Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-494-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
1-494-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48232-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-494-1013/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48232-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nukentėjusiajai J. G.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, teistas:

2013 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2018 m. spalio 6 d. apie 20.00 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, sugyventinei J. G. dešiniu kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į įvairias kūno sritis (lūpas, nosį, rankas), ko pasakoje dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, 43 danties netekimo, nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą.

A. M. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Parodė, kad viskas įvyko spalio 6 d. apie 23 val., vakare, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje. Nurodė, kad po darbo buvo susitikęs su draugu, išgėrė ir atėjo namo apsvaigęs. Neprisimena kodėl, bet pats pradėjo konfliktą, nes buvo girtas. Sudavė nukentėjusiajai, paskui atvažiavo pareigūnai ir jį išvežė. Yra kaltas. Neatsimena, kaip buvo smūgiuota nukentėjusiajai, kiek kartų trenkė ir į kurią vietą. Įvykio metu jis buvo girtas. Su nukentėjusiąja veda bendrą ūkį, atiduoda jai uždirbtus pinigus, kartu gyvena. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paprastai jis nesmurtauja, išgeria labai retai, per šventes, žino, kokios būna dėl alkoholio pasekmės, o tą kartą išgėrė ir taip išėjo. Sugyventinės atsiprašė, pažadėjo, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kad taip padarė. Nurodė, kad prisidės prie žalos atlyginimo – įstatys nukentėjusiajai išmuštą dantį. Teigė, kad problemų dėl alkoholio neturi, nesigydė. Nustatytą girtumą pripažįsta, sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė, gyvena kartu, daugiau tai nepasikartos. Prašo jo nebausti, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad su kaltinamuoju pragyveno 25 metus, turi du vaikus, anūkę. Susitaikė su juo po šio įvykio, kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini). Žala jai buvo padaryta, bet kol kas neatlyginta - jai ištraukė dantį. Dėl žalos atlyginimo ji su kaltinamuoju susitarė. Nori, kad teismas nagrinėtų klausimą dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius. Mano, kad kaltinamasis suprato ir taip, jis jau ne jaunas žmogus ir jam gėda. Kaip jis atsiprašė girdėjo sūnus. Dėl šio įvykio, čia ir jos kaltės yra, nes ji nemoka patylėti ir jis pyksta.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. nurodė, kad anksčiau buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje, dėl uošvės sužalojimo, administracine tvarka baustas, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Dėl pareikšto įtarimo nori paaiškinti, kad su sugyventine J. G. kartu gyvena apie 24 metus. Kartu dar gyvena 17 metų sūnus E. 2018 m. spalio 6 d. vakare grįžo iš darbo, buvo išgėręs. Prieš tai išgėrė bokalą alaus ir 100 g degtinės. Atsimena, kad užėjo pas vaiką į kambarį ir nunešė jam pinigų, bet, ar jis kambaryje buvo, neprisimena. Kas vyko toliau iš viso paaiškinti negali, nes nieko neprisimena dėl girtumo, po to tik atsipeikėjo, kai buvo vežamas į komisariatą. Prieš savo sugyventinę nesmurtavo, ji gal pati buvo išgėrusi ir griuvinėjo, nes ji kiekvieną dieną gerią alų, valgyt niekada nebūna padaryta, namai nesutvarkyti. Danties jai išmušti negalėjo, nes pas ją yra protezai. Anksčiau prieš sugyventinę niekada nesmurtavo, tik pykdavosi ir išeidavo kas kur. Nori pasakyti, kad ikiteisminio tyrimo metu galėtų gyventi kaime, kur turi namą (duomenys neskelbtini). Daugiau paaiškinti nieko negali (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. po darbo su bendradarbiu išgėrė bokalą alaus ir degtinės. Tada nuvažiavo pas save namo, nes vakare turėjo eiti į kitą naktinį darbą. Kai grįžo namo, sugyventinė J. G., kuri tuo metu buvo namuose, pradėjo reikalauti pinigų, sakė: „jeigu tu išgėręs, vadinasi, gavai pinigų“. Taip žodis po žodžio kilo konfliktas, su sugyventine koridoriuje susistumdė ir trenkė jai kumščiu, kiek kartų neprisimena, į veido sritį. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė. Konflikto metu, kiek prisimena, sūnaus namuose nebuvo ir kitų asmenų irgi nebuvo. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, atsiprašė savo sugyventinės, ji atleido ir nori, kad šis tyrimas būtų užbaigtas susitaikymu (b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 6 d. protokole-pareiškime J. G. parodė, kad namo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. M. dešiniu kumščiu sudavė jai ne mažiau tris smūgius į nosį, lūpas ir dešinį žastą. Dėl suduoto smūgio iškrito vienas dantis, patyrė fizinį skausmą (b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad gyvena vieno kambario name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. M. ir bendru vaiku E. M. Su sugyventiniu gyvena 24 metus, oficialiai nesusituokę. 2018 m. spalio 6 d. apie 20 val. namuose tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, nes sugyventinis norėjo sudaužyti nešiojamą kompiuterį, ji išbėgo į namo koridorių. Koridoriuje sugyventinis dešiniu kumščiu sudavė jai ne mažiau tris smūgius į nosį, lūpas ir dešinį žastą. Dėl suduoto smūgio iškrito vienas dantis, patyrė fizinį skausmą. GMP išvežė į Žalgirio ligoninę, kur išrovė klibantį dantį, kuris klibėjo nuo suduoto smūgio į lūpas. Dėl sužalojimų kreipsis į Valstybinę teismo med. tarnybą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. apie 20.00 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2PK vyresniąja tyrėja M. K., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), J. G. sumušė jos sugyventinis A. M. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja J. G., kuri verkdama paaiškino, kad jos sugyventinis namuose, minėtu adresu, išgertuvių metu sudavė jai kelis kartus kumščiu į veidą, ko pasakoje išmušė dantį bei skundėsi galvos skausmais, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykus GMP medikams nukentėjusioji J. G. buvo išvežta į Žalgirio ligoninę. Tuo metu A. M. buvo namuose, sėdėjo virtuvėje, bei šūkavo įžeidžiančiais žodžiais J. G. atžvilgiu. Dėl ko kilo konfliktas ir kaip vyko, jis paaiškinti atsisakė. Nukentėjusioji J. G. teigė, kad tuo metu, kai namuose vyko konfliktas, jokių liudytojų nebuvo, bei skundėsi, kad jos sugyventinis ne pirmą kartą ją mušė. Todėl tolimesniam aiškinimuisi A. M. buvo sulaikytas, bei pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 30).

Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra graso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), kurio trukmė yra 0:44 sekundės. Įraše girdimas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir skambinančios moters: Operatorius: „112“. Moteris: „laba vakarą“. Operatorius: „labas vakaras“. Moteris: „norėčiau pareigūnus į (duomenys neskelbtini)“. Operatorius: „Vilniuje?“. Moteris: „jo Vilniuje, priešais mūsų kaimynas čia jų kažkokia šeimyninė, nu, vienu žodžiu, mušasi jie ten ar muša tą moterį jisai“. Operatorius: „jūs matote jas per langą, ar jie kieme barasi“? Moteris: „jinai išėjusi dabar va kieme yra, verkia, siautė“. Operatorius: „nežinot, greitosios reikia“? Moteris: „žinokit nežinau, negaliu pasakyti“. Operatorius: „o vaikų mažamečių nėra“? Moteris: „ne pas jos atrodo nėra“. Operatorius: „vardą, pavardę sakysit“? Moteris: „E. T.“. Operatorius: „gerai važiuoja policija, informuojam“. Moteris: „ačiū labai“. Operatorius: „viso gero“ (b. l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2018 m. spalio 9 d. Specialisto išvados Nr. G3588/2018(01) matyti, jog J. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, 43 danties netekimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. spalio 6 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; nustatytiems sužalojimams atsirasti pakanka nedidelės jėgos (b. l. 26-27).

Iš byloje esančios 2018 m. spalio 7 d. fotolentelės matyti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vaizdas (b. l. 17-19).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. spalio 6 d. 21.09 val. įtariamajam A. M. nustatytas 1,5 promilių neblaivumas (b. l. 42).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto išvada, alkotesterio kvito rodmenys, kita anksčiau nurodyta bylos medžiaga – pripažintini įrodymais.

Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad A. M. 2018 m. spalio 6 d. apie 20.00 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, sugyventinei J. G., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, dešiniu kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė į įvairias kūno sritis (lūpas, nosį, rankas), ko pasakoje dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, 43 danties netekimo, nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl A. M. kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pareikštas prašymas atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad su kaltinamuoju A. M. susitaikė, su kaltinamuoju jie susitarė žalos atlyginimo, t. y. dėl išmušto danties įstatymo.

Baudžiamosios bylos duomenimis, A. M. buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamojo posėdžio metu A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. J. G. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio A. M. nepareiškė, tačiau patvirtino, kad dėl padarytos žalos atlyginimo yra susitarę. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamajam atleido, tai patvirtino ir kaltinamasis, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat yra pagrindo manyti, jog A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jo atžvilgiu teistumas išnykęs, jam nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų (b. l. 50-51). Administracine tvarka baustas už smulkius nusižengimus – važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 54-55), dirbantis (b. l. 56), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Teismas sprendžia, jog įvertinus visus paminėtus duomenis, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl nurodytų argumentų, teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis A. M. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. G.. Dėl to teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 38 straipsnio pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Sprendžiant klausimą dėl A. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius ir tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka anksčiau minėtą proporcingumo principą.

Dėl kitų klausimų

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), paliktina galioti, kol įsiteisės teismo nuosprendis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena, kurioje yra pranešimas telefonu apie įvykį BPC (vokas su CD) palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai J. G. susitaikius.

Baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, kurioje yra pranešimas telefonu apie įvykį BPC (voką su CD), palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė