Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2A-304-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2A-304-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40363-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Ieškovas
MB „Indivita“
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-304-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40363-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4.; 3.2.6.6.1.; 2.6.10.9. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo MB „Indivita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Indivita“ ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas MB „Indivita“ 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. A. ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 1 500 EUR dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5384-794/2015 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus iniciatyva iškėlė UAB „Butmeta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Indvita“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1523-794/2016 padarė išvadą, kad įmonė turto, kurį pardavus užtektų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas, neturi, todėl nusprendė BUAB „Butmeta“ taikyti supaprastintą bankroto procesą ir tos pačios dienos nutartimi nutarė visam supaprastintam BUAB „Butmeta“ bankroto procesui skirti 1 500 EUR dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi pripažino BUAB „Butmeta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu - pripažino bankrutavusios UAB „Butmeta“ veiklą pasibaigusia.

3. BUAB „Butmeta“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas V. A.. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-16 nutartyje konstatavo, kad UAB „Butmeta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015-09-16 sudarė 4 137,60 EUR. Teismas sprendė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės turtą, todėl įmonę pripažino nemokia. Patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma bankroto byloje sudaro 5 081,24 EUR. Bankrutavusios įmonės dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo.

Šalies argumentai

4. Ieškovo teigimu, BUAB „Butmeta“ įsiskolinimai kreditoriams susiformavo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi konstatuotas BUAB „Butmeta“ nemokumas. Akivaizdu, kad atsakovas neabejotinai žinojo apie įsiskolinimus kreditoriams, t. y. žinojo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė.

5. Bankroto administratorius pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtas administravimo išlaidas. Ieškovo teigimu, būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Butmeta“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją, dėl kurios įmonė neturi turto, kurį realizavus būtų galima atlyginti bankroto administratoriaus patirtas administravimo išlaidas. Taigi laiko, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

6. Atsakovas atiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltę. Iš nurodytų atsakomybės sąlygų pirmąsias tris sąlygas privalo įrodyti ieškovas – tik skolininko kaltė pagal įstatymą preziumuojama ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui.

8. Teismas nurodė, kad vien tik atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nepakanka jo civilinės atsakomybės taikymui, ir sprendė, kad nei ieškovo argumentai, nei byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo prašoma priteisti žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius visų būtinų pagrindų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas MB „Indivita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą už akių ir klausimą spręsti iš esmės – tenkinti MB „Indvita“ ieškinį dėl administravimo išlaidų atlyginimo ir iš atsakovo V. A. ieškovo naudai priteisti 1 500 EUR žalą, kurią ieškovas patyrė administruodamas BUAB „Butmeta“.

10. Apeliantas nurodo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, matydamas, kad įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais, pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius ar prisiėmęs riziką bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

11. Administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti.

12. Ieškovo teigimu, paskutiniai UAB „Bumeta“ VĮ Registrų centrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 metus, o bankroto byla iškelta 2015-08-28. Laiko, kad atsakovas neabejotinai žinojo apie įsiskolinimus kreditoriams, t.y. žinojo apie pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-21 nutartimi visam supaprastintam BUAB „Butmeta“ bankroto procesui skyrė 1 500 EUR dydžio administravimo išlaidų sąmatą. BUAB „Butmeta“ bankroto proceso metu liko nepadengtos bankroto administravimo išlaidos patvirtintos sąmatos ribose. Bankroto administratorius pateikė įrodymus, kurie pagrindė bankroto proceso metu faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra laikytinos ieškovo patirta žala.

13. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju bankroto administratorius, sutikdamas administruoti BUAB „Butmeta“, prisiėmė riziką. Tačiau pagal ĮBĮ 11 straipsnį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie), įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Butmeta“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją, dėl kurios įmonė neturi turto, kurį realizavus, būtų galima atlyginti bankroto administratoriaus patirtas administravimo išlaidas. UAB „Butmeta“ buvęs vadovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau to nepadarė. Jei atsakovas būtų laiku įvykdęs šį ĮBĮ įtvirtintą įpareigojimą, panaudojus įmonės galimai turėtas pinigines lėšas ir/ar realizavus galimai turėtą neregistruotiną turtą, tikėtina, jog būtų pakakę piniginių lėšų bankroto administravimo išlaidoms padengti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra – kai teismo priimtas sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad, jeigu teismas turi procesinių prielaidų priimti teismo sprendimą už akių, tai jis atlieka byloje esančių įrodymų formalų vertinimą. Apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).

17. Nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas kaip neįrodytas. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „nei ieškovo argumentai, nei byloje pateiktų įrodymų visuma neteikia pagrindo teigti, jog ieškovo prašoma priteisti žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kad, pavyzdžiui, atsakovui tinkamai vykdant savo (kaip įmonės vadovo) pareigas inicijuoti bankroto bylą, įmonė iš viso nepatirtų ieškovo nurodomos žalos arba kad tokia žala būtų mažesnė (kad bankroto byloje iš viso nebūtų patvirtinama administravimo išlaidų sąmata arba patvirtinta sąmata būtų mažesnė, negu ji patvirtinta atsakovui šios pareigos neįvykdžius). Nenustačius visų būtinų pagrindų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.“ Taigi, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį net neišnagrinėjęs visų ieškovo argumentų ir motyvų, susijusių su atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygomis, t. y. neišnagrinėjęs bylos iš esmės.

18. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nevertino reikalavimo materialiojo teisinio pagrindo – ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies, pagal kurią prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškinio ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies aspektu, iš viso nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir jų tinkamai neįvertino.

19. Kaip jau buvo minėta, formalus įrodymų vertinimas neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, išdėstyti sutrumpintus motyvus taip, kad būtų atskleista bylos esmė ir visapusiškai ištirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių motyvavo nepakankamai, neatskleidė bylos esmės, o dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi skundžiamas sprendimas priimtas atlikus tik formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, bylos esmė liko neatskleista, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus jos išnagrinėti iš esmės negalima, todėl, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje civilinėje byloje apskritai negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės įprastine tvarka.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT praktiką dėl Konvencijos 6 straipsnio aiškinimo ir plėtodamas ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. Nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

22. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui V. A. procesiniai dokumentai realiai įteikti nebuvo - procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 straipsnį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės, atlikti išsamų bylos aplinkybių vertinimą, surašyti ne sutrumpintus motyvus ir priimti sprendimą.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, tinkamai jo nemotyvavo ir neatskleidė bylos esmės, todėl jis negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Alma Urbanavičienė