Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kole­gi­jos pirmininko teisėjo Viktoro Preikšo, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Algimanto Smolsko, se­kre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam N. T., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išna­­gri­nė­jo baudžiamąją bylą pagal nuteis­tojo N. T. apeliacinį skundą dėl Drus­ki­nin­kų miesto apy­linkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pri­pa­žintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 2 d., apie 2 val. nakties, viešoje vie­toje, UAB (duomenys neskelbtini) lošimo automatų salono (duomenys neskelbtini) patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplin­ki­niams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – priėjęs prie baro sėdinčio T. M., pašalinių asmenų akivaizdoje, uždėjo dešinę ranką jam ant sprando ir kairės rankos alkūne smogė į veidą. T. M. nuo smūgio atsilošus, lakstydamas po kavinės salę, sugriebė rankomis T. M. už rūbų, pargriovė ant grindų, už kojų tampė po lošimo salono patalpą, tokiais savo veiksmais sutrikdė lo­ši­mo salono darbą ir pažeidė viešąją tvarką.

Nuteistasis N. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druksininkų miesto apylinkės teis­mo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – atleisti jį nuo baudžiamosios at­sa­komybės pagal BK 38 str. ar 40 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neobjektyvus ir neteisėtas. Pirmos instancijos teismas, nors ir nustatė, kad jis su nu­kentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, jokia žala nepadaryta, yra neteistas, dirbantis, teigiamai cha­rak­te­rizuojamas, nukentėjusysis prašo jam neskirti jokios bausmės, tačiau teismas netaikė BK 38 str. ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismas nepagrįstai netaikė ir BK 40 str. bei neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ne rodydamas nuoširdumą bei pergyvendamas dėl savo veiksmų, o spiriamas surinktų įrodymų. Jau pirmos ap­klau­sos metu pareiškus įtarimus jis pilnai prisipažino dėl jam pateikto įtarimo. Visose proceso sta­di­jo­se įvykio aplinkybes pasakojo išsamiai, tokias, kokias prisiminė. Tuoj po įvykio atsiprašė nu­ken­tė­jusiojo, susitaikė. Jokių kūno sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pro­ku­rorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pir­mos instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­da­masis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įro­dy­mų visumos analize bei išdėstė savo sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bau­džia­mojoje byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl N. T. kaltės, padarius nu­si­kalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Nuteistojo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti fak­ti­niai duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. T. savo kaltės ir neginčija, tačiau teigia, kad pir­mo­sios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 38 str. arba BK 40 str. ir neatleido jo nuo bau­džia­mo­sios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju arba pagal laidavimą perduodant jį sutuoktinės R. T. atsakomybėn. Tačiau tam, kad kaltininką būtų galima atleisti nuo bau­džiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius arba pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 38 str. 1 d. arba BK 40 str. 2 d. nurodytos sąlygos, kadangi nesant nors vienai iš jų, atleidimas pagal BK normas yra negalimas. Apylinkės teismas nustatė, kad nagri­nė­ja­mo­je byloje nėra BK 38 str. taikymui būtinos sąlygos – kaltininko visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, taip pat nėra ir BK 40 str. taikymui reikalaujamos sąlygos, kad asmuo turi vi­siš­kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Be to, pažymėtina, kad priimti spren­dimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, remiantis teismų praktika, pripa­žįs­ta­mas tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objek­ty­vias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo momentas neturi lemiamos reikšmės, tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi būti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nusta­ty­ti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Pri­si­pa­žinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgy­vena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2011, 2K-613/2011, 2K-55/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo elgesį bei duotus parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo pasėdžio metu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad N. T. pri­si­pa­ži­ni­mas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis dėl padaryto nusikalstamos veikos nėra nuo­širdus ir savanoriškas. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą įtariamuoju apklaustas N. T. pri­sipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atsisakė duoti bet kokius parodymus apie nusi­kals­ta­mos veikos aplinkybes (b. l. 68). Kitų dviejų apklausų metu jis savo kaltę padarius nusikalstamą vei­ką pripažino tik iš dalies. Nors apeliantas tvirtina, kad apklausiamas visiškai pripažino savo kaltę ir pasakojo tokias aplinkybes, kokias tuo metu prisiminė, iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad jis neigė sudavęs smūgį T. M. (b. l. 71, 75). Teis­mi­nio nagrinėjimo metu N. T. pa­ro­dymus pageidavo duoti tik po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos, ir taip pat neigė smogęs nu­ken­tė­ju­sia­jam (b. l. 193, 199-200). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argu­men­tas, jog nuteistasis teikdamas pirmesnius parodymus ne visas aplinkybes prisiminė, yra nepa­grįs­tas. Tik teisme peržiūrėjus įvykio vietoje filmuotą vaizdo įrašą, nuteistasis pakeitė anksčiau duo­tus savo pa­ro­dymus ir prisipažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Pirmos instancijos teismas pa­grįs­tai kons­ta­ta­vo, kad nuteistasis smūgio sudavimą nukentėjusiajam pripažino tik ver­čia­mas negin­či­jamų įrodymų, tai yra, pamatęs vaizdo įrašą, kuriame aiškiai užfiksuotas jo smūgis al­kū­ne nu­ken­tė­ju­sia­jam į veidą, bei pagrįstai nusprendė, kad N. T. prisipažinimas ir gailėjimasis yra są­ly­go­tas tik siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo elgesio kri­tiš­ko ver­ti­ni­mo, padarytų veiksmų išgyvenimo ar siekimo padėti teisingai atskleisti visas įvykio ap­lin­kybes.

Tiek BK 38 str., tiek BK 40 str. kaip vieną iš sąlygų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, numato pagrindą manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusi­kals­ta­mų veikų. Ši sąlyga reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs kaltininko asmenybę, turi su­si­daryti nuomonę, kad yra nedidelė tikimybė jam iš naujo nusikalsti. Toks vertinimas priklauso išim­tinai teismo diskrecijai. N. T. praeityje buvo du kartus teistas, ne kartą buvo baustas ad­mi­nistracine tvarka. Nors teistumas inkriminuotos nusi­kals­tamos veikos padarymo metu buvo iš­ny­kęs, tačiau šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo įstatymų laikymosi prasme.

Be to, pažymėtina, kad N. T. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieš­ta­rau­tų BK 19 str. 1 d. nuostatai, kad tokia lengvata negali būti taikoma asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė buvo patvirtinta bylos nagrinėjimo metu.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįs­tai ir nepažeisdamas BK normų reikalavimų netenkino nuteistojo prašymo atleisti jį nuo bau­džia­mo­sios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ar pagal laidavimą, kadangi nustatyta, jog nėra visų BK 38 str. ir 40 str. numatytų sąlygų, būtinų kaltininko atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir N. T. paskirtos bausmės teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas skiriamą bausmę tinkamai motyvavo, atsižvelgė į tai, kad N. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė (BK 59 str.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertino, kad N. T. turi išnykusį teistumą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirba, turi pajamų, darb­davio charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, su nukentėjusiuoju susitaikė, UAB (duomenys neskelbtini) atstovė pretenzijų jam neturi. Įvertinus šias aplinkybes ir siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, teismas pagrįstai N. T. paskyrė švelniausią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą (BK 54 str.). Apeliacinės instancijos teis­mas sprendžia, kad paskirtoji bausmė neprieš­ta­rau­ja bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str. 1 d. ir 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nuteistojo atžvilgiu nenustatė BK 38 str. ir 40 str. at­lei­dimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Nuos­pren­džio išvados pa­grįs­tos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepa­keis­tas, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.