Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Danijos Karalystėje (iš jo žodžių), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, neteistas,

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2017-04-10 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 1 d.- 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant mokytis, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 2 mėnesius, t. y. ne mažiau kaip po 10 valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., N. B. ir M. S. 2017 m. balandžio 27 d., apie 18.15 val., veikdami kartu, viešoje vietoje– autobusų sustojime, esančiame Kėdainių r., Krakių sen., Plinkaigalio k., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kojomis spardė ir sugadino Kėdainių rajono savivaldybei priklausantį turtą - autobusų stotelės skydus, ir taip šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad datos gerai nepamena, buvo lauke, žaidė krepšinio aikštelėje. Jie sugalvojo pasivaikščioti ir nuėjo iki stotelės. Ten M. S. pradėjo kalbėti apie kažkokią merginą, dėl ko N. B. susinervino ir spyrė į skydą. Jie su M. taip pat spyrė, tam kad atkartoti N. B., be jokios priežasties. Prisidėjo prie atstatymo, vežė plokštes, padėjo jas sudėti, nudažyti. Blogai vertina savo poelgį, gailisi, daugiau panašių veikų nėra padaręs.

Kaltinamasis N. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad dienos ir valandos nepamena, susiginčijęs su M., susierzinęs dėl negražiai apkalbėtos merginos, autobusų sustojime spyrė iš kojos vieną kartą į plokštę. Plokštės sulaužyti nenorėjo, ji buvo plona. Jis pats nežino, ar kas matė įvykį, tačiau jam sakė, kad kažkas pro šalį pravažiavo. Kiti kaltinamieji prisidėjo prie žalos atlyginimo, padėjo sutvarkyti ir grąžino jam jo sumokėtus pinigus.

Kaltinamasis M. S. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jie kartu iš pradžių žaidė krepšinio aikštelėje, o vėliau sugalvojo eiti pasivaikščioti. Priėję prie stotelės, susėdo, pasikalbėjo, užsiminė apie paneles. N. B. dėl to susinervavo ir spyrė, po ko spyrė ir jis su E. B. Įspyrus plokštė sutrūko. Įvykį matė 2 panelės, kurių jis nepažįsta. Gailisi, pasižada kad daugiau taip nenutiks. Visi trys nusprendė, kad reikia sutvarkyti stotelę, tarp jų buvo kalba, kad prisidirbo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Informacija iš bendrojo pagalbos centro patvirtina, kad 2017-04-27, 18.30 val. pranešta apie tai, kad autobusų stotelėje 3 vaikinai apie 17- 21 m. amžiaus neblaivūs tranko stotelę (1 t., b. l. 16).

Kauno AVPK Kėdainių r. PK vyr. patrulių Egidijaus Sakalausko ir Vytauto Mockaus 2017-04-27 tarnybiniuose pranešimuose dėl suniokotos autobusų stotelės nurodyta, kad 2017-04-27, apie 19.15 val., gautas budėtojo pranešimas, kad Plinkaigalio k., Krakių sen., Kėdainių r., prieš kelias minutes 3 neblaivūs 17- 21 m. vaikinai, trankė naujai pastatytą stotelę. Nuvykę nurodytu adresu rado suniokotą autobusų stotelę, aplink jokių asmenų nebuvo. Nuvykus pas R. D. pastaroji nurodė, kad jos dukra L. D. matė tris kaime gyvenančius jaunuolius niokojant stotelę. Bendraujant su L. D. ji telefonu nurodė, kad važiuodama automobiliu pastebėjo, kad N. B., E. B., ir M. S. niokojo kojomis autobusų stotelę. Įvykio vietoje padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 14- 15).

2017-05-29 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Kėdainių r. Krakių sen.,100 m atstumu nuo sankryžos Plinkaigalis- Šuličiai link Krakių miestelio, kelio kairėje pusėje yra autobusų stotelė, kurios laukimo pastogės sienos padarytos iš 5 plokščių, viduje įrengtas suoliukas, pastogė tvarkinga, nesulaužyta (1 t., b. l. 27- 33).

2017-05-05 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. AS-2464 „Dėl žalos nustatymo" nurodyta, kad 2017-05-05 14 val. į Plinkaigalio k. nuvykę Kėdainių r. savivaldybės specialistai nustatė, kad stotelės skydai atstatyti, stotelė tvarkinga, turtinės žalos savivaldybei nenustatyta (1 t., b. l. 19- 20).

Iš 2017-05-04 liudytojos L. D. apklausos protokolo matyti, kad liudytoja L. D. parodė, kad 2017-04-27 apie 18.15 val. važiavo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kėdainių į namus, pas mamą R. D. Pravažiuojant autobusų sustojimo stotelę, esančią prie Plinkaigalio k., Kėdainių r., pamatė, kaip trys jaunuoliai spardo ir niokoja autobusų sustojimo aikštelę. Gerai matė ir gerai pažįsta tuos jaunuolius, tai yra N. B., E. B., M. S.. Pravažiuojant ji pristabdė, ir jie tuo metu liovėsi spardę stotelę. (1 t., b. l. 35-36).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams– žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, tą patvirtino teisiamojo posėdžio metu visi kaltinamieji, kad jie autobusų sustojime, esančiame Kėdainių r., Krakių sen., Plinkaigalio k., visi kojomis spyrė į autobusų stotelės skydus. Šiuos vandališkus veiksmus pradėjo N. B. netrukus po vieno iš kito kaltinamųjų pasakytų žodžių apie jo merginą, o kiti du kaltinamieji, iškarto, be jokios priežasties prisijungė prie jo daromos nusikalstamos veikos. Šiuos kaltinamųjų viešoje vietoje- autobusų stotelėje įvykdytus vandališkus veiksmus matė automobiliu važiavusi L. D., kuri apie daromą nusikalstamą veiką informavo savo motiną. Tokiu būdu kaltinamųjų įžūliu elgesiu buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, buvo šokiruotas pro šią vietą važiavęs asmuo. Be to šioje vietoje dėl laisvo priėjimo turėjo teisę būti ar atsirasti bet kurie asmenys. Kaltinamieji suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, kur galėjo atsirasti ir kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to siekė. Šią nusikalstamą veiką jie padarė veikdami kartu, t. y. bendrininkų grupėje, nes susitarimas tarp jų kilo konkliudentiniais veiksmais, vienam iš kaltinamųjų pradėjus nusikalstamus veiksmus ir kitiems prie jo prisijungus, o nusikalstamos veikos padariniai yra visų kaltinamųjų veiksmų rezultatas. Veika padaryta tiesiogine tyčia, ji baigta. Dėl paminėtų aplinkybių jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str., sudėtis.

Bausmės skyrimas E. B.

E. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir padarytos žalos pašalinimas (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis. Nustatyta, kad E. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nukreiptą prieš viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, ji baigta. Kaltinamasis E. B. neteistas (1 t., b. l. 117), administracine tvarkia nebaustas (b. l. 118), šiuo metu jis nedirba ir nesimoko (iš jo žodžių). J. L. šeima, kurioje auga E. B., įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 121). E. B. buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pažymima, kad jis pavestas užduotis atlieka laiku, su niekuo nekonfliktuoja (1 t., b. l. 124). Jis VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos kabinetų įskaitoje nėra registruotas (1 t., b. l. 128). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, t. y. kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti, ką teismo vertinimu nuoširdžiai patvirtino teismo posėdžio metu. Kadangi E. B. nusikalto 16 metų amžiaus, todėl jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. N. B. itin jaunas amžius, įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, siekis riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jam galimybę, siekis padėti kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jo prisipažinimas padarius nusikaltimą, nuoširdus gailėjimasis dėl to, teistumo ir baustumo nebuvimas, nusikalstamas elgesys pirmą kartą duoda pagrindą manyti, kad vien šis baudžiamasis procesas nepilnamečiui E. B. padarė efektyvią įtaką elgesio koregavimo linkme, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismo vertinimu, yra ne tik formalus, bet ir pamatuotas objektyvus teisinis pagrindas nepilnametį E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu. Todėl sutinkamai su BK 93 str. 1 d. 1 p. 3 p. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir byla jo atžvilgiu nutrauktina– BPK 254 str. 5 d. Įstatymui imperatyviai numatant, vadovaujantis BK 93 str. 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, įpareigojant jį pradėti mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės skyrimas N. B.

N. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir padarytos žalos pašalinimas (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismui pateiktas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 148), kuriame nurodoma kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė, padarytą žalą pilnai atlygino, t. y. prašoma kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 38 str. pagrindu. Prokurorė prašymui neprieštaravo. Kaltinamasis N. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, pašalino padarytą žalą, susitaikė su juridinio asmens atstovu. Kaltinamasis praeityje neteistas (2010 m. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, 1 t., b. l. 73, 83) ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu 2016 m. buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (1 t., b. l. 73, 84- 90), du baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2015 m., 1 t., b. l. 77), dirba (iš jo žodžių), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos kabinetų įskaitoje nėra registruotas. Šių duomenų pagrindu yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į savivaldybės įgalioto atstovo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu.

Bausmės skyrimas M. S.

M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir padarytos žalos pašalinimas (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančios atsakomybės- nusikaltimų recidyvo nėra, nes prieš tai buvusias veikas, už kurias jis teistas, padarė būdamas nepilnametis (2 t., b. l. 34- 45).

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės M. S. realizavimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis, nes šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis (BK 81 str. 1 d.). Teismui pateiktas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 125), kuriame nurodoma kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė, padarytą žalą pilnai atlygino, t. y. prašoma kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, dėl ko kaltinamasis, kaip ne pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, negali būti atleistas BK 93 str. 1 d. pagrindu (BK 38 str. jam, kaip nusikalstamą veiką padarius nepilnamečiui, netaikomas). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nukreiptą prieš viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (2 t., b. l. 18- 20), teistas (2 t., b. l. 15-17), (teistumas neišnykęs, tačiau LITEKO duomenimis šiuo metu bausmę yra atlikęs, b. b. Nr. N1-727-926/2017) ir šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos kelioms savaitėms po nuosprendžio jam paskelbimo (2 t, b. l. 34- 45). Jis taip pat 2015-11-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 93 str. pagrindu (2 t., b. l. 25- 30), jo atžvilgiu 2017-11-17 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (2 t., b. l. 126- 127). Kaltinamasis šiuo metu nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (iš jo žodžių). Jis nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (2 t, b. l. 17). Šie duomenys rodo, kad M. S. nėra pateisinęs teisėsaugos institucijų pasitikėjimo, yra linkęs pažeisti baudžiamosios teisės saugomus teisinius gėrius, nesilaikyti moralės bei teisės normų nustatytų taisyklių, jo elgesys nėra nepriekaištingas. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad G. S. motina neteista (2 t., b. l. 52), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 53), dirba (2 t., b. l. 54), tėvas neteistas (2 t., b. l. 58), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 59), dirba (2 t., b. l. 60). Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad švelnesnių kitos bausmės rūšių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nes anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės kaltinamajam poveikio nepadarė, todėl M. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), tačiau ją individualizuojant ir paskiriant ženkliai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bei bausmės vykdymą atidedant, nes teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą jam skirtinos auklėjimo poveikio priemonės- nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas, kurie teismo manymu geriausiai įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t. b. l. 68- 70, 111- 113, 2 t., 10- 11). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš kaltinamųjų, atsižvelgus kad kiekvienam iš jų tenkanti suma neviršija minimalaus priteistino dydžio, nepriteistinos .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę– elgesio apribojimą, šešių (6) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti E. B., kad jis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti N. B., kad: BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., BK 85 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams paskiriant auklėjamo poveikio priemones: 1). 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų; 2). elgesio apribojimą, keturių (4) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pradėti mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti M. S., kad jeigu jis padarys naujų nusikalstamų veikų, bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo.

Išaiškinti, kad M. S. privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.