Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-311/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
1-1621-311/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30603-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
G. A.
Civilinis ieškovas
ADB „C. V. Insurance Group“
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1621-311/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30603-2020-9Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2; 1.1.7.2.5;1.8.10.3;2.1.10.1; 2.3.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,kaltinamajam M. A.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam G. A., civilinio ieškovo ADB „C. V. Insurance Group“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus:

1. 2007-12-18 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 str. 2 d. - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis, 22 val. - 6 val. būti namuose ir uždrausti bendrauti su tam tikru asmeniu;

2. 2010-04-27 Lazdijų raj. apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d., 302 str. 1 d. - paskirta subendrinta bausmė areštas 20 parų;

3. 2010-05-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 1 d. - terminuotas laisvės atėmimas 11 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-26 Lazdijų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 11 mėn. 10 d.;

4. 2011-05-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. (4 epizodai) - paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-12-18 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-26 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinį bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 3 m.;

5. 2013-07-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. - paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-05-29 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. 2013-11-07 Kauno apygardos teismo nutartimi 2013-07-12 nuosprendis paleistas ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

6. 2017-05-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d.- laisvės apribojimas 1 m. Vadovaujantis LR BK 64-1 str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant išdirbti kas mėnesį po 10 val.;

7. 2018-01-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 259 str. 2 d. - laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn. , paskirti įpareigojimai. Vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 10 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant išdirbti kas mėnesį po 10 val.;

8. 2018-02-06 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p. - paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 m. Taikytas BK 64-1 str. ir bausmė sumažinta trečdaliu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmė subendrinta su 2018-01-25 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn. 2019-05-31 paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę;

9. 2020-10-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 138 str. 1 d. – 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 60 parų areštas. Bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent:

2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 16.50 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužęs G. A. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą ir tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą – automobilio saloną, pagrobė G. A. akinius „Jaguar“ 140 eurų vertės bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu mėgino išlaužti automobilio multimediją, 700 eurų vertės, taip ją apibraižydamas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes multimedijos per trumpą laiką išimti nepavyko, tokiu būdu, įsibrovęs į saugyklą, pasikėsino slapta pagrobti svetimą – G. A. priklausantį turtą, bendros 840 eurų vertės, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis |M. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad data kaltinime nurodyta tiksli. Gal pusvalandį iki įvykio jis išgėrinėjo su draugais. Prisiminė senas nuoskaudas, padarytas nukentėjusiojo, todėl nusprendė jam padaryti žalą. Pasiėmęs iš namų atsuktuvą, išdaužė nukentėjusiojo automobilio keleivio durų stiklą. Kadangi suveikė signalizacija, jis nuėjo nuo mašinos. Po 5 minučių grįžo, išstūmė išdaužyta langą ir įlindo į automobilį. Įlindęs į automobilį bandė ištraukti mediją, tačiau nepavyko, nes vėl pradėjo veikti signalizacija. Tuomet pasiėmė iš automobilio akinius ir nuėjęs nuo automobilio, atsisėdo prie namo ant laiptų. Gediminas su mama praėjo pro šalį, jo mama sakė, kad pro langą matė, kaip M. A. tai padarė, tačiau jis savo kaltę paneigė. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tuomet, kai rado jo DNR.

Kadangi kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Nukentėjusysis G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-01 apie 14 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė jam priklausantį automobilį "VW Golf" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pastatė prie savo namo laiptinės, po buto langais. Būdamas namuose galėjo matyti savo automobilį. Automobilį pastatė tvarkingą, užrakintą. Nuo tada, kai pastatė automobilį iki 16.50 val. G. A. prie automobilio priėjęs nebuvo. Būnant namuose kartu su mama I. A., apie 16.50 val. išgirdo, kad veikia jo automobilio signalizacija. Tada paprašė mamos, kad ji išjungtų automobilio signalizaciją, mama nuėjo į balkoną ir su pulteliu išjungė automobilio signalizaciją. Praėjus maždaug 2-3 min. G. A. automobilio signalizacija vėl suveikė. Tik išgirdo mamos šauksmą "G., tavo automobilyje du vyrai". Tada per langą nežiūrėjo kokie du vyrai yra jo automobilyje, o iškarto bėgo laiptais žemyn į apačią prie savo automobilio. Mama dar liko namuose. G. A. nusileidus laiptais iš ketvirto aukšto į apačią pamatė, kad prie automobilio nieko nėra. Netoliese, prie pat namo, pamatė ant turėklo sėdintį kaimyną M. A., kurį pažįsta nuo mažens, jie yra draugai. M. A. vilkėjo bordo spalvos bliuzoną, kiek prisimena, jis buvo be kepurės. Kartu su M. A. sėdėjo kitas vaikinas, kurio G. A. nepažįsta, jį matė pirmą kartą. G. A. priėjus prie vaikinų, paskui jį atėjo ir mama. G. A. vaikinų paklausė "jūs juokaujat?". M. A. ir tas kitas vaikinas iškarto suprato apie ką G. A. kalba. M. A. jam atsakė, kad jis matė, jog į jo automobilį lindo du vyriškiai, kurie nubėgo tolyn, tačiau jis jokių nubėgančių vyriškių nematė. G. A. mama atėjo paskui ir rodė į M. A. bei sakė, kad jis lindo į G. A. automobilį, kad jį matė automobilio viduje. Mama sprendė, kad M. A. buvo automobilyje pagal jo rūbus. M. A. žiūrėdamas į G. A. melavo jam į akis sakė, kad jis į jo automobilį nelindo, kad jis yra jo draugas ir tikrai nedarytų tokių nesąmonių. Mama G. A. įtikinėjo, kad M. A. buvo jo automobilyje, tačiau G. A. patikėjo M. A.. Pagalvojo, kad jis yra senas jo draugas ir tikrai jam nemeluotų. Daugiau nei su M. A., nei tuo kitu vaikinu nebendravo ir nuėjo prie savo automobilio. Nepastebėjo ar M. A. ir to kito vaikino rankos buvo kruvinos, šalia jų nematė jokio daikto, su kuriuo būtų galima išdaužti automobilio stiklą. Nuėjęs prie automobilio kartu su mama pamatė, kad išdaužtas keleivio pusės priekinis durelių stiklas. Taip pat keleivio pusės priekinių durelių lango rėmas buvo subraižytas, matėsi, kad buvo užkištas laužtuvas ir tokiu būdu buvo bandoma patekti į automobilio vidų, tai sprendžia pagal laužimo žymės. Taip pat buvo subraižytos tos pačios automobilio durelės, kaip supranta, jas subraižė taip pat bandydami patekti į automobilio vidų. Pamatęs išorinius apibraižymus, tada apsižiūrėjo automobilio vidų ir pamatė, kad nebėra jo akinių "Jaguar", kuriuos buvo palikęs ant panelės. Taip pat pamatė, kad automobilio multimedija buvo subraižyta. Matėsi, kad multimediją buvo bandoma išlupti, tačiau nepavyko, matyt, dėl to, kad suveikė signalizacija. Prie automobilio nebuvo jokio daikto, su kuriuo buvo išdaužtas stiklas. Pamatęs savo apgadintą automobilį G. A. iškvietė policiją. Automobilyje, viršuje, kur yra šviesos lemputė, G. A. buvo palikęs 40 eurų, tačiau vagis tų pinigų nerado, mano paprasčiausiai nespėjo viso automobilio apieškoti, nes jo mama būdama balkone pradėjo šaukti. Atvykus policijai M. A. ir jo draugo nebuvo. Atvykę pareigūnai apžiūrinėjo automobilio saloną ir pamatė ant priekinės dešinės pusės sėdynės atlošo raudoną dėmę. Automobilis buvo neseniai po cheminio valymo, todėl G. A. suprato, kad ta dėmė yra vagies kraujas. M. A. G. A. niekada nėra vežęs su šiuo savo automobiliu ir M. A. pas jį automobilyje nėra sėdėjęs. Automobilis yra draustas kasko draudimu bendrovėje "Compensa". Dėl minėto įvykio G. A. draudimo bendrovė atlyginimo padarytą turtinę žalą, kurią įvertino 1374,26 Eur, tačiau atskaičiavus 137,43 Eur išskaitą jam išmokėjo 1236,83 Eur. Kadangi draudimas išmokėjo pinigus, tai automobilį G. A. susitvarkė pats už atgautus pinigus. Dar turi persidažyti automobilį, nes dar matosi įvykio metu padaryti subraižymai. Akinius "Jaguar", kurie buvo pavogti pirko užsienyje, todėl įsigijimo dokumentų neturi, už juos mokėjo 140 eurų. Dėl pavogtų akinių reikšti civilinio ieškinio G. A. nenori, nes nesitiki, kad M. A. žalą atlygins (1 t., b.l. 40-42, 44-46).

