Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. K. 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. K. 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena R. P. atžvilgiu nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 4–6).

Nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. K. 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Vyresnioji tyrėja R. K. patikslinusi įvykio aplinkybes, nenustatė požymių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisė aktus, reglamentuojančius gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo: <...> nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga“; 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo: <...> laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų“; 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo: <...> užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“; 20 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūnų laikytojai privalo: <...> nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 12 punktas reglamentuoja, kad „Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala“; 13 p. reglamentuoja, kad „Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties“.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, materiali tiesa negali būti patikimai nustatyta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

ANK 621 straipsnis reglamentuoja, kad „Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala“. Pareiškėja administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nėra pripažinta nukentėjusiąja, skunde ji nenurodo, kad jai padaryta žala, nenurodo kokia ir kokio dydžio, nepateikia žalą patvirtinančių duomenų (b. l. 17–19).

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. L. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. naktį, 00.16 val. ji skambino 112 dėl (duomenys neskelbtini) bute pastoviai lojančio šuns. Tą pačią naktį atvykusi policija konstatavo šuns lojimą, bet iki jos (D. L.) namų policija nebuvo atėjusi, nes buvo naktis. Jai policija paskambino ir pasakė, kad kaimynė, kuri gyvena virš jos (D. L.), neatidarė durų ir jie negali laužti durų, todėl pasiūlė kitą dieną kreiptis į policijos komisariatą. Šuo lojo vieną valandą, iki kol išvažiavo policijos pareigūnai. Penktame aukšte, ant palangės vienas paliktas šuo loja pastoviai ir ji yra ne kartą prašiusi imtis kažkokių priemonių. Prašo panaikinti 2024 m. gegužės 27 d. policijos komisariato nutarimą ir paskirti jos kaimynei baudą, nes poilsis ir viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Ji turi neįgalumą, šuo sukelia jai nerimą, visą naktį nemiegojo ir dėl to pablogėjo sveikata, pakilo kraujo spaudimas. Be to, nutarime nematyti, kad pati pažeidėja būtų apklausta ir dėl to buvo priimtas vienašališkas nutarimas.

Teismo posėdžio metu asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, R. P. paaiškino, kad ji šunį vedasi į darbą ir jo namuose vieno nepalieka. Be to, panašiu laiku ji skrido į Ameriką ir buvo kartu pasiėmusi savo šunį. 2024 m. balandžio 14 d. naktį ji miegojo namuose, nebuvo niekur išvykusi ir šuns vieno nepaliko. Policija į jos duris nesibeldė ir telefonu į ją nesikreipė. Šuns veislė – levretė, kuris nepasižymi lojimu,

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad jam kažkur 2024 m. birželio mėnesį paskambino policija ir paklausė ar jis girdėjo, kaip 2024 m. balandžio mėnesį šuo visą naktį lojo. Jis pasakė, kad nieko negirdėjo ir jo poilsis nebuvo sutrikdytas. Toje vietoje daug gyventojų, žmonės šunis vedžioja gatvėje, todėl kartais girdisi lojimas.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad pareiškėja parašė pareiškimą dėl kaimynės šuns pastovaus lojimo. Buvo pradėta teisena, bendrauta su keliais kaimynais, gyvenančiais pareiškėjos gyvenamuoju adresu. Abu kaimynai teigė, kad šuns lojimo negirdėjo ir nusiskundimų neturi. Su R. P. ir pačia pareiškėja nebuvo bendrauta, nes pabendravus su kaimynais buvo nuspręsta, kad tam nėra būtinybės. Policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę, o pareiškėja vėliau pateikė pareiškimą pati atvykusi į policiją. Pareiškėja nei garso, nei vaizdo įrašų nebuvo pateikusi ir teisena buvo nutraukta nesant pagrįstiems duomenims, kad buvo trukdoma kaimynams ilsėtis.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. Č. parodė, kad ji sulaukė skambučio iš pareigūnės dėl triukšmaujančio šuns. Pareigūnus informavo, kad tame bute ji negyvena, o buto savininkė yra jos mama. Šiuo metu ten gyvena nuomininkai, su kuriais jos mama susisiekė ir nuomininkai patvirtino, kad jokio triukšmo nebuvo ir nusiskundimų jie neturi. Kuriame aukšte yra mamos butas, nežino.

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, Institucijos atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 17–19).

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo gautas pareiškėjos D. L. pareiškimas dėl to, kad laiku nuo 2024 m. balandžio 14 d. 00.19 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, laikomas šuo pastoviai loja ir taip yra trikdoma jos sveikata (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 10).

ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktai buvo pažeisti arba nevykdomi.

