Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-08-04 · Administracinė byla Nr. I1-4953-257/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-04
Bylos Nr.
I1-4953-257/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00811-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4953-257/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00811-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 4 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo R. V. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 117). Skunde (b. l. 1–6) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. gegužės 5 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad jį pristačius į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo patikrinti jo asmeniniai daiktai bei jis pats. Asmeninius rūbus turėjo dėti į nešvarias tam nepritaikytas dėžes, o jis pats turėjo nuogas stovėti šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis ir pareigūnus, kