelbtini), šis vaistas nėra įtrauktas į Departamento sudarytus perkamų vaistų sąrašus, padarė išvadą, kad VPN neturėjo pareigos savo iniciatyva nupirkti pareiškėjui šį vaistą, o prašymo įsigyti jį savo asmeninėmis lėšomis pareiškėjas įkalinimo įstaigos administracijai nepateikė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neišreiškė pageidavimo pasinaudoti galimybe savo lėšomis įsigyti gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus preparatus, konstatuota ir Tarnybos 2019 m. liepos 15 d. sprendime Nr. D17-124(1.27). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui buvo rekomenduota vartoti vaistą (duomenys neskelbtini), o VPN šio vaisto neturėjo, pareiškėjas nesikreipė dėl vaisto įsigijimo savo lėšomis, teismas nenustatė neteisėtų VPN veiksmų, organizuojant pareiškėjo gydymą. Teismas, remdamasis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, taip pat nustatė, kad VPN administracija reagavo į pareiškėjo prašymus, siuntė pareiškėją gydytis į LAVL, skyrė pareiškėjui vaistus, kurie buvo įstaigoje nupirkti.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos ataskaita savaime nesuponuoja neteisėtų VPN administracijos veiksmų organizuojant pareiškėjo gydymą, nes, atsižvelgiant į jos turinį, matyti, kad ataskaita grindžiama išimtinai gydytojos V. G. veiksmais, gydant bei konsultuojant pareiškėją. Sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės klausimai nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl žalos, patirtos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nenustatęs VPN neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
12. Pareiškėjas teigė, jog VPN jam nebuvo užtikrina tinkama medicininė priežiūra, nes jam nebuvo išduoti jam paskirti vaistai. Aplinkybę, kad buvo padaryti pažeidimai, patvirtino Tarnybos ataskaita. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko VPN, o tai reiškia, kad jį išlaiko valstybė, kuri turi pareigą užtikrinti tinkamą gydymą. Gydytojo išrašyti vaistai laikytini gyvybiškai svarbiais, todėl pareiškėjui išrašytas vaistas (duomenys neskelbtini) turėjo būti jam išduotas.
Atsiliepimas
13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
14. VPN pažymėjo, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio.
15. VPN teigė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei proceso, nei materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti priimtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktika, kurioje išaiškintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Aprašo 4, 17, 19, 20 punktų nuostatomis, konstatavo, kad Departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Todėl laisvės atėmimo įstaigoje kalinamas (laisvės atėmimo bausmę atliekantis) asmuo turi teisę gauti, o laisvės atėmimo įstaiga turi pareigą išduoti jam vaistinius preparatus, jei gydytojas tokiam asmeniui juos yra paskyręs. Dėl to, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad VPN neturėjo vaisto (duomenys neskelbtini), nes minėtas vaistas nėra kompensuojamas, ir Departamentas, atliekantis vaistinių preparatų pirkimą, nebuvo įtraukęs šio preparato į perkamų būtinųjų vaistų sąrašą, nepaneigė VPN pareigos tokį vaistą pareiškėjui suteikti, jei jį gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs. Tokiu atveju, kai pareiškėjas nebuvo aprūpintas jam gydytojo paskirtu vaistu (duomenys neskelbtini), kurį jis turėjo vartoti, neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nebūtų pagrindo konstatuoti tik tuo atveju, jei vietoje vaisto (duomenys neskelbtini) VPN pareiškėjui buvo suteikiami gydytojo paskirti analogiško veikimo vaistai, kuriais buvo užtikrintas tinkamas pareiškėjo ligos gydymas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatė, kad: 1) skundžiamu teismo sprendimu neapibrėžtos aiškios bylos nagrinėjimo ribos, t. y. nėra aišku, dėl kokio laikotarpio kyla ginčas, ar nuo tada, kai pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigą dėl to, kad jam paskirtas vaistas (žvakutės (duomenys neskelbtini)) nepadeda, iki tada, kai jis buvo išvežtas į LAVL gydytojo konsultacijai, ar tik dėl to laikotarpio, kai pareiškėjas grįžo iš LAVL ir jam nebuvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini), iki tada, kai jis buvo išvežtas į logininę; 2) teismas, nustatęs, kad pareiškėjui buvo išduotas kitas vaistas – žvakutės (duomenys neskelbtini), netyrė, ar žvakutės (duomenys neskelbtini) yra analogiško veikimo vaistinis preparatas; 3) VPN Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. kovo 1 d. siuntime į LAVL nurodyta, kad pareiškėjas epizodiškai buvo gydomas vaistu (duomenys neskelbtini), o VPN atsiliepime į skundą nurodoma, jog, pareiškėjui grįžus iš konsultacijos LAVL, kurios metu jam buvo paskirtas gydymas vaistu (duomenys neskelbtini), rekomenduoto vaisto (duomenys neskelbtini) pareiškėjui skirti nebuvo galimybės, nes įstaiga šio preparato neturėjo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino ir netyrė, kokiomis aplinkybės pareiškėjas epizodiškai buvo gydomas vaistu (duomenys neskelbtini) (kas jam šį gydymą skyrė, kokiomis lėšomis šis vaistas buvo įsigytas ir pan.); 4) LAVL chirurgo 2019 m. kovo 7 d. padarytame įraše nurodyti du vaistai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netyrė, ar abu vaistai buvo nurodyti kaip alternatyvūs, ar buvo rekomenduota šiuos vaistus vartoti kartu, ar pareiškėjui buvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini); 5) teismas sprendime nurodė, kad VPN neturėjo pareigos savo iniciatyva nupirkti pareiškėjui vaistą (duomenys neskelbtini), tačiau teismas netyrė, ar VPN ėmėsi kitų veiksmų spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui skirto vaisto įsigijimo ar jo pakeitimu kitu analogiško veikimo vaistu, ar dėjo maksimalias pastangas siekdami išspręsti susidariusią situaciją; 6) teismas sprendime nurodė, kad VPN administracija, 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. 42-287 ir 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 4-2462 atsakydama į pareiškėjo 2019 m. vasario 19 d. skundą ir 2019 m. kovo 18 d. pareiškimą, paaiškino pareiškėjui, kad jis turi galimybę, gydytojui rekomendavus, įsigyti pageidaujamus vaistus už savo asmenines lėšas, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, ar VPN, teikdami pareiškėjui tokį pasiūlymą, įvertino aplinkybes, ar pareiškėjas turi galimybę įsigyti gydytojo paskirtą vaistinį preparatą už asmenines lėšas.
19. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to yra pagrindas, pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 18 d. VPN dirbanti šeimos gydytoja netinkamai atliko jo apžiūrą, t. y. neatliko Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir Medicinos normos MN 14:2005) 12.2.9 ir 12.2.11 punktuose nustatytų apžiūros veiksmų (tyrimų). 2019 m. kovo 7 d. šeimos gydytoja susipažino su LAVL epikrize, nustatyta diagnoze ir rekomendacija, bei nurodė, kad rekomenduoto vaisto (duomenys neskelbtini) įstaigoje nėra. Pareiškėjo įsitikinimu, šeimos gydytoja su pareiškėją konsultavusiu chirurgu privalėjo aptarti alternatyvias jo gydymo galimybes, tačiau šių veiksmų neatliko, nepasirūpino pareiškėjo hospitalizavimu LAVL. Pareiškėjas patikslino, kad prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė šiais laikotarpiais: 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 18 d., ir nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d.
Atsiliepimas
21. VPN atsiliepime į patikslintą skundą, nurodė, kad šeimos gydytojas neprivalo visiems pacientams atlikti visus Medicinos normos MN 14:2005 12.2, 12.2.9, 12.2.11 punktuose nurodytus tyrimus. Šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją ir esamas indikacijas kiekvienu atveju individualiai įvertina situaciją ir nusprendžia kada ir koks tyrimas (apžiūra) yra būtinas pacientui.
