Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

susipažinusi su pareiškėjo M. D. skundu atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2025 m. birželio 30 d. gautas pareiškėjo M. D. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. birželio 30 d. raštą Nr. (1D-1469, 1D-1502)-2D-2101 ir priteisti iš atsakovo 1 0000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. įstatyme įtvirtinta ne tik konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, bet ir pareiga šią teisę įgyventi įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pabrėžtina, jog tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pabrėžtina, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-411/2014 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog pagal Baudžiamojo kodekso 79 straipsnį Lietuvos Respublikos Prezidento išimtinė teisė organizuoti ir vykdyti „šnipų mainus“. Su tokiu prašymu jis ir kreipėsi į Prezidentą. Tačiau ginčijamame rašte nenurodyta, kokia procedūra atlikta, jei iš viso buvo atlikta.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas iš esmės ginčija Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus atsakymą į jo kreipimąsi Dėl šnipų mainų inicijavimo, kuriame pareiškėjas yra informuojamas, kad su jo prašymais yra susipažinta.

Pažymėtina, jog Prezidentas yra valstybės vadovas, vykdantis Konstitucijoje jam priskirtas funkcijas, tarp jų – atstovauti valstybei, spręsti tam tikrus tarptautinius ir vidaus politikos klausimus, taip pat atlikti kitas Konstitucijoje numatytas išimtines pareigas. Prezidentas, įgyvendindamas savo konstitucinę paskirtį, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų yra aiškiai nustatyta kitaip. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio valstybės atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu.

Nagrinėjamu atveju Prezidento kanceliarijos atsakymas dėl pareiškėjo prašymų inicijuoti šnipų mainus, nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, todėl negali būti vertinami kaip viešojo administravimo veiksmai ar neveikimas.

Teismas taip pat pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai neteisėtų Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmų ar neveikimo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021). Taigi dėl Prezidento, kaip valstybės vadovo, galbūt atliktais ar neatliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Pareiškėjas neturtinę žalą šiuo atveju kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, veiksmų ir neveikimo, jo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl ir šį reikalavimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taigi, nustačius, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 107-108 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. D. skundą.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.