Šiuo atveju buvo inkriminuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ 12 ir 13 punktų reikalavimų pažeidimai. Minėto taisyklių 12 punktas numato, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala, o 13 punktas numato, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties.

Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes buvo bendrauta su D. K., L. Č., gautas pareiškėjos pareiškimas, prijungta BIRT ataskaitų žiūryklės informacija. Institucija, įvertinusi D. L. pareiškime išdėstytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi R. P. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 4–5).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos, asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, R. P. paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Taigi pareiškėjos D. L. ir asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, R. P. nurodomos aplinkybės apie galimą šuns lojimą iš esmės skiriasi.

Teisme liudytojais buvo apklausti D. K. ir L. Č., kurių parodymai paneigia pareiškėjos D. L. nurodomas aplinkybes apie galimą šuns lojimą. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K., gyvenantis kaimyniniame bute, parodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku šuns lojimo negirdėjo, ilsėtis jam niekas netrukdė. Name yra ir daugiau kaimynų, kurie laiko šunis, be to gatvėje šunys yra nuolat vedžiojami, todėl kartais girdisi lojimas, tačiau jis netrukdo. Liudytoja L. Č. parodė, kad jos mama susisiekė su buto nuomininkais ir šie patikino, kad triukšmo negirdėjo, jų poilsis nebuvo trikdomas. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, kadangi teisme apklausti liudytojai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos ir administracinio nusižengimo byloje. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog liudytojai D. K. ir L. Č., taip pat liudytoja policijos pareigūnė R. K. galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad liudytoja policijos pareigūnė R. K. dėl kokių nors kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti skundžiamame nutarime užfiksuotais duomenimis bei liudytojos R. K. parodymais teisme. Ši pareigūnė buvo apklausta kaip liudytoja, būdamas įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.

Nors pareiškėja D. L. teigė, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užfiksavo šuns lojimą, tačiau į bylą išreikalauti dokumentai bei garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjai paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu, policijos pajėgos siųstos nebuvo, pranešimas apdorotas nuotoliniu būdu. Pareiškėjai paskambino budėtojas, kuris pasakė, kad pareigūnai negali laužti durų ir pasiūlė jai pateikti pareiškimą. Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėja D. L., pokalbio metu budėtojas nenurodė, kad policijos pareigūnai buvo atvykę prie R. P. buto, būtų beldęsi į duris, tačiau ši neįsileido, nekonstatavo, kad buvo užfiksuotas garsus šuns lojimas. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos teiginiai, kad šuo nustojo loti atvykus policijos pareigūnams, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų liudytojų parodymus ir R. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie tai, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku negirdėjo jokio šuns lojimo. Neatmestina, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku galėjo loti šuo ar šunys, tačiau kategoriškai teigti, kad lojo būtent R. P. šuo ir ji neužtikrino, kad laikomas šuo netrukdytų aplinkinių poilsio ir viešosios rimties, pagrindo nėra, o šių aplinkybių patikrinti šiuo metu taip pat nėra galimybės. Kaip jau minėta, liudytojas D. K. parodė, kad tiek kiti kaimynai laiko šunis, tiek įvairūs šunys yra vedžiojami ir gatvėje, kurie kartas nuo karto loja, todėl aplinkybė, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku galėjo loti ir kiti šunys, nėra paneigta jokiais administracinio nusižengimo bylos duomenimis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrimas buvo atliktas šališkai, ji nesutiko su skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės atliktu bylos medžiagos vertinimu, tačiau tai, kad pareiškėjos netenkina skundžiamas nutarimas, savaime nereiškia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. K. 2024 m. gegužės 27 d. priėmė nemotyvuotą ir neobjektyvų nutarimą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė jokių veiksmų, kokius dar turėtų atlikti policijos pareigūnai, tirdami pateiktą pareiškimą bei nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog pareigūnė buvo šališka. Sutiktina, kad tyrimo metu nebuvo apklausta R. P., tačiau ji buvo apklausta teisme. Liudytojų apklausos nebuvo įformintos apklausos protokoluose, tačiau jie buvo apklaustas teisme, tyrimo metu pateikė žodinius paaiškinimus.

Pažymėtina, jog procesas negali būti begalinis. Institucija, skundžiamu nutarimu nutarusi nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), siekiant patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes susisiekė su pareiškėjos nurodytu adresu esančiame name gyvenančiais kaimynais, kurie negalėjo patvirtinti pareiškėjos nurodytų aplinkybių, todėl buvo padaryta išvada, jog papildomiems tyrimo veiksmams būtinybės nėra. Institucijos nutarimas priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes bei surinkus objektyvius duomenis, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, R. P. paaiškinimus, pareiškėjos D. L. liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą konstatuoja, kad Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos R. K. 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir D. L. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.