22. VPN teigimu, LAVL chirurgo rekomenduoto vaisto (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai per visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjui skirti nebuvo galimybės, nes įstaiga ne visada disponavo šiuo preparatu (kuomet minėto preparato įstaigoje nebuvo tuomet pareiškėjui buvo skiriami kiti analogiški preparatai (duomenys neskelbtini) žvakutės bei vaistas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas buvo informuotas, kad vaistas (duomenys neskelbtini) ir laisvėje esantiems asmenims nėra kompensuojamas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi galimybę už savo lėšas įsigyti šį preparatą ir pataisos įstaiga sudarys jam tokią galimybę. VPN, teikdamas pasiūlymą pareiškėjui įsigyti vaistus (duomenys neskelbtini) už asmenines lėšas, įvertino aplinkybes, kad pareiškėjas turi galimybes šiuos vaistus įsigyti, nes nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. birželio 13 d. VPN dirbo statybininku ir gavo darbo užmokestį, todėl savo asmeninėje sąskaitoje turėjo lėšų vaisto įsigijimui.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VPN, priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš galimai neteisėtų šeimos gydytojos veiksmų dėl 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 18 d. netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, ir vadovaudamasis Specialios teisėjų kolegijos nuosekliai suformuota praktika, pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento), dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų įkalinimo įstaigoje, nenagrinėjo.
25. Pirmosios instancijos teismas, apsibrėžęs, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas, jo teigimu, patyrė dėl to, kad VPN neišdavė jam paskirto vaisto (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. (vaistų paskyrimo dienos) iki 2019 m. balandžio 19 d., nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos pareiškėjo skundą nagrinėjant pirmą kartą (žr. nutarties II d.).
26. Teismas, išanalizavęs BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Aprašo 4, 17, 19, 20 punktus ir aktualią teismų praktiką, apibendrino, kad Departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Taip pat, vadovaudamasis teismų praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, dėl įrodinėjimo, atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta, kad pareiškėjas atlikdamas laivės atėmimo bausmę buvo aprūpintas reikiamais vaistais, teko VPN.
27. Remdamasis surinkta bylos medžiaga, teismas nustatė, kad: gydytoja pareiškėjo ambulatorinėje kortelėje įrašė paciento nusiskundimus, anamnezę (vargina skausmas tiesiojoje žarnoje, „apsičiuopia“ mazgeliai, kartais pakraujuoja, blogiau jaučiasi kelias savaites, viduriai linkę į užkietėjimus), diagnozę ((duomenys neskelbtini) paūmėjimas) ir paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini) žvakutėmis po 1 žvakutę 2 kartus per dieną, 7 dienas, taip pat įrašė, kad planuojama chirurgo-proktologo konsultacija; pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. pakartotinai kreipėsi į gydytoją; po apžiūros Šeimos gydytoja ambulatorinėje kortelėje įrašė pareiškėjo (paciento) nusiskundimus (vargina diskomfortas tiesiojoje žarnoje, pakraujuoja, yra mazgeliai), diagnozę ((duomenys neskelbtini)), taip pat įrašė, kad pacientas užrašytas planinei chirurgo-proktologo konsultacijai dėl gydymo taktikos, nurodė, kad pacientas žvakutes turi; pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. apžiūros metu Šeimos gydytoja ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad pareiškėjas skundžiasi bloga savijauta: skauda išangę, negali sėdėti, turi „(duomenys neskelbtini) žvakutes“, tačiau jos nepadeda, kad pareiškėjas užregistruotas gydytojo proktologo konsultacijai dėl gydymo taktikos, nurodė ligos diagnozę ((duomenys neskelbtini)); pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. buvo konsultuotas LVAL dirbančio chirurgo, kuris nurodė, kad reikalingas operacinis gydymas ir iki operacijos paskyrė vaistus (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 8 d. Šeimos gydytoja susipažino su chirurgo konsultacijos išrašu ir ambulatorinėje knygelėje įrašė „paskyrimą vartoti (duomenys neskelbtini)“, VPN Sveikatos priežiūros skyrius šių vaistų laikinai neturėjo dėl sutrikusio tiekimo; pareiškėjas konsultuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – LSMUL KK) gydytojo koloproktologo, jam 3–6 mėnesius paskirta vartoti flavonoidus pagal 3–6 mėnesių schemą, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); tepti tepalus simptomams malšinti ((duomenys neskelbtini) ar pan.), esant skausmui – naudoti žvakutes su (duomenys neskelbtini), būklei negerėjant – atvykti pakartotinei konsultacijai; 2019 m. balandžio 18 d. gydytojas E. M. asmens sveikatos istorijoje įrašė paskyrimą vartoti (duomenys neskelbtini) ir žvakutes su (duomenys neskelbtini). Daugiau į gydytojus pareiškėjas iki 2020 m. gruodžio 29 d. nesikreipė.
28. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas apibendrino, kad: VPN 2019 m. rugsėjo 13 d. pateiktame atsiliepime neginčijo aplinkybės, jog neišdavė pareiškėjui LAVL chirurgo 2019 m. kovo 7 d. konsultacijoje paskirtų vaistų (duomenys neskelbtini), teigė, kad pareiškėjas buvo gydytas analogiškais preparatais (duomenys neskelbtini); iš esmės analogiškos pozicijos VPN laikėsi 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. raštuose, kuriais atsakė į paaiškėjo skundus; tai, kad pareiškėjui neišduotas vaistas (duomenys neskelbtini), konstatuota ir Tarnybos ataskaitoje bei kituose dokumentuose; VPN Tarnybos nustatytų faktų ir pažeidimų neneigė.
Atsiliepimas
29. Teismas pažymėjo, kad, nors atsiliepime į skundo papildymą VPN nurodė, kad pareiškėjo ligai gydyti buvo skirtos (duomenys neskelbtini) žvakutės bei vaistai, kuriuos tuo metu turėjo įstaiga, t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kurie yra panašaus veikimo, tačiau byloje nėra aiškių ir objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduoti LAVL chirurgo konsultacijos metu paskirti arba analogiško veikimo vaistai, t. y. nors išraše nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. pareiškėjui „buvo skirta: (duomenys neskelbtini) žvakutės, (duomenys neskelbtini) tabletės“, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui faktiškai buvo išduoti jam nuo 2019 m. kovo 8 d. paskirti vaistai (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. balandžio 12 d. – (duomenys neskelbtini) arba analogiško veikimo vaistai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta vaistų paskyrimo pareiškėjui pažyma patvirtino tik tai, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. pareiškėjui buvo išduoti tik (duomenys neskelbtini) vaistai.
30. Teismas konstatavo, kad VPN atsiliepime tik abstrakčiai nurodė, jog pareiškėjo gydymui buvo skiriami tokie vaistai, kuriuos tuo metu turėjo įstaiga, t. y. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tačiau šiems atsiliepime nurodytiems atsikritimams pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors VPN teigė, jog vaistų (duomenys neskelbtini) pareiškėjui parūpinti neprivalėjo, nes jie neįrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (t. y. net pareiškėjui būnant laisvėje, jam šio preparato kompensavimas nepriklausytų), tačiau nagrinėjant bylą antrą kartą VPN jau nurodė, jog rekomenduoto vaisto (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai per visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjui skirti nebuvo galimybės, nes įstaiga ne visada disponavo šiuo preparatu, o LAVL pateiktais duomenimis, minėti vaistai neskirti dėl to, kad tuo metu buvo sutrikęs vaistų tiekimas. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui nebuvo išduoti vaistai (duomenys neskelbtini), yra nenuoseklios ir prieštaringos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, todėl VPN turėjo pareigą užtikrinti, kad pareiškėjui būtų faktiškai išduoti paskirti arba analogiško veikimo nemokami vaistai. Tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo ir turėjo pajamų, iš kurių galėjo įsigyti vaistų (duomenys neskelbtini), teisinio vertinimo nekeičia ir VPN nuo teisės aktuose nustatytos pareigos, aprūpinti laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį (pareiškėją) specialistų paskirtais ar analogiško veikimo vaistais, neatleidžia. Teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vaistai (žvakutės), nors ir skiriami ligos, kuria sirgo pareiškėjas gydymui, tačiau nėra analogiško veikimo kaip (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad dėl paūmėjusios ligos iki konsultacijos LAVL pareiškėjui išduoti (duomenys neskelbtini) vaistai nebuvo pakankami, vartojant Šeimos gydytojo paskirtus vaistus pareiškėjo sveikatos būklė nepagerėjo ir dėl šios priežasties planine tvarka siųstas gydytojų specialistų konsultacijai, todėl VPN privalėjo aprūpinti pareiškėją gydytojų specialistų konkrečiai paskirtais arba analogiško veikimo vaistais. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduoti paūmėjusios ligos gydymui LVAL chirurgo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) ar analogiško veikimo vaistai. Nustatęs, kad pareiškėjui paskirtų ar analogiško veikimo vaistų įstaigoje nebuvo, teismas konstatavo, jog VPN pažeidė Aprašo 4 ir 17 punktus bei veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. VPN veiksmai pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.
31. Vadovaudamasis CK 6.271 straipsniu, ir faktu, kad konstatuoti neteisėti VPN veiksmai, ir atsižvelgęs į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju negali būti konstatuota, jog dėl VPN neteisėtų veiksmų pareiškėjas nepatyrė realios žalos. Nors teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės gauti paskirtus vaistus (duomenys neskelbtini) ar analogiškus vaistus (bylos duomenimis, pareiškėjas serga keletą metų, po specialistų konsultacijų pareiškėjui buvo skirti ne tik minėti vaistai (tabletės), bet ir simptomus ir skausmą mažinantys vaistai (tepalas, žvakutės), rekomenduotos kitos procedūros) pažeidimas, tačiau teismas vis tiek pripažino, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu (ilgiau nei vieną mėnesį) ir sukelti nepatogumai, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Todėl konstatavo ir priežastinį ryšį.
32. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kaip pasireiškė jam kilusi neturtinė žala (kentėjo skausmą, negalėjo miegoti naktimis, todėl patyrė fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą), nustatyto pažeidimo trukmę, jo intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 300 Eur suma. Todėl pareiškėjo skundą patenkino iš dalies.
Šalies argumentai
33. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VPN apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, arba, nustačius, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.
34.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduoti LAVL chirurgo konsultacijos metu paskirti arba analogiško veikimo vaistai, nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai nevertino ir nesivadovavo Šeimos gydytojos 2021 m. birželio 30 d. surašytu Ambulatorinio apsilankymo aprašymu, kuriame aiškiai įrašyta, jog, atsižvelgus į tuo metu įstaigoje turimų vaistų likutį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. pareiškėjui buvo skirtas vaistas (duomenys neskelbtini), o kai trumpą laiko tarpą šio vaisto nebuvo – (duomenys neskelbtini) žvakutės. Teismo argumentas dėl nenuoseklių ir prieštaringų VPN argumentų nepagrįstas, nes nėra jokių prieštaravimų tarp VPN ir LAVL pateiktų duomenų. Kaip nurodė VPN atsiliepime, vaisto (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai per visą ginčui aktualų laikotarpį pareiškėjui skirti nebuvo galimybės, nes įstaiga ne visada disponavo šiuo preparatu, o preparatu nedisponavo, todėl, kad, kaip nurodė LAVL, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. buvo sutrikęs šių vaistų įstaigai tiekimas.
34.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, nenustačius realaus pareiškėjo sveikatos pablogėjimo, konstatuoti dėl VPN veiksmų pareiškėjui kilusią žalą ir atitinkamai priežastinį ryšį. Teismas neįvertino, kad pareiškėjo sveikata buvo rūpimąsi, VPN organizavo pareiškėjo etapavimą į LAVL išsamiems tyrimams, specialisto konsultacijai, pareiškėjui buvo skiriamas medikamentinis gydymas VPN turimais vaistiniais preparatais. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui sveikatos priežiūros buvo teikiamos aplaidžiai ar nerūpestingai. Todėl, visgi, nustačius, kad pareiškėjas dėl susidariusios situacijos patyrė tam tikrus nepatogumus, tai būtų pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės pažeidimą, nepriteisiant jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Atsiliepimas
35. Pareiškėjas atsiliepime į VPN apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teismui, atkreipė dėmesį, kad VPN nepaneigė teismo nustatytų neteisėtų veiksmų, o teikdama apeliacinį skundą vengia atsakomybės, pažymėjo, kad patyrė neturtinę žalą, todėl tenkinti VPN apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
36. Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo.
37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs VPN neteisėtus veiksmus, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. neišdavus jam paskirtų vaistų (duomenys neskelbtini) ar analogiško veikimo vaistų, pareiškėjui dėl tokių veiksmų padarytą neturtinę žalą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios neturtinės žalos, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
38. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VPN, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (i) nepagrįstai nevertino į bylą pateikto įrodymo, kuris patvirtino VPN nurodytą aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo paskirtas vaistas (duomenys neskelbtini), o kai jo VPN nebuvo – (duomenys neskelbtini) žvakutės; (ii) padarė nepagrįstą išvadą dėl VPN argumentų, susijusių su aplinkybėmis, ar pareiškėjui buvo išduoti jam paskirti vaistai, prieštaringumo ir, (iii) nenustatęs jokių pareiškėjo sveikatos pablogėjimų dėl ginčo situacijos, nepagrįstai nustatė likusias atsakomybės sąlygas, neturtinę žalą pareiškėjui atlygino pinigais.
39. Apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 18 d. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir laikotarpiu 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. neišduotų pareiškėjui paskirto vaisto (duomenys neskelbtini).
41. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – byla išnagrinėta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.
42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi rūšinio teismingumo taisykle, kuri išaiškinta nuoseklioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018; Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį Nr. T-83/2018), pagal kurią reikalavimai dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atitinkamų medikų veiksmų, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, daro išvadą, kad nors ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 18 d. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pagrindžiančių argumentų nenagrinėjo, tačiau, atmetęs pareiškėjo skundo dalį dėl aptarto reikalavimo, pažeidė minėtą rūšinio teismingumo taisyklę. Nustačiusi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis) ar kad šia tvarka pareiškėjas nebegali pasinaudoti, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 18 d. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turi būti palikta nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu (ABTĮ 145 str. 1 d. 5 p.).
43. Pereinant prie VPN apeliacinio skundo argumentų vertinimo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VPN nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
44. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtent Departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos (šiuo atveju – VPN) yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-353-789/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-492/2021; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; 2020 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2214-662/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1563-662/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-756/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-575/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).
45. ABTĮ 56 straipsnyje išdėstytos pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės: įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (7 d.).
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, yra pasisakęs, kad vertinti įrodymus yra teismo, o ne proceso šalių prerogatyva. Tai reiškia, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Siekdamas įsitikinti egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-557/2003).
47. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai viena iš ginčo šalių yra vienoje iš laisvės atėmimo vietų įstaigoje esantis asmuo, suformuota įrodymų naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021).
48. Vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu dėl įrodymų vertinimo, nagrinėjamu atveju aktualia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl teismo prerogatyvos vertinti byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu ir, įvertinusi VPN apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad jie nesudaro jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad VPN nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. nebuvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini) ar analogiško veikimo vaistas. Todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvados, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas VPN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir vertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino VPN į bylą pateiktus įrodymus, bylos duomenis ir (ar) jiems nepritarė (su jais nesutiko), padarydamas išvadą, kad jie nėra nuoseklūs ir yra prieštaringi, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl VPN neteisėtų veiksmų ar priėmė nemotyvuotą sprendimą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, VPN apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų ir padarytų neteisingų išvadų dėl VPN pateiktų duomenų iš esmės yra grindžiami tik VPN subjektyviu byloje esančių įrodymų ir pateiktų duomenų vertinimu, kuris, kaip nustatyta, nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo nesaisto. Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju įvertinusiai visą byloje esančią medžiagą, pareiškėjo medicininius duomenis, nekyla jokios pagrįstos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų ir byloje esančių duomenų vertinimo ir padarytos išvados, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui visgi buvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini) ar analogiško veikimo vaistas.
49. Vertindama VPN apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog dėl VPN neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, teisėjų kolegija su juo nesutinka dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjui kilo reali žala, laikėsi teismo praktikos, suformuotos sprendžiant analogiško pobūdžio faktinę situaciją dėl vaistų nesuteikimo tam tikrą laikotarpį, pagal kurią aplinkybė, kad vaistai tam tikrą laikotarpį nebuvo išduoti, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tokiu atveju asmeniui kilo reali žala (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).
50. Kadangi VPN nenurodė teise ir faktais pagrįstų argumentų dėl priežastinio ryšio, todėl su tuo susiję deklaratyvūs VPN apeliacinio skundo argumentai atmetami.
51. Vertindama VPN nesutikimą su tuo, kad pareiškėjui neturtinė žala buvo atlyginta pinigais, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, įvertinusi pažeidimo trukmę (44 dienos), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei sveikatos būklę, kuri ginčo laikotarpiu nors ir neblogėjo, tačiau ir negėrėjo, ginamos vertybės (teisės į sveikatos apsaugą) pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjo neturtinę žalą įvertinti pinigais yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti VPN apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo.
52. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 18 d. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros, naikintina ir dėl šio reikalavimo atitinkama pareiškėjo skundo dalis palikta nenagrinėta, tačiau pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl laikotarpiu 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. negautų vaistų, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl šia apimti priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti VPN apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 18 d. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atmestas kaip nepagrįstas, ir šią skundo dalį palikti nenagrinėta.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.