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-01 apie 16.50 val. jai ir sūnui G. A. būnant namuose išgirdo, kad suveikė sūnaus automobilio "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija. Sūnus paprašė signalizaciją išjungti. Tada ji paėmusi automobilio signalizacijos pultelį nuėjo į balkoną, kadangi automobilis stovėjo namo kieme, po langais. Įėjusi į balkoną I. A. pamatė kaip nuo automobilio nubėgo du vaikinai. Vienas iš jų vilkėjo bordo spalvos bliuzoną ir dėvėjo kepurę su snapeliu, juodos spalvos, vilkėjo tamsios spalvos kelnes. Jis atrodė jaunas, (duomenys neskelbtini). Kitas vaikinas buvo apsirengęs tamsiai, jis taip pat atrodė (duomenys neskelbtini), kaip ir pirmasis vaikinas, tačiau šiek tiek atrodė žemesnis. Jis vilkėjo tamsios spalvos kelnes. I. A. jų veidų nematė, todėl atpažinti negalėtų. Kur jie nubėgo nematė. Jie prabėgo pro šoną, nematė, kad kažką būtų darę sūnaus automobiliui. Išjungusi signalizaciją I. A. sugrįžo į kambarį. Maždaug po 10 min. ji vėl išgirdo sūnaus automobilio signalizaciją. Tada nuėjo į balkoną pažiūrėti ir pamatė kaip iš sūnaus automobilio, iš priekinės keleivio pusės išlipinėjo tas pats vaikinas, kuris buvo apsirengęs bordo bliuzonu ir buvo su juodos spalvos kepure su snapeliu. Ar jis kažką turėjo rankoje I. A. nematė. Kito vaikino ji nematė. Iškarto sušuko "G., tavo mašiną plėšia". I. A. sušukus vaikinas nubėgo už automobilio, už namo. Tada sūnus greitai apsirengė ir išbėgo iš namų. Ji taip pat rengėsi ir ėjo paskui sūnų. Sūnus užėjo už namo, I. A. taip pat ėjo kartu, tačiau jis ėjo pirmesnis. Ant turėklo sėdėjo abu vaikinai, kuriuos I. A. matė nubėgančius nuo sūnaus automobilio pirmąjį kartą, kai suveikė signalizacija. Vienas iš jų buvo tas pats vaikinas su bordo spalvos bliuzonu ir juodos spalvos kepure su snapeliu, kurį matė išlipantį iš sūnaus automobilio. I. A. sprendžia, kad tai tas pats vaikinas, kuris išlipo iš sūnaus automobilio, nes jis buvo taip pat apsirengęs. I. A. žiūrėdami į vaikiną pasakė "ar gražu taip daryti? Ar gražu lįsti į mašiną?". Tada su sūnumi priėjo arčiau ir pamatė, kad tas vaikinas su bordo bliuzonu buvo M. A., kuris gyvena gretimame name ir kuris yra I. A. sūnus draugas. M. A. pakėlęs galvą pasakė, kad jis niekuo dėtas, jis sakė, kad visą dieną čia sėdėjo ir nieko nematė. I. A. sakė jam, kad jis nemeluotų. O kitas vaikinas, buvęs su juo, tylėjo. Sūnus patikėjo M. A., nes galvojo, kad jo draugas taip pasielgti negalėtų. Į M. A. ir to kito vaikino rankas I. A. neatkreipė dėmesio. Pamačiusi, kad sūnus labiau tiki M. A., o ne ja, buvo susinervinusi ir nuėjo į namus. Matė pro langą, kad sūnus nuėjo prie savo automobilio ir kvietė policiją. Į lauką I. A. išėjo tik tada, kai buvo atvykę pareigūnai. Jau tuo metu M. A. ir jo draugo nebuvo. Ji buvo nuėjusi prie sūnaus automobilio ir matė, kad buvo išdaužtas kairės pusės priekinių durelių stiklas, o kas detaliau buvo padaryta sūnaus automobiliui, nematė. Policija apžiūrėjo automobilį, ji nesikišo ir pareigūnams netrukdė. Vėliau po įvykio I. A. sūnus pasakojo, kad automobilyje buvo rasta kraujo, kuris buvo ne G. A., todėl pagalvojo, kad galimai bus įtariamojo. Sūnus pasakojo, kad įvykio metu buvo subraižyta automobilio multimedija, subraižytos keleivio pusės priekinės durelės, apgadintas tų pačių durelių rėmas, taip pat sakė, kad pavogti jo akiniai nuo saulės. Kiek žino, draudimas sūnui atlyginimo padarytą turtinę žalą, šiuo metu sūnus remontuojasi automobilį, tačiau pilnai dar jo nėra susitvarkęs, nes ketina jį dažyti dėl padarytų subraižymų. Tuo metu, kai iš sūnaus automobilio išlipinėjo vagis, jokių kaimynų lauke nebuvo ir kiek žino jokie kaimynai šio fakto nematė (1 t., b.l. 56, 59-61).

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-01 apie 14 val. jai būnant balkone, girdėjo automobilio stiklo dužimo garsą bei girdėjo kaip suveikė automobilio signalizacija. Iš jų balkono automobilių stovėjimo aikštelės, kur yra statomi automobiliai nesimato, todėl D. Š. nematė kas ir kieno automobilio stiklą išdaužė. D. Š. tik pagal garsą spėjo, kad tai buvo stiklo dužimas. Tada bestovint balkone, pamatė kaip iš namo kampo išbėgo vaikinas. Kiek pamena, jis vilkėjo rausvą palaidinę, daugiau jo apibūdinti negali, nes neprisimena ir neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų. D. Š. vaikinas buvo matytas, jis vietinis, tačiau iš kur, iš kokio namo ji nežino, tačiau šiuo metu šio vaikino nebemato. Lyg tai vaikinas nubėgo su kitais vaikinais, gal išviso jų bėgo 3-4 vaikinai, tačiau tiksliai neprisimena, jų apibūdinti negali ir atpažinti negalėtų. Tie vaikinai lyg tai bėgo jam iš paskos, bet tiksliai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Nematė kažkokių sužalojimų pas tą vaikiną, kuris bėgo priekyje, nematė, kad jo ranka kraujuotų. Šį vaikiną matė tik D. Š., jos vyras tuo metu buvo namuose, ji po to vyrui papasakojo ką girdėjo ir ką matė. Po 5-10 min. vyras buvo išėjęs į lauką ir sakė, kad kaimyno automobilio "VW Golf" stiklas yra išdužtas. D. Š. suprato, kad tai galėjo padaryti tas vaikinas, kurį matė nubėgantį (1 t., b.l. 63-64).

Iš 2020-08-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020-08-01 apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), G. A. pastatė techniškai tvarkingą jam priklausantį automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 2012 m., laidos, VIN - (duomenys neskelbtini). Apie 16.55 val. išgirdo, kaip jo mama būdama balkone rėkia, kažkas įsibrovė į jo automobilį, nieko nelaukęs išbėgo į kiemą, tačiau asmenų jau nematė. Pastebėjo kad išdaužtas keleivio pusės priekinių durelių lango stiklas, iš vidaus pagrobta akiniai ''Jaguar'' juodos spalvos, su melsvu atspalviu, kurių vertė - 140 eurų, apgadinta multimedija, stiklo šukų pribirę salone, apgadintas durelių lango rėmas, priekinės sėdynės apmindytos, keleivio pusės durelės subraižytos. Jo mama sakė, kad matė du vaikinus, vienas buvo su kepure, tamsiai apsirengęs, o kitas su kepure ir bordo spalvos viršumi, tačiau kol atbėgo iki automobilio, asmenys pasišalino. Jis įtariamųjų neturi. Automobilis draustas kasko draudimu - Seesam. Tikslią žąlą patikslins tyrimo eigoje, kadangi apgadintos detalės, išdaužtas stiklas (1 t., b.l. 9-12).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ Regitra" matyti, kad transporto priemonės "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2018-07-02 yra G. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b.l. 16).

Iš 2020-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas devynių aukštų namas, už kurio yra automobilių stovėjimo vietos. Už namo, prie metalinių pagalbinių patalpų, priekių link namo stovi baltos spalvos automobilis "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio dešinės pusės, priekinių durų stiklas išdaužytas. Stiklo šukių yra viduje ir ant grindinio. Ant apatinės stiklo sandarinimo gumos matyti pažeidimai, kurie identifikavimui netinkami. Nuo šios gumos ant lipnios plėvelės paimti mikrodalelių pavyzdžiai, supakuoti į voką. Nuo durų kraštų paimti stiklo šukių pavyzdžiai, supakuoti į voką. Ant priekinės dešinės pusės sėdynės atlošo, rastos raudonos spalvos dėmės, kurių pavyzdžiai paimti ant vatos tampono, supakuota į voką. Ant šios sėdynės atlošo rasti galimai rūbų pėdsakai, kurie nufotografuoti mastelinės fotografijos būdu. Ant priekinės kairės pusės sėdynės rastas avalynės pėdsakas, kuris nufotografuotas mastelinės fotografijos būdu. Automobilio prietaisų skydelyje, dešinėje pusėje prie "multimedijos" ekrano yra pažeidimų ir rasti laužimo įrankio pėdsakai, apie 5 mm pločio. Šių pėdsakų išlieta išlieja pasta Mikrosil, supakuota į paketą Nr. 495757. Apžiūrėjus aplinką bei paviršius vizualiai ir apdorojus daktiloskopiniais milteliais, daugiau pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. Nuo automobilio stovėjimo vietos vaizdo kamerų nematyti. Pridėta fotolentelelė (1 t., b.l. 23-31).

Iš draudimo kompanijos "Compensa" laiško nukentėjusiajam G. A. matyti, kad draudimo "Compensa" paskaičiuota žala yra 1374,26 Eur, išskaita (franšizė) 137,43 Eur, draudimo išmoka 1236,83 Eur (1 t., b.l. 53-54).

Iš 2020-08-07 ADB Compensa "Vienna Insurance group" Žalos sąmatos Nr. 20/270-026 matyti, kad paskaičiuota kliento G. A. transporto priemonei padaryta žala. Multimedijos vertė įvertinta 700 eurų 1 t., b.l. 90-93, 97).

Iš 2021-03-03 specialisto išvados Nr. IBPS-V-475239-21 matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2020-08-01 apžiūrint automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2020-08-01 apžiūrint automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rastas žmogaus kraujas yra ne G. A. (1 t., b.l. 106-109).

