- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-342-64-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Bronius Zalaga
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo B. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. B. G. perduotas A. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. G. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 13 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – suduodamas vieną smūgį lazda nukentėjusiajam V. P. į kairį šoną, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvą liemens kairėje pusėje, tai sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. (skunde nurodyta 2010 m. gegužės 25 d.) nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti B. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, panaikinti B. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išanalizavęs sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, jog gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą (2008 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2K-P-85/2008).
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. gegužės 9 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi B. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, ir nors nuo nutarties priėmimo yra praėję 4 metai, tačiau konstatuotina, kad nutartimi buvo patvirtinta, jog jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Šiuo metu, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) B. G. pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t. y. dėl nukentėjusiojo vairuojamo automobilio „VW Passat“ vairuotojo durelių ir galinio dangčio langų stiklų išdaužimo, asmens sumušimo, suduodant žolės riedulio lazda į įvairias kūno vietas. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra baigtas ir procesinis sprendimas nepriimtas, ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Šioje baudžiamojoje byloje B. G. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. būtinas nuodugnus, individualizuotas nusikalstamos veikos įvertinimas. B. G. elgesys pasireiškė įžūliu elgesiu, žolės riedulio lazda jis trenkė nukentėjusiajam į šoną, taip rodydamas nepagarbą visuomenėje priimtinoms elgesio normoms, aplinkiniams ir aplinkai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iki šioje baudžiamojoje byloje padarytos veikos B. G. buvo padaręs nusikalstamą veiką dėl kurios padarymo 2006 m. gegužės 9 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat, šiuo metu jam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2010 m. rugpjūčio 1 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo (kuri yra padaryta anksčiau negu nagrinėta šioje baudžiamojoje byloje ir yra panašaus pobūdžio, t. y. susijusi su viešosios tvarkos pažeidimu, asmens sužalojimu žolės riedulio lazda), ir nors procesinis sprendimas dar nėra priimtas, tačiau B. G. šioje byloje teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, jog negalima konstatuoti, kad B. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad B. G. nors buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau nuo susitaikymo praėjo daugiau kaip 4 metai, o kitoje byloje yra pareikštas įtarimas, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas, procesinis sprendimas nepriimtas ir teisinių pasekmių tai nesukelia – apsiribojo formaliu laidavimo sąlygų įvertinimu. Teismas, ignoruodamas sekančias aplinkybes: kad nepaisant to, jog 2006 m. gegužės 9 d. B. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vis tik buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat, kad yra prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką šiuo metu jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodytą sąlygą, būtiną priimant sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Iškilus abejonių dėl to ar galima tikėti, kad asmuo toliau nedarys nusikalstamų veikų, teismas neturėjo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto B. G. atžvilgiu. Taigi, daro išvadą, kad teismas neteisingai įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygas, be pagrindo B. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukė baudžiamąją bylą.
Gautu atsikirtimu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės B. G. prašo atmesti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei palikti galioti 2011 m. gegužės 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, pagrįstai atleido B. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokuroras nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kurioms asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip ne kartą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad visų šių sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-P-82/2010, 2K-84/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
B. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šiame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinius nusikaltimus. Jo pirmoje dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tokią bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 straipsnio 3 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. B. G. padarytos veikos požymių atitiktis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams nuosprendžiuose konstatuotas tinkamai. Tokia kvalifikacija, o kartu ir veikos priskirtinumas nesunkiems nusikaltimams, atitinka įstatymą bei susiformavusią teismų praktiką. Šių klausimų išsprendimas apeliaciniame skunde neginčijamas. Taip pat byloje yra laiduotojo – A. G., kuris teismo sprendimu pripažintas vertu teismo pasitikėjimo – prašymas perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą (114 b. l.). Akivaizdu, kad byloje yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Anot apelianto, BK 40 straipsnis pritaikytas netinkamai, nes nebuvo sąlygų jam taikyti, nebuvo nustatyta, kad kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir, kad nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta ir apeliantas to neginčija, kad B. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos būtinos asmens atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad B. G. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi Nr. 2K-P-85/2008 išaiškinta, jog „svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.“.
Iš bylos duomenų matyti, kad po Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo atleisti B. G. nuo baudžiamosios atsakomybės iki šioje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo – 2010 m. rugpjūčio 13 d. – praėjo daugiau kaip 4 metai. Iš pažymos apie asmens nubaudimą administracine tvarka bei įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų matyti, kad per šį laikotarpį B. G. 12 kartų baustas administracine tvarka ir 2010-08-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas bei 2010-09-24 B. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o kaip skundžiamame nuosprendyje nurodyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, nepriimtas joks procesinis sprendimas, sukeliantis tam tikras teisines pasekmes. Nors pats B. G. prisipažino padaręs jam įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau jis nėra pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu, t. y. asmuo laikomas neteistu, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Įvertinus tai, kad yra dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, kad B. G. kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai B. G. laikė kaip pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.
Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje svarstant Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nustatytą būtiną sąlygą - tai, kad yra pagrindo manyti, kas asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertinamas asmens padariusio nusikalstamą veiką asmenybės pavojingumas, kur svarbų vaidmenį vaidina jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad manytina, jog B. G. ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (69-74 b. l.), atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, kuri įtariama buvo padaryta iki nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje, po 2010-08-13 padarytos nusikalstamos veikos B. G. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nėra daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų. Iš bylos duomenų matyti, kad B. G. charakterizuojamas gerai, dirba, turi šeimą, sportuoja, atstovauja Lietuvos Respublikai įvairiuose tarptautinėse varžybose. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra pagrindas manyti, kad B. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi apibendrinant visa, kas aptarta, daroma išvada, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, B. G. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.