Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovo VĮ Registrų centro, atstovaujamo VĮ Registrų centro Kauno filialo, atstovei Jurgitai Baltauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. K. ir VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui J. K. (buvusi pavardė G.) dėl nuosavybės teisės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad L. B. įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui J. G. (Kačinskienei) įregistruotos po ½ dalį asmeninės nuosavybės teisės į žemės sklypą, sodo namelį bei pastatą – ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-45). 2014-06-20 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius raštu Nr.(15.2)-2D-9836 atsakė ieškovei L. B. į jos 2014-05-21 pranešimą, ir nurodė, kad skyrius 2014-06-04 atliko statybos patikrinimą vietoje ir nustatė kad šiam ūkio paskirties statiniui neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, atstumas nuo sklypo ribos nenustatytas, kadangi neįrengti riboženkliai, ir skundo nagrinėjimą nutraukė (b.l.15-16). 2014-06-27 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu buvo paženklintos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, ant kurio atsakovas A. K. nepasirašė (b.l. 27), ir kurio pagrindu ribos buvo įregistruotos (b.l. 26). 2013-02-04 A. K. pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą dėl nuosavybės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo (b.l. 39), pateikdamas 2013-02-04 deklaraciją Nr. 1 apie statinio užbaigimą, kurioje nurodė, jog turi 2013-01-31 L. B. sutikimą (b.l.40, 146-147). 2014-01-29 Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius raštu Nr.(15.2)-2D-1445 atsakė ieškovei L. B. į jos 2014-10-21 skundą, ir nurodė, kad skyrius 2014-12-15 atliko statybos patikrinimą vietoje, kurio metu A. K. pateikė L. B. pasirašytą sutikimą dėl ūkinio priestato statybos arčiau kaip 3 metrai iki sklypo Nr. 2 ribos (b.l.52-53). 2015-10-07 A. K. pardavė J. G. ½ dalį žemės sklypo, sodo namelį bei pastatą – ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.59-70). Ūkinio pastato 2I1ž kadastro duomenyse įrašyta, kad kadastro duomenys užfiksuoti 2013-01-08, o statybos pradžios ir pabaigos metai – 2012 m.( b.l.130). Atsakovas A. K. į bylą pateikė L. B. vardu pasirašytą sutikimą dėl ūkinio priestato statybos arčiau kaip 3 metrai iki jos sklypo ribos (priedas prie bylos).

Ieškovė byloje kelia ginčą dėl priestato pripažinimo pastatytu neteisėtai, dėl pripažinimo priestato įregistravimo viešame registre atsakovo A. K. vardu neteisėtu bei neturtinės žalos priteisimo.

Dėl reikalavimo pripažinti priestatą pastatytu neteisėtai ir įpareigojimo jį nugriauti

Ieškovė šiuos reikalavimus pareiškė vieninteliam atsakovui – A. K., nors priestatas, kurį prašoma nugriauti, nuosavybės teise priklauso dviems savininkams – atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui J. K..

LR CPK 266 str. Įstatymo leidėjas įtvirtino draudimą sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vienas iš absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Ieškovas, ieškiniu reikšdamas reikalavimą pats pasirenka, jo manymu, tinkamą atsakovą, kurio atžvilgiu ir nukreipia materialinį reikalavimą. CPK 45 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Šioje įstatymo normoje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šioje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta ieškovo teisė atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Nurodyta įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad tik ieškovas turi teisę į atsakovo pakeitimą. Šias įstatymo normas reikėtų aiškinti kartu su CPK 43 str. 2 d. norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas tik ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, darytina išvada, jog teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašymo tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 str.). Teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva įtraukti į bylą atsakovo, todėl ieškovui nesutikus dėl naujo atsakovo įtraukimo į bylos procesą, remdamasis dispozityvumo principu, teismas privalo nagrinėti bylą iš esmės ieškovo pareikštų reikalavimų ribose ir priimti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus (CPK 12 str., 13 str., 43 str. 2 d., 45 str. 3 d.).

Teismas J. K. (buvusią G.) į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu savo iniciatyva, o 2016-03-03 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei įtraukti ją byloje atsakove, tačiau ieškovės atstovas advokatas A. P. atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad ieškinį parengė tinkamai, o neteisėtus veiksmus vykdė būtent atsakovas A. K., o ne trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, remdamasis dispozityvumo principu, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ieškovės pareikštų reikalavimų ribose.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai turi būti pareikšti atsakovui, o ne trečiajam asmeniui (jam nėra suteiktos visos šalių teisės ir pareigos), į tai, kad priestatas, kurį prašoma pripažinti pastatytu neteisėtai ir įpareigoti nugriauti, nuosavybės teise po ½ dalį priklauso dviems savininkams – atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui J. K.,- kuri nėra įtraukta byloje atsakove, ieškinio reikalavimai pripažinti priestatą pastatytu neteisėtai ir įpareigoti jį nugriauti ½ dalyje (dėl J. K. nuosavybės dalies) atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, sprendžiant klausimą, ar atsakovas A. K., pastatė ginčijimą priestatą neteisėtai, svarbu nustatyti, ar jis, statydamas šį statinį, laikėsi teisės aktų reikalavimų tokio statinio statybai. Ieškovės ginčijamas priestatas priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, todėl jo statybai neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedas 1 lentelės 2 p. , 2 lentelės 2.3 p., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 p., Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 priedas). Tačiau vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 3 ir 4 punktais, atsakovas A. K. privalėjo gauti ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės rašytinį sutikimą šio priestato statybai, kadangi jis pastatytas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Teismui pateiktas rašytinis ieškovės L. B. sutikimas tokiai statybai, todėl atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ginčijamas priestatas buvo pastatytas be ieškovės sutikimo. Į bylą atsakovas A. K. pateikė 2013-01-31 ieškovės vardu pasirašytą sutikimą, kuriame nurodyta: „aš L. B. sutinku, kad kaimynas A. K. gimimo m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Statomas ūkinis priestatas arčiau kai 3 metrai prie mano sklypo rybos“ (priedas prie bylos). Nors ieškovė, tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu neigė, jog davė atsakovui sutikimą statyti priestatą arčiau kaip 3 metrai nuo jos sklypo ribos, tačiau paaiškinti, iš kur atsakovas gavo tokį rašytinį sutikimą, ji paaiškinti negalėjo. 2016-04-19 teismo posėdžio metu ieškovė aiškino, jog buvo susitikusi su atsakovu A. K., kuris prašė jai duoti sutikimą dėl namelio, kuris yra arčiau kaip 3 metrai nuo sklypų ribos, norėjo pasirašyti, tačiau susitikus su juo paaiškėjo, jog kalbama apie namelio priestatą, todėl jį pasirašyti atsisakė.

Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas teismui pateikė 2013-01-31 rašytinį ieškovės vardu pasirašytą sutikimą (originalą), apie šį sutikimą jis buvo pateikęs informaciją ir 2013-02-04 paduodant prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl nuosavybės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir tuo pagrindu įregistravo nuosavybės teises (b.l. 39), taip pat šį sutikimą 2014-12-15 pateikė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui statybos patikrinimo vietoje metu (b.l.52-53), į tai, kad ieškovė byloje nekelia ginčo dėl šio sutikimo, kaip vienašalio sandorio, pripažinimo negaliojančiu, į tai, kad teismui 2016-05-30 teismo posėdžio metu nutarus pasirengti šio sutikimo ekspertizės skyrimui ir atsakovui pateikus į bylą šio sutikimo originalą, ieškovė 2016-06-08 pateikė teismui raštišką ekspertizės atsisakymą (b.l 159), daro išvadą, kad nėra jokių abejonių, jog ieškovė 2013-01-31 davė sutikimą atsakovui statyti ginčijamą priestatą arčiau kaip 3 metrai nuo ieškovės sklypo ribos - pagrindo daryti priešingai išvadai nėra. Teismas sutinka su ieškovės atstovo teismo posėdžių metu išsakyta pastaba, jog šiame rašytiniame sutikime yra padaryta gramatinių ir sintaksinių klaidų, tačiau nenuginčijus šio sandorio teismo tvarka, negalima daryti išvados, jog šios klaidos savaime lemia šio sandorio negaliojimą arba kad dėl to galima laikyti, jog sandoris nesudarytas.

Ieškovė nepagrįstai patikslintame ieškinyje nurodė, jog atsakovas A. K. privalėjo gauti ne tik ieškovės, bet ir jos sutuoktinio raštišką sutikimą. LR CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Taigi ir šiuo atveju taikoma prezumpcija, jog ieškovė sutikimą davė turėdama savo sutuoktinio sutikimą, šios prezumpcijos ji byloje neneigė, rašytinis sutuoktinio sutikimas šiam sutikimui duoti nebuvo reikalingas. Šią išvadą patvirtina ir ieškovės sutuoktinio K. B., apklausto byloje liudytoju 2016-04-19 vykusio teismo posėdžio metu, išsakytas teiginys, kad: „sklypas žmonos vardu, nepretendavau į derinimą“. Pažymėtina, kad ieškovė L. B., prieštaraudama savo argumentams dėl būtinybės sprendžiant šiuos nuosavybės teisės gynimo klausimus dalyvauti ir jos sutuoktiniui, ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo taip pat teismui pateikė tik savo vardu, jos sutuoktinis byloje nebuvo įtrauktas ieškovu. Teismo vertinimu, tai taip pat patvirtina, jog ieškovė, spręsdama klausimus, susijusius su sodu, į kurį jai įregistruotos nuosavybės teisės, veikia savo nuožiūra su sutuoktinio sutikimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, jog atsakovas A. K. pastatė ginčijimą priestatą neteisėtai. Nenustačius aplinkybės, jog atsakovas A. K., pastatė ginčijimą priestatą neteisėtai, ieškovės reikalavimai pripažinti atsakovo A. K. pastatytą prie sodo namelio priestatą pastatytu neteisėtai ir įpareigoti jį nugriauti atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl reikalavimo pripažinti ūkinio pastato įregistravimą VĮ Registrų centre neteisėtu ir jį panaikinti

Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti atliktą ūkinio pastato 2J1Ž, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimą vardu savininko A. K. VĮ Registrų centre neteisėtu ir jį panaikinti. Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad priestato – ūkinio pastato statybos metai yra nurodyti 2012 m., tačiau šiais metais realiai statinio dar nebuvo, jis pradėtas statyti tik 2014 m.

Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. kartu su 2013 m. vasario 4 d. prašymu dėl ginčo statinio ir nuosavybės teisių jam į šį statinį įregistravimo VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė Statybos įstatymo 24 straipsnyje numatytą dokumentą, t.y. 2013 m. vasario 4 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (kurioje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra ieškovės 2013 m. sausio 31 d. sutikimas), ginčo statinio 2013 m. sausio 8 d. atliktų kadastrinių matavimų bylą, kurioje buvo nurodyta, kad šio statinio statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2012 m. Šie dokumentai, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šio straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.2.2.3. punktu bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punktu yra teisinis pagrindas tiek nekilnojamojo daikto, tiek ir daiktinių teisių į jį registracijai. VĮ Registrų centrui įstatymu nesuteikta teisė vertinti pateikiamų dokumentų teisėtumo. Statytojas A. K., pasirašydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, prisiėmė atsakomybę už deklaracijoje pateiktų duomenų atitiktį tikrovei bei už tai, kad statinys pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad kadastrinių matavimų metu yra nustatoma statinio statybos pradžios ir pabaigos metai. Be to, matininkas parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės akų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Matininkas yra atsakingas už įrašomų duomenų teisingumą. Pažymėtina, kad ieškovė nėra nuginčijusi ginčo statinio kadastrinių matavimų, nereiškė tokių reikalavimų ir šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro Kauno filialas elgėsi teisėtai į nekilnojamojo turto kadastrą įrašęs duomenis, kad ginčo statinio statybos pradžios ir pabaigos yra 2012 m.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės iškviestas į 2016-04-19 teismo posėdį liudytojas A. D. nepatvirtinto ieškovės nurodomų aplinkybių apie priestato pastatymo metus, nurodydamas, kad lankėsi pas ieškovę 2003 m. ir 2006 m., o 2013 m. ir 2014 m. pas ieškovę nesilankė. Tuo tarpu atsakovo iškviesti liudytojai patvirtino atsakovo nurodomas aplinkybes apie ginčo priestato pastatymo metus. Liudytojas A. K. 2016-04-19 teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė, jog priestatą atsakovas A. K. pastatė 2012 m. gruodžio mėnesį, tačiau po to, kai vėjas jį nugriovė, atsakovas jį atstatė iš naujo. Liudytojas V. G. taip pat 2016-04-19 teismo posėdžio metu patvirtino, kad pastatytą ginčo priestatą matė 2013 m.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad fizinio ar juridinio asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas sandoris, administracinis aktas ir kt. (2010 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010). Nuginčijus nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog reikalavimas pripažinti A. K. vardu atliktą ginčo statinio teisinę registraciją neteisėta ir ją panaikinti yra perteklinis.

Be to, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t.y. teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – teismui. Ginčo statinys ir nuosavybės teisė į jį A. K. vardu buvo įregistruotas 2013 m. vasario 7 d., todėl terminas skųsti 2013 m. vasario 7 d. teritorinio nekilnojamojo turto kadastro ir tvarkytojo sprendimus dėl ginčo statinio ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre yra seniai praleistas.

LR CPK 293 str. 2 p. jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, teismas bylą nutraukia.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir praleido terminą skųsti 2013 m. vasario 7 d. teritorinio nekilnojamojo turto kadastro ir tvarkytojo sprendimus, byla dalyje dėl reikalavimų pripažinti atliktą ūkinio pastato 2J1Ž, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimą vardu savininko A. K. VĮ Registrų centre neteisėtu ir jį panaikinti, nutrauktina.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovei neturtinę žalą

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jai 2000 Eur neturtinės žalos, nenurodydama iš kurio atsakovo prašo šią žalą priteisti. Tačiau 2016-04-19 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad neturtinę žalą sieja tik su atsakovo A. K. veiksmais, todėl žalą turi atlyginti jis, VĮ Registrų centrui pretenzijų dėl to neturi. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo dėl to, kad jis metus laiko savo elgesiu, suteikimu tiesos neatitinkančių žinių valstybinėms įstaigoms, apie tai, kad ieškovė davė sutikimą ūkinio pastato statymui, pažemino ieškovės garbę ir orumą. 2016-04-19 teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovo A. K. auginamos bitės ją dažnai sugelia, nuo ginčo priestato stogo bėga vanduo į jos žemės sklypą, šis priestatas uždengia saulės šviesą, atsakovas nepagarbiai elgiasi su ieškove, pastato savo automobilį jai nepatogioje vietoje, tačiau pripažino, kad pateikti įrodymų apie patirtą neturtinę žalą negali.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas pripažįsta jas neįrodytomis. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą (medicininių dokumentų ir kt.), o tik nurodžius tam tikras konfliktiškų santykių su atsakovu A. K. aplinkybes (nepagarbiai elgiasi, ne geroje vietoje stato automobilį, jo auginamos bitės gelia, atsakovo priestatas užstoja saulę, nuo jo teka vanduo), nenustatęs jokių neteisėtų atsakovo A. K. veiksmų (teismas nustatė, kad A. K. iš tiesų turi rašytinį ieškovės sutikimą dėl ginčo priestato statybos), teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo J. K. nepateikė teismui įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 11,48 Eur. Ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atmetus, o civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų, pareikštų VĮ Registrų centrui, nutraukus, valstybei šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (LR CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti atliktą ūkinio pastato 2J1Ž, adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimą vardu savininko A. K. VĮ Registrų centre neteisėtu ir jį panaikinti nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės L. B., a.k(duomenys neskelbtini) 11,48 Eur (vienuolikos eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.