Iš 2021-03-04 Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus viršininko G. Š. rašto matyti, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2020-08-01 apžiūrint automobilį "VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) (žiūrėti LPKTC specialisto išvadą Nr. IBPS-V-475239-21), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30603-20, genotipas sutapo su genotipu, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Svetimas turtas–tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Teismų praktikoje vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant grobiamų daiktų savininkui ir kitiems asmenims, suvokiantiems neteisėtą turto grobimo faktą, ir pats suvokia, kad kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas.

Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šio straipsnio prasme nusikalstamos veikos darymo pradžia sietina su tuo, kad kaltininkas pradeda realizuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. A. pareikštas kaltinimas pasikėsinimą padaryti svetimo turto vagystę, įsibraunant į saugyklą, visiškai pasitvirtino, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2020-08-01 apie 16.50 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. A., išdaužęs G. A. automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į automobilio saloną, iš kur pagrobė nukentėjusiojo G. A. akinius bei bandydamas išlaužti, kėsinosi pagrobti automobilio multimediją, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikus automobilio signalizacijai, multimedijos per trumpą laiką išimti nepavyko.

Liudytoja I. A. patvirtino, kad 2020-08-01 apie 16.50 val., būdama savo bute ir suveikus sūnaus automobilio signalizacijai, ji iš balkono pamatė kaip nuo automobilio nubėgo du vaikinai, kurių vėliau vieną, t.y. M. A. ji atpažino.

Kad išdaužęs automobilio lango stiklą, įsibrovė į vidų ir bandė pagrobti automobilio multimedią, o to nepavykus padaryti, pavogė tik akinius, pripažino ir pats kaltinamasis M. A..

Kaltinamasis M. A. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą jis prisipažino visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK- bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. A. padarė vieną nebaigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas 9 kartus (2 t., b.l. 12-44), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 45-47), niekur nedirba (registruotas Užimtumo tarnyboje), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stebėjimo paslauga teikta 2015-09-16-2015-09-17, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 8), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b.l. 6), valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021-03-26 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 duomenimis, M. A. skirti ambulatorinę teismo ekspertizę netikslinga (2 t., b.l. 11).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo M. A. padarytą nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau jau ne kartą teistas už tyčinius turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikaltimus, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamajam M. A. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir M. A. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris užkardytas pasikėsinimo stadijoje, kaltu visiškai prisipažino ir gailisi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir pažadėjo atlyginti. Nors kaltinamasis anksčiau jau teistas 9 kartus, tačiau teismas, įvertindamas visas bylos aplinkybes, yra tos nuomonės, kad dar yra galimybė M. A. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, o paskyrus bausmę ir jos vykdymą atidėjus terminui, artimam BK 75 straipsnyje numatytam maksimaliam, tokiu būdu jis bus pakankamai nubaustas ir jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, t.y. yra tos nuomonės, kad kaltinamajam M. A. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas ADB „C. V. Insurance Group“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1236,83 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 73-94).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui ADB „C. V. Insurance Group“ dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo M. A. veiksmų, jis visiškai pripažino, kad kėsindamasis pagrobti svetimą turtą, padarė turtinę žalą, sutiko su civilinio ieškovo įvertinta turto verte, ši jo veika visiškai įrodyta. Tai reiškia, kad M. A. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo M. A. priteisiant 1236,83 eurų civilinio ieškovo ADB „C. V. Insurance Group“ naudai.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuosprendžio nuorašą gavus probacijos tarnyboje vykdymui, panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, stiklo šukė, mikrodalelių pavyzdžiai, laužimo žymių išlieja, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (1 t., b.l. 32-33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. A. nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos, per visą atidėtosios bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuosprendžio nuorašą gavus probacijos tarnyboje vykdymui, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, stiklo šukę, mikrodalelių pavyzdžius, laužimo žymių išlieją, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. A. 1236,83 EUR (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus 83 cnt) Eur civilinio ieškovo ADB „C. V. Insurance Group“ naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas