Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-30090-466/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-27
Bylos Nr.
e2YT-30090-466/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24679-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas (pirm.)
Pareiškėjas
V. M., Z. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-30090-466/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24679-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir Z. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų V. M. ir Z. G. tėvas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį pradėdamas faktiškai ją valdyti.

Pareiškėjos nurodė, kad mirus pareiškėjų tėvui V. G. ir pareiškėjoms siekiant paveldėti turtą, paaiškėjo, kad pareiškėjų tėvas po savo žmonos T. G. mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, o paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti mirusiai žmonai priklausiusią ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto. Dėl šios priežasties pareiškėjos negali paveldėti viso turto, kurį turėjo jų tėvas V. G. savo mirties dieną. Juridinio fakto nustatymas leis pareiškėjoms paveldėti visą savo tėvo mirties dieną turėtą turtą.

Pareiškėjos taip pat nurodė, kad pareiškėjų tėvas V. G. po žmonos T. G. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau, nežiūrint to, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti visą jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytą (privatizuotą) butą. Butą naudojo kaip savo – jame gyveno, turėjo buto apskaitos bylą, turėjo atsiskaitymo knygeles ir pagal jas mokėjo komunalinius mokesčius už paslaugas suteiktas bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad įvertinus tai, jog T. G. mirė (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusiems paveldėjimo teisiniams santykiams, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalies normos, kuriose yra nustatyti du palikimo priėmimo būdai. Tačiau šiuo metu į bylą pareiškėjos nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad jų tėtis V. G. savo mirusios sutuoktinės palikimą priėmė faktiniu valdymu, per 1964 m. CK nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo jos mirties momento. Be to, iš pareiškimo argumentų nėra aišku, dėl kokių priežasčių paveldėtojas savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą nerealizavo visa apimtimi iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties ir nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi pareiškėjoms, tik patikslinus minėtas bylos aplinkybes galima bus spręsti apie jų prašymo pagrįstumą.

Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo procedūras valstybei vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ši institucija galėtų išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjų pareiškime nurodyto prašymo. Taip pat prašė nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, jog po T. G. mirties būtų užvesta paveldėjimo bylą. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. G. sutuoktinė T. G.. Remiantis bylos duomenimis, po T. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Įregistruotų mirusio asmens T. G. testamentų nėra. Pareiškėjos nurodė, kad po T. G. mirties atsiradusį palikimą, t. y. ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. priėmė faktiškai, pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento, t. y. toliau naudojosi gyvenamuoju butu ir rūsiu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti V. G. atlikti mokėjimo nurodymai už komunalines paslaugas. Be to, V. G. buvo deklaravęs minėtame bute savo gyvenamąją vietą ir faktiškai jame gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos taip pat pažymėjo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. turtas buvo įgytas santuokos metu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas buvo įsigytas ir T. G. mirė dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (toliau – CK), todėl šiai civilinei bylai yra aktualios tuo metu galiojusios teisės normos.

Pagal Lietuvos T. S. Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. liepos 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Remiantis 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalimi, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog V. G. savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą, naudojosi paveldimu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. nustatyta tvarka nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. G. priėmė palikimą po sutuoktinės T. G. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjoms V. M. ir Z. G. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas