Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Revika“ patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl teisės pripažinimo atlikti patalpų paskirties keitimo ir statybos darbus be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Tarp UAB „Revika“ ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau-DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ bendrija buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė su pastato bendraturčiais susitarė dėl statybos darbų vykdymo bei pastogės paskirties keitimo. P. K. (P. K.), raštu balsuodamas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos susirinkime pritarė ieškovės ketinimams, t. y. ketinimui vykdyti pastato rekonstrukciją (kapitalinį remontą) bei siekį pakeisti pastogės paskirtį. Tarp UAB „Revika“ ir P. K. (pirminio atsakovo) yra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, pagal kurią šalys susitarė dėl konkrečių dalių valdymo ir naudojimo.

4. Atsakovas ketino prisidėti prie pastogės, tačiau vėliau pradėjo vilkinti projekto suderinimo sąlygas, atsisakė parduoti savo pastogės dalį, atsakymo į ieškovės raštą dėl galutinio sprendimo - pastogės pardavimo ar sutikimo rekonstruoti nepateikė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas reikalavimas - pripažinti ieškovės teisę pakeisti patalpų paskirtį be bendraturčio sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktą statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad, be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3107/248/2018).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 106/125 dalys negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), likusi pastogės dalis – 19/125 dalių priklauso atsakovui. Ieškovė siekia pagal UAB „Archestra“ parengtus projektinius pasiūlymus (Projekto Nr. ((duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės patalpų dalies paskirties keitimo iš kitos į gyvenamąją, suformuojant tris turtinius vienetus ir atlikti kapitalinį remontą. Pagal UAB „Archestra“ projektuotojo A. K. projektus turi būti vykdomas pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas. Šie konkretūs projektiniai pasiūlymai, buvo pateikti po to, kai teismas ieškovei pasiūlė patikslinti ieškinį, pateikiant projektinius pasiūlymus, su pirminiu ieškiniu ieškovė nebuvo jų pateikusi, pradiniu ieškiniu prašė teismą pripažinti ieškovės teisę pakeisti patalpų paskirtį iš negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė į gyvenamąją, suformuojant keletą turtinių vienetų bei pripažinti teisę atlikti statybos darbus, be atsakovo sutikimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą ir susipažinus su ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turiniu, pripažįstama, kad, pateikdama patikslintą ieškinį ir konkrečius projektinius pasiūlymus, ieškovė ne pakeitė, o patikslino ieškinio reikalavimus, juos papildydama konkrečiais UAB „Archestra“ parengtais projektiniais pasiūlymais. Patikslintas ieškinys atitiko įstatymo reikalavimus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jį priėmė ir nagrinėjo.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie rekonstrukcijos esmę, ieškovei pateikus 2020 m. gruodžio 14 d. projektinius pasiūlymus bei apelianto tėvui kaip buvusiam ginčo turto savininkui, pritarus dėl statybos darbų vykdymo ir pastogės paskirties keitimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad konkretūs (detalūs) projektiniai pasiūlymai buvo pateikti jau teisminio nagrinėjimo metu, tačiau net ir pripažinus, kad atsakovui iki ieškinio padavimo nebuvo visapusiškai atskleisti palėpės projektiniai sprendimai, konstatuojama, kad bylos nagrinėjimo eigoje kartu su patikslintu ieškiniu byloje buvo pateikti UAB „Archestra“ projektuotojo A. K. parengti projektiniai pasiūlymai, todėl atsakovas turėjo galimybę juos įvertinti ir duoti sutikimą arba nurodyti konkrečias nesutikimo priežastis. Pateikus projektinius pasiūlymus atsakovas su jais nesutiko, o esant bendraturčio nesutikimui, savo pažeistą teisę ieškovė gali ginti tik teisminiu keliu, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama formaliai. Būtų neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas ginčas, kuris buvo pradėtas nagrinėti šioje byloje; juolab kad nenustatyta, jog ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstų reikalavimų. Teisminio proceso metu šalys turėjo pakankamai laiko teikti vieni kitiems pasiūlymus, juos derinti bei ginčą išspręsti taikiai. Be to, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui ir iki projekto pateikimo iš esmės buvo žinoma ir suprantama numatomos atlikti palėpės pagrindinių sprendinių idėja. Tai patvirtina ir tarp šalių vykusios derybos, ir dėl palėpės remonto, ir dėl pirkimo – pardavimo.

Dėl nesutikimo leisti keisti negyvenamosios patalpos paskirtį motyvų pagrįstumo

25. Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, kurioje ieškovė siekia atlikti kapitalinį remontą, bendraturčiai. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę pakeisti patalpų paskirtį be atsakovo sutikimo. Nustatyta, kad abi šalys sutinka, kad daugiabučio namo neįrengtos kiekvienam priklausančios pastogės patalpų paskirties būtų pakeistos iš kitos į gyvenamąją, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktais projektiniais siūlymais, kadangi pagal juos bus atliekama rekonstrukcija, o ne kapitalinis remontas.

26. Kaip minėta anksčiau, tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ieškovė pateikė atsakovui projektinius pasiūlymus. Pagal Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 45 punktą projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Projektiniams pasiūlymams yra taikomi kvalifikuoti turinio ir formos reikalavimai, kurie nustatyti Statybos techniniame reglamente (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priede).

27. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bylos, pradėtos pagal ieškinį, kuriuo ginčijamas kitų statinio bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis bendraturčiai grindžia savo nesutikimą dėl patalpų paskirties keitimo.

28. Atsakovas savo nesutikimui dėl patalpų paskirties keitimo pagrįsti nurodė, kad iš pateiktų pasiūlymų nėra aišku ar keičiant patalpas bus atliekamas kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad statybos rūšis neturi reikšmės.

29. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 53 ir 72 punktuose pateiktos sąvokos: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

30. Šių įstatyme apibrėžtų statybos rūšių požymiai nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

31. Reglamento 9 punkte pažymėta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

32. UAB „Archestra“ pateikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad statybos rūšis: kapitalinis remontas. Ieškovė nurodė, kad statybos darbai, kurie būtų vykdomi be bendraturčio sutikimo, būtų vykdomi pagal pateiktus projektinius pasiūlymus. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamo pastato stogo dangos ir konstrukcijų būklė yra patenkinama arba prasta ir reikalauja remonto, todėl planuojama atlikti šiuos paprastojo ir kapitalinio remonto darbus: - Stogo konstrukcijos gegnės paliekamos esamos, kur reikalinga, sutvirtinamos arba pakeičiamos identiškomis naujomis; - Remontuojama esama molio čerpių danga, jei reikalinga, čerpės keičiamos identiškomis naujomis, stogo konstrukcija apšiltinama iš vidinės pusės min. 30 cm storio akmens vata; - Įrengiami tūriniai stoglangiai kiemo pusės fasade, kiek įmanoma, išlaikant esamas stogo gegnes; - Įrengiami plokštuminiai stoglangiai gatvės pusės fasade; - Remontuojama pastogės perdanga, įrengiant garso ir šilumos izoliaciją; - Tvarkomi pastato bendri naudojimo elementai: kaminai, ugniasienės, lietaus nuvedimo sistema, jų apskardinimai; - Remontuojamos statybos darbų metu naudojamos laiptinės, jas sutvarkant ir perdažant, įrengiami domofonai visų namo gyventojų naudai. Vykdant kapitalinio remonto projektą, pastato laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos (arba keičiamos identiškomis naujomis); maksimalus pastato aukštis nekeičiamas; sklypo plano sprendiniai nekeičiami.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su atsakovo pastebėjimu, kad projektiniuose sprendiniuose yra nurodyta, kad bus atliekamas kapitalinis remontas, tačiau ,kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai neturi įtakos sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo vertinimui, nes kokia bus vykdoma statybos rūšis paaiškės gaunant statybos leidimą. Projektiniuose pasiūlymuose išreiškiama projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjimu atveju statybos rūšis neturi reikšmės, svarbiausia, kad pastogės statybos darbai bus atliekami pagal pateiktus projektinius pasiūlymus ir juose aiškiai apibrėžta, kad statinio išorės matmenys – nebus keičiami. Pažymėtina, kad atsakovui pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyti visi sprendiniai ir numatomi statybos darbai, jie yra aiškūs ir konkretūs: nurodoma kokie elementai bus keičiami, kad pastogės patalpose bus įrengti trys butai. Taigi pasiūlymai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalies reikalavimus. Apeliantas, nesutikdamas su projektiniais siūlymais, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nenurodo kaip bus pažeisti jo, kaip bendraturčio, teisės ar interesai, atliekant tam tikros rūšies statybos ( kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos) darbus, jeigu nebus keičiami statinio išorės matmenys. Kolegija reikšmingu laiko ir aplinkybę, kad pagal 2019-12-12 susitarime tarp ieškovės ir DNSB “Š.“ ieškovė ir tuometinis pastogės dalies patalpų bendrasavininkis P. K. nurodomi kaip sykiu siekiantys pakeisti palėpės patalpų paskirtį į gyvenamųjų patalpų, įrengti ten butus, atliekant kapitalinį remontą/rekonstrukciją ir tam siekiantys kitų bendraturčių sutikimo( sutarties įžanginės dalies 2,3 punktai , sutarties 1.1 punktas)( ieškinio priedas).Tokie ketinimai leidžia spręsti, jog jau 2019 m. gruodį abiems palėpės bendraturčiams ir DNSB buvo iš esmės aišku ką ir kaip, kokiomis sąlygomis ketinama palėpėje atlikti.

35. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė kodėl projektiniame pasiūlyme numatytas pastato aukštis 15,63 m yra optimalus pasirinktas pastato aukštis, atsižvelgiant į tai, kad pastogė yra Vilniaus miesto istorinėje dalyje. Kultūros paveldo objektų naudojimas ir tvarkymas bei kitų statinių, esančių jo teritorijoje statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais. Yra saugoma gatvės užstatymo išklotinė, todėl pastato stogo kraštinės aukštis negali būti keičiamas. Atsakovas šių įrodymų nepaneigė, o susipažinus su architekto V. Š. išvada, kurioje, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, architektas vadovaujasi STR 1.01.08.2002 „Statinio statybos rūšys“ numatytu reglamentavimu, kurio nurodyti 9 straipsnio punktai nebegaliojantys, sprendžiama, kad tokia išvada negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje motyvuotai paneigiančiu ieškovės argumentus. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų patvirtinančių, kad pastato aukštingumas gali būti iki 22 m., atsakovas projektinių sprendimų nerengė ir jų neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti ir spręsti dėl jų tinkamumo.

36. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turintis ribotas finansines galimybes, o jo nurodytas neapibrėžtas laike siekis kažkada ateityje turėti galimybę atlikti savo pastogės dalies rekonstrukciją, suponuoja situaciją, kuri iš esmės neapibrėžtam laikui sustabdytų pastogės kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) projektą, taip pažeidžiant ieškovės ir visos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos teisėtus interesus, nes nebūtų atlikti darbai dėl kurių bendrija ir ieškovė sudarė susitarimą, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad buvęs savininkas (atsakovo tėvas) pritarė ieškovės ketinimams pakeisti palėpės paskirtį. Atsakovas, nors ir teigia ateityje turėsiantis pastogės rekonstrukcijos planų, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (ketinimų protokolų, kreipimosi dėl projektinių pasiūlymų rengimo ir pan.), kurie leistų daryti išvadą apie atsakovo planų buvimo realumą, todėl laikytini kaip nepagrįsti argumentai dėl ieškovės planuojamos atlikti pastato statybos darbais pažeidžiamų atsakovo teisių jam vykdyti turto plėtrą minėtame sklype. Dėl pasakyto sprendžiama, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl vienokie ar kitokie įrodymai laikytini pagrindžiančiais nurodomas aplinkybes, o kodėl kiti – ne, todėl pagrįstai atsakovo atsisakymą duoti sutikimą ieškovei keisti palėpės paskirtį, pripažino nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturčiui įgyvendinti teisę į statybą, t. y. iš esmės tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles ir padarė teisingas išvada. Pastebima, jog patalpų paskirties pakeitimas ir jų pertvarkymas pagal ieškovės pasiūlymus savaime neužkerta kelio atsakovui, parengus atitinkamus dokumentus, ateityje realizuoti jam priklausančios dalies pertvarkymo sumanymus.

38. Šioje stadijoje teismas patikrina tik dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su ieškovės pateiktu pasiūlymu. Šiais argumentais atsakovas galėtų remtis tuo atveju, jei būtų nurodyti konkretūs pažeidimai, dėl kurių akivaizdumo nebūtų gautas kompetentingų institucijų pritarimas ir tokie pažeidimai iš esmės pažeistų bendraturčių teises, tačiau tokių trūkumų ir pažeidimų atsakovas nagrinėjamu atveju nenurodė.

39. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad ieškovės nesugebėjimas suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyko lėmė papildomas bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti mažinamos.

40. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto, tačiau parengiamajame teismo posėdyje pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį, pateikiant konkrečius pasiūlymus, ką ieškovė ir padarė.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas bei priteisia ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad už ieškovės patikslinto ieškinio parengimą, advokato pagalbos išlaidos neturėtų būti priteisiamos (Rekomendacijų 8.17 punktas). Ieškinio reikalavimas buvo tikslinamas, nes su pirminiu ieškiniu nebuvo pateikti konkretūs projektiniai siūlymai, nors tai ieškovė galėjo padaryti ir teikdama pradinį ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas nuorodos ieškovei pateikti konkretesnius pasiūlymus neįvardijo kaip nurodymo ieškovei šalinti ieškinio trūkumus, o pasiūlė pateikti projektinius pasiūlymus, faktiškai galima vertinti, kad buvo šalinami ieškinio trūkumai. Dėl pasakyto, vadovaujantis Rekomendacijomis ( 8.17 p.), 250 Eur teisinių paslaugų išlaidų suma už patikslinto dokumento ieškinio rengimą ieškovei iš atsakovo nepriteistina. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslinama, nurodant , kad iš atsakovo ieškovei priteisiama 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 300,00-250,00).

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010

Dėl procesinės bylos baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, ieškovė patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą dalį ir ją išdėstant taip:

„iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei UAB „Revika“, juridinio asmens kodas 304096022, priteisti 2 050,00 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Revika“, juridinio asmens kodas 304096022, 1 210,00 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.