Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, I1-374-362/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-02
Bylos Nr.: I1-374-362/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02247-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Arvydas Martinavičius (pirm.)
Pareiškėjas: V. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-374-362/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02247-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martnavičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu. Pareiškėjas V. G. skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, jog Pravieniškių PN 1, 2 ir 3 sektoriuose iš esmės buvo pažeistos pareiškėjo laisvės ir teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos, dėl antisanitarinės aplinkos: drėgmė, pelėsis, labai blogas apšvietimas. Skundžiamuoju laikotarpiu tualeto ir prausyklos patalpos vienos nuo kitų nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo sudarytos nežeminančios orumo ir privatumą užtikrinančios sąlygos, naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjas karštu dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę, dušo sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Nebuvo aprūpintas būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis. Pareiškėjas pažymi, kad gyvenamojoje zonoje, t. y. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendroje gyvenamojoje teritorijoje 1-ame, 2-ame ir 3-ame sektoriuose buvo/yra asbesto produkcija. Atsakovas visą laiką žinojo, kad minėtų gyvenamųjų pastatų stogo danga yra asbestcementis su nedažytu paviršiumi, todėl ištisinė plaušelių struktūra yra lengvai pažeidžiama pastoviai veikiant atmosferos krituliams. Pareiškėjas atliko bausmę šalia rekonstruojamų pastatų, kai buvo atliekami asbesto šalinimo darbai (2016-2018 m.), nebuvo naudojamos jokios apsaugos priemonės, įspėtas asmeniškai ar kolektyviai nebuvo, nei vienas (įskaitant ir darbininkus) nedėvėjo jokių specialių apsauginių drabužių ar kaukių, nebuvo naudojamas vanduo dulkėms nusodinti, nebuvo jokios specialios technikos ir taros asbestcemenčio plokščių lakštams ir nuolaužoms surinkti. Pareiškėjas skundu reiškia pretenziją atsakovės atstovui dėl gyvenamojo ploto trūkumo apgyvendintose miegamosiose patalpose. Atsakovės atstovas pareiškėjui pataisos namų bendrabučio tipo patalpose akivaizdžiai suteikė mažiau gyvenamojo ploto negu 3 m² vienam asmeniui (pareiškėjui) dėl perteklinių daiktų ir gyvenamųjų patalpų (poilsio, kambario) trūkumo. Pareiškėjas nurodo, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla. Pareiškėjas neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje ne tik mažino gyvenamąjį plotą, bet žemino pareiškėjo orumą, nes visa patalpa buvo iškabinėta kitų nuteistųjų apatiniais drabužiais. Pareiškėjas nurodo, jog neturėjo galimybės pasinaudoti poilsio kambariu. Dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti poilsio kambariu pareiškėjas patyrė reikšmingus nepatogumus, didesnę trintį su kitais nuteistaisiais, ploto sumažėjimą paskirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pertekliniai pašaliniai garsai, triukšmas, nepakankamas vėdinimas dėl per didelio skaičiaus asmenų, privatumo stoka, papildomų daiktų (televizorių, radijo imtuvų, įvairiausių žaidimų ir kitų daiktų), kurie smarkiai mažino bendrą patalpos plotą, tuo pačiu gyvenamąjį plotą. Maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo aiškiai per mažos pasinaudoti visiems apgyvendintiems nuteistiesiems, kurie apgyvendinti minėtame būryje. Maistą kiekvienas nuteistasis turėjo laikyti taip pat miegamojoje patalpoje šalia savo lovos. Maisto produktų laikymas reikšmingai mažino bendrą patalpos plotą, tuo pačiu gyvenamąjį plotą. Šaldytuvas buvo laikomas kiekvienoje iš miegamųjų patalpų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal nacionalinius teisės aktus nuo 2017 m. sausio 1 d. gyvenamos patalpos buvo pradėtos rakinti. Normalus judėjimas gyvenamojoje patalpoje nebuvo suteiktas, nes nuolatos gyvenamoji patalpa būdavo apkrauta pertekliniais daiktais, kurių neturėjo būti. Visi stalo žaidimai, mokslo inventorius, knygos buvo laikomos miegamosiose patalpose. Pareiškėjas skundžia privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimą 1-ame sektoriuje būriuose, nes trejais unitazais ir 7 praustuvėm naudojosi kiekvieną dieną po kelis kartus per dieną nuo 10 iki 96 nuteistųjų. Pareiškėjas pažymi, jog smarvė, kurią pareiškėjui teko patirti kiekvieną kartą praeinant sanitarinio mazgo patalpą, nes jį įrengta taip, kad įeinant ir išeinant į būrį, minėtą patalpą būtina praeiti, buvo nepakeliama dėl netinkamos oro filtravimo sistemos įrengimo, dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, nebuvo galimybės tinkamai laikytis higieninės tvarkos. Nebuvo įrengta tinkama atitvara, naudojantis unitazu/klozetu, neįrengta jokių prausimosi kabinų, užtikrinančių asmens privatumą. Pareiškėjas išskiria pagrindinius kriterijus, kuriais įvertino atsiradusios neturtinės žalos dydį, tai yra pakankamai ilga suėmimo netinkamomis ir žiauriomis sąlygomis trukmė, esminiai nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimai, sukeltas pavojus gyvybei, susargdintas onkologinėmis ligomis, laisvės apribojimas, laikant visą parą uždaroje mažoje orumą žeminančioje rakinamoje patalpoje, judėjimo teisės apribojimas, nežmoniškas elgesys, patirta kančia ir fiziniai nepatogumai, orumo pažeminimas, nesaugios aplinkos sudarymas, administracijos nekompetencija, atsakovo žinojimas ir sąmoningas siekimas suteikti kuo blogesnes sąlygas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.?

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, neprašė ieškinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl visam ginčo laikotarpiui nuo 2015-01-12 iki 2017-08-31 turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.

Atsiliepime nurodyta, kokiuose būriuose, patalpose, pareiškėjas buvo paskirtas gyventi, kiek patalpose įrengta miegamųjų vietų. Įstaigos Pirmojo sektoriaus 8, 9, 10 būrių ir Antrojo sektoriaus 2 ir 4 būrių sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose ir į nurodytus gyvenamųjų patalpų plotus neįeina. Tuo tarpu Trečiojo sektoriaus 12 būrio 2 patalpos sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, jo plotas yra 1,68 m², šis plotas į gyvenamosios patalpos plotą neįskaičiuotas. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo budo apie kurį kalba pareiškėjas, t. y., kad sanitarinio mazgo, baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nuteistųjų būrio patalpos yra rakinamos tik dienotvarkėse numatytu miego laiku. Pažymėjo, kad Pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir baudos izoliatoriaus kameras, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų būti drėgmės ar pelėsio.

Privatumui užtikrinti 1 ir 2 sektorių būrių tualetuose įrengtos kabinos arba pertvaros, kurių aukštis 1,5 m, o kamerinio tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje patalpoje, kurie atskirti siena iki lubų ir įrengta atskira mechaninė vėdinimo sistema. 3-ojo sektoriaus Kamerinio tipo patalpų sanitariniai mazgai atskirti siena iki lubų, kuriuose yra įrengta po vieną unitazą ir vieną praustuvę. Vadovaujantis pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis Trečiojo sektoriaus 12 būrio 2 patalpos sanitarinis mazgas visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Sanitarinio mazgas nuo kameros atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. 1 klozetu ir 1 praustuve negali naudotis daugiau kaip 15 nuteistųjų. Pirmojo sektoriaus 9-ame būryje yra įrengtos 8 gyvenamosios patalpos, o šiose gyvenamosiose patalpose iš viso yra įrengta 71 miegamoji vieta. Atsižvelgiant į tai 9 būrio sanitariniu mazgu (4 unitazai (sėdimi) 2 pisuarai) galėjo ne daugiau kaip 71 nuteistasis. Antrojo sektoriaus 2 būryje yra 3 brigados. 1-oje brigadoje yra 16 miegamų vietų. 2-oje ir 3-ioje brigadoje yra po 21 miegamą vietą. 4 būryje yra 4 brigados. 1-oje brigadoje yra 21 miegamoji vieta. 2-oje brigadoje yra 20 miegamų vietų. 3-ioje brigadoje yra 16 miegamų vietų. 4-oje brigadoje yra 7 miegamos vietos. Atsižvelgiant į tai 2 būrio sanitariniu mazgu (5 unitazai 3 pisuarai) galėjo ne daugiau kaip 58 nuteistieji, o 4 būrio sanitariniu mazgu (5 unitazai (sėdimi) 4 pisuarai) ne daugiau kaip 62 nuteistieji. Trečiame sektoriuje sanitariniai mazgai yra įrengti gyvenamosiose patalpose, todėl sanitariniu mazgu galėjo naudotis ne daugiau nuteistųjų nei juose buvo miegamų vietų, t. y. ne daugiau kaip 4 nuteistieji. Dėl higienos priemonių išdavimo nurodė, kad iki 2017-01-01 vienam nuteistajam buvo išduodama: skalbiamasis muilas – 200 g – vieną kartą per mėnesį; tualetinis muilas – 100 g – vieną kartą per mėnesį; tualetinis popierius – 1 rulonas – vieną kartą per mėnesį. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Higienos priemonės buvo išduodamos ne pasirašytinai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas ir higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. V. G. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-24 dėl higienos priemonių išdavimo teikė prašymą ir higienos priemonės buvo išduotos. Nurodė, kad teisės aktai nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. Nurodė, kad įstaigos Pirmojo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio, kuriame yra 9 būrys ir Antrojo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio, kuriame yra 2 ir 4 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkės. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Trečiojo sektoriaus 10,12 būrių stogo danga bituminė. Dėl apšvietimo atsiliepime nurodyta, kad gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pažymėjo, kad nuteistieji prieš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau - NVSC) patikrinimus patys išdaužo apšvietimo lemputes ir po to naudoja NSVC patikrinimo metu nustatytus pažeidimus skųsdami netinkamas kalinimo sąlygas. Įstaigos Pirmojo sektoriaus 9 būryje ir Antrojo sektoriaus 2, 4 būriuose poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Įstaigos Trečiojo sektoriaus 12 būryje poilsio kambarys įrengtas, kurio plotas 15,34 m². Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, avalynę. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji gali džiautis savo asmeninius drabužius. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie paprastuosius remontus. Įstaiga užtikrina tinkamą virtuvėlių įrengimą. Nuteistieji gali laikyti maistą virtuvėlėse tam skirtose spintelėse ir šaldytuvuose. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinamos sąlygos nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nagrinėjamoje byloje prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (pvz., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-363/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senatį reguliuojančių teisės normų aiškinimą, daroma išvada, kad asmenys per visą laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė duomenų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. Esant Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos prašymui taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalą už lasikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. taikoma ieškinio senatis ir ši reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo pataisos namų gyvenamosiose patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą” 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Žemesnės instancijos teismas

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės” 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1, 2 ir 3 sektoriuose buvo pažeistos jo teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos pažeidimų, dėl antisanitarinės aplinkos (drėgmė, pelėsis, blogas apšvietimas).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 6 d. buvo laikomas 1 sektoriaus 9 būrio 4 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 24,73 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka 3,09 kv. m ploto; nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo laikomas 2 sektoriaus 2 būrio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 66,07 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenka 3,15 kv. m ploto; nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. buvo laikomas 2 sektoriaus 4 būrio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 66,99 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenka 3,19 kv. m ploto; nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas 3 sektoriaus 12 būrio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 23,29 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka 5,82 kv. m ploto. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose beveik visą laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma. Būnant 1 sektoriaus 9 būrio 4 brigadoje vienam asmeniui teko 3,09 kv. m. plotas, t. y. pripažintina, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma minimaliai buvo pažeista. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nors dalį aptariamo laikotarpio nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, tačiau pažymėtina, kad tas pažeidimas buvo labai nežymus (0,01 kv. m.), tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už gyvenamųjų patalpų ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys, vertintina, kad nėra pagrindo iš gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų užimamą plotą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą ir savo teisių pažeidimą taip pat kildina iš to, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis – nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka dėl antisanitarinių sąlygų (drėgmė, pelėsis, blogas apšvietimas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.8 punkte nustatyta, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami, gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. vasario 1 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-281 nurodyta, kad 3 sektoriaus 12 būrio 2 gyvenamoji patalpa įrengta naujai renovuotame pastate. Tualete santechnini įrenginiai techniškai tvarkingi, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų paviršiai lygūs. Gyvenamosiose patalpose įrengti varstomi langai ir sudaryta galimybė vėdinti patalpas. Nustatyta, kad patalpų mechaninė vėdinimo sistema neveikia. Operatyvios kontrolės metu buvo išmatuota patalpos temperatūra, santykinė drėgmė bei oro judėjimo greitis mechaninės vėdinimo sistemos efektyvumui nustatyti. Nustatytas santykinės oro drėgmės normos pažeidimas, oro judėjimo greičio normos pažeidimas. Temperatūros ir dirbtinio apšvietimo normų pažeidimų nenustatyta. Duše santechniniai įrenginiai ir inventorius buvo techniškai tvarkingi, paviršiai lygūs. Nustatyta, kad dušo grindys ir paviršiai buvo nevalyti, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, ant lubų ir sienų kampuose rastos vizualiai matomos pelėsio dėmės (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 p. ir 39 p. pažeidimas). Šiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems buvo išduotos valymo priemonės (šepetys grindims, grindims valyti indas, semtuvėlis, šluostė), tačiau nebuvo išduoti valikliai.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-1002 nurodyta, kad visos pataisos namų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos turi būti valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą ir pagal patvirtintą bei iškabintą patalpos budėjimo tvarkataštį. Ši patalpų valymo vykdymo tvarka yra privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir balymą turi atlikti visi patalpoje esantys nuteistieji. Vadovaujantis aprašu, vizualiai matomi nešvarumai ir pelėsis turi būti reguliariai šalinami valymo metu jį nuvalant. Operatyvios kontrolės metu nustatyta, kad nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti bendro naudojimo patalpas, nevykdė savo pareigų, nes 3 sektoriaus 11-12 būrių bendro naudojimo patalpų (dušų) paviršiai buvo nevalyti su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, nuvo rastas vizualiai matomas pelėsis.

Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 nustatytą tvarką savo gyvenamųjų patalpų valymu rūpinasi patys nuteistieji. Pelėsio gyvenamosiose patalpose atsiradimui įtakos turi ne tik padidinta patalpos drėgmė, bet ir nuteistųjų atliekamų valymo pareigų kokybė, todėl nurodytos pretenzijos atsakovės atstovės atžvilgiu yra nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodė, jog 1-mame sektoriuje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes trimus unitazais ir septyniomis praustuvėmis naudojosi nuo 10 iki 96 nuteistųjų.

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, Pirmojo sektoriaus 9-ajame būryje (kur buvo laikoams pareiškėjas) yra įrengot 8 gyvenamosios patalpos, jose iš viso įrengta 71 miegamoji vieta, įrengti 4 sėdimi unitazai, 2 pisuarai, 6 plautuvės. Privatumui užtikrinti 1 ir 2 sektorių būrių tualetuose įrengtos kabinos arba pertvaros, kurių aukštis 1,5 m., o kamerinio tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje patalpoje, kurie atskirti siena iki lubų ir įrengta atskira mechaninė sistema. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis konstatuotina, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko nustatytas normas vienam asmeniui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau šių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų punkte nurodyta, kad kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė (1 komplektas).

Pareiškėjas neteikia įrodymų, kad dėl privatumo pažeidimų buvo kreipęsis į tam tikras institucijas ar Pataisos namų administraciją ginčo laikotarpiu. Teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių duomenų byloje, išskyrus pareiškėjo teiginius, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Taigi, teismas pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo atmeta kaip nepagrįstus, neįrodžius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjo teiginių apie tai, kad prausykloje ar tualeto kambaryje sąlygos buvo antisanitarinės ir nehigieniškos, pažymėtina, jog pareiškėjas minėtų aplinkybių nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. konkrečiai kuriose patalpose bei kada (data ir laikas) tariamai buvo nehigieniškos ir antisanitarinės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog pats pareiškėjas dėl nurodytų sąlygų ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs Pataisos namų administraciją. Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo nustatęs, kad dušo grindys ir paviršiai buvo nevalyti, su vizualiai matomais teršalais ir nešvarumais, ant lubų ir sienų kampuose rastos vizualiai matomos pelėsio dėmės, tačiau tuo pačiu ir nurodė, jog Operatyvios kontrolės metu nustatyta, kad nuteistieji, pagal grafiką turėję valyti bendro naudojimo patalpas, nevykdė savo pareigų. Tačiau kartu teismas pžymi, kad pataisos įstaigos administracija neužtikrino, jog nuteistieji laikytųsi nustatytos pareigos valyti bendrojo naudojimo patalpas.

Pareiškėjas nurodo, kad dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens įrengimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta. Atsakovo atstoas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018-01-01 iki 2019-08-24 dėl higienos priemonių išdavimo teikė prašymą įstaigai, ir higienos priemonės jam buvo išduotos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad įstaigos stogo dangoje yra asbesto, kas kenkia jo sveikatai. Byloje pateikti duomenys, jog 1-ojo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio, kuriame yra 9 būrys, ir 2-ojo sektoriaus nuteistųjų bendrabučio, kuriame yra 2 ir 4 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar pdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkės. Atsakovo atstovas nurodė, kas įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. 77-2123, kurioje nurodyta, kad Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai. Šiuo laikotarpiu nuteistieji iš patalpų buvo iškeldinti. Renovacijos metu šiferio danga buvo pakeista bitumine stogo danga. Vykstant stogo renovacijos darbams asbestas buvo šalinamas laikantis visų saugos reikalavimų. 2018 m. rugpjūčio mėnesi buvo pradėta kelti nuteistuosius į renovuotas patalpas. Nuteistasis V. G. iš Antrojo sektoriaus į Trečiąjį sektorių perkeltas 2018 m. lapkričio 12 d. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio Įstaigos Trečiajame sektoriuje jokie stogo keitimo darbai nebuvo vykdomi.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.). Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl šiuo aspektu atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kadangi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Pareiškėjas skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą, tačiau pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

Pareiškėjas nurodo, kad maisto produktams susidėti nepakankamo dydžio virtuvės patalpa; neturėjo galimybės laikyti maisto produktus atsakovės atstovo nurodytoje virtuvėje, todėl visus produktus laikė miegamojoje patalpoje. Nurodo, kad visi nuteistieji rūbus džiovinosi gyvenamosiose patalpose.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Materialinio buitinio aprūpinimo normos. Atsakovės atstovas į bylą pateikė2019 m. spalio 7 d. raštą Nr. S-24609, kuriame nurodyta, kad Pataisos namuose šiose normose įtvirtintų reikalavimų buvo laikomasi ir gyvenamos patalpos buvo aprūpintos: metaline lova (1 vnt. asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. asmeniui), taburetė (pagal poreikį), stalas (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius, sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukus asmeniui). Atsiliepime nurodyta, jog įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, būrių kiemuose yra įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu. Taip pat nurodyta, kad kiekvieno būrio brigadoje asmeninam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose įrengtos virtuvėlės maistui gaminti ir pasidėti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundėsi dėl netinkamo inventoriaus, jo bei džiovyklių trūkumo Pataisos namuose, per mažų virtuvėlių. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl anksčiau nurodyto inventoriau trūkumo, atsakovės atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus ir mažo virtuvėlių ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo poilsio kambario nei vienoje iš gyvenamųjų patalpų, todėl tai sukėlė nepatogumus, didesnę trintį su kitais nuteistaisiais, gyvenamojo ploto sumažėjimą paskirtoje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad pirmojo sektoriaus 9 būryje ir antrojo sektoriaus 2, 4 būriuose nėra įrengti poilsio kambariai, tačiau pažymi, jog laisvu laiku nuteistieji gali būti gryname ore arba savo gyvenamojoje patalpoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 punktas).

Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pirmojo sektoriaus 9 būryje ir antrojo sektoriaus 2, 4 būriuose, kuriuose dalį bausmės atliko pareiškėjas, nebuvo nuteistiesiems įrengti poilsio kambariai, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių (poilsio kambario neįrengimo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.

Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. spalio 6 d. pažymos Nr. 85-739 „Dėl nuteistojo V. G.“ ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. spalio 7d. pažymos Nr. 86-247 „Dėl nuteistojo V. G.“ matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2019-08-24 dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą (b. l. 25-35), negalima konstatuoti, kad dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Pravieniškių PN-AK būtent netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Pravieniškių PN-AK aptariamu laikotarpiu metu), įvertinus tai, kad pareiškėjui teisės aktais nustatytos sąlygos dalinai buvo užtikrintos - minimalus gyvenamojo ploto normos pažeidimas, nustatytas temperatūros, oro judėjimo greičio normų pažeidimai (abejones traktuojant pareiškėjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., suėjus ieškinio senaties terminui, atmesti.

Pareiškėjo V. G. skundą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. G. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius