Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžių metu, vykusių 2021-11-30 ir 2021-12-20, pareiškėjas J. L. pareiškimą palaikė ir prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Papildomai paaiškino, jog namas buvo tėvo, motina atėjo gyventi pas tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. L. pareiškimo atnaujinti įstatymų – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos I. L. mirties, priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

6. Nustatyta, kad: i) F. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini); ii) pareiškėjas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra F. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. L., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, o F. L. ir I. L. yra J. L. tėvai. F. L. mirė (duomenys neskelbtini), o I. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, jog po F. L. mirties paveldėjimo byla nepradėta. Byloje nėra duomenų apie tai, jog po I. L. mirties velionės turtas būtų buvęs paveldėtas įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad velionė I. L. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), įsigijo 1,3730 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Senųjų Trakų seniūnijos 2008-05-13 pažymoje apie F. L. turtą nurodyta, kad F. L. savo vardu turi tokį nekilnojamąjį turtą: bendro 52,82 m² ploto gyvenamąjį namą, plane pažymėtu indeksu 1AIm; 2 (du) medinius 1951 m. statybos rūsius, pažymėtus indeksais 11Im ir 21Im; 1951 m. statybos medinį ūkio pastatą, pažymėtą indeksu 31Im; 1951 m. statybos medinę daržinę, pažymėtą indeksu 41IM; 1956 m. statybos medinį sandėlį, pažymėtą indeksu 51Im; 1951 m. statybos medinę daržinę, pažymėtą indeksu 61Im; 1961 m. statybos medinį sandėlį, pažymėtą indeksu 71IM; bei 1960 m. šulinį.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino (ne)atnaujinimo

7. Nustatyta, kad pareiškėjas J. L. teismui suformulavo tokį reikalavimą, t. y. priimti nutartį atnaujinti įstatymų nustatytą praleistą senaties terminą dėl palikimo priėmimo tikslu, kad pareiškėjas J. L. toliau galėtų įteisinti teisiškai savo tėvų palikimą – nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais ir 1,37 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį (turtą) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-07 nutartimi, be kita ko, pareiškėjui buvo siūlyta tikslinti pareiškėjo teismui suformuluotą reikalavimą, kadangi iš pareiškimo turinio neaišku po kurio asmens mirties – tėvo F. L. ar I. L. – pareiškėjas prašo atnaujinti įstatymų praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas raštu pareiškimo reikalavimų netikslino. Visgi, teismas, įgyvendindamas CPK 443 straipsnio 8 dalyje nurodytą pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, teismo posėdžio metu, vykusio 2021-11-30, pareiškėjui išaiškino, jog byla bus nagrinėjama toje apimtyje, kuri susijusi su pareiškėjo J. L. praleisto termino atnaujinimu po pareiškėjo motinos I. L. mirties (00:08:00 min.–00:10:30 min.). Pareiškėjas aptartam teismo išaiškinimui neprieštaravo. Pažymėtina, jog teismas tiek 2021-12-07 nutartyje, tiek 2021-12-20 posėdžio metu siūlė pareiškėjui pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

8. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog I. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini) (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, praleido. Pareiškėjo pareiškimas teisme gautas 2021-10-11, todėl pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti daugiau kaip 7 mėnesius.

9. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis (pareiškėjas) remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos (priežastys) yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (pareiškėjas) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktus).

10. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog pareiškėjas J. L. turėjo valią (norą) priimti velionės palikimą. Nustatyta, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, jog turėjo įsitikinimą (manė), kad palikimas pereina savaime. Teismo posėdžio vykusio 2021-11-30, metu pareiškėjas paaiškino, jog nežinojo, kad po tėvų mirties dėl palikimo priėmimo reikėjo kreiptis į vietos notarą būtent per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, galvojo, kad galima palikimo priėmimą įforminti ir per ilgesnį laiką. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų išreiškęs valią turto nepaveldėti, taip pat nenustatyta, jog kokie nors tretieji asmenys būtų reiškę pretenzijas dėl palikimo, atsiradusio po velionės I. L. mirties. Viena vertus, teismas vertina, jog objektyviai egzistuojančių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjui priimti palikimą po motinos (velionės) I. L. mirties per įstatyme numatyta 3 mėnesių terminą nebuvo. Kita vertus, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos (įstatymus – teismo pastaba) taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo J. L. valią priimti palikimą, taip pat vertindamas tai, jog pareiškėjas yra vienturtis mirusiųjų F. L. ir I. L. sūnus, asmenų, kurie reikštų pretenzijas dėl turto, likusio po velionių F. L. ir I. L. mirties, nenustatyta, o terminas palikimui priimti po motinos I. L. mirties nepraleistas neprotingai ilgą laikotarpį, sprendžia, jog būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų (CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą) terminą palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktiniu aplinkybių kontekste, pareiškėjo J. L. praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Apibendrinant aukščiau aptartas aplinkybes matyti, jog nors pareiškėjo pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybes nėra objektyviai pateisinančios CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto termino palikimui priimti praleidimą, tačiau CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas teisingumo bei protingumo principas, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, įgalina teismą pateisinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, terminas palikimui priimti praleistas pakankamai nedaug, trečiųjų asmenų teisių pažeidimo atnaujinant terminą nenustatyta. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog prieštaraujančių termino, skirto palikimui priimti, atnaujinimui suinteresuotų asmenų nėra, sprendžia, jog pareiškėjo pareiškimas gali būti tenkinamas.

12. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, sprendžia, jog pareiškimas tenkintinas ir terminas pareiškėjui J. L. priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos I. L. mirties, atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

13. Išnagrinėjus pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) nustatyto termino atnaujinimo priimama nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą po motinos I. L. mirties atsiradusį palikimą priimti tenkinamas (CPK 578 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo vertinami kiti (šalutiniai) klausimai, pavyzdžiui, dėl paveldimą turtą sudarančio konkretaus turto masės, velionių F. L. ir I. L. bei F. L. ir pareiškėjo tarpusavio paveldėjimo teisinių santykių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo J. L. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Atnaujinto pareiškėjui J. L. 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą, atsiradusį po I. L. mirties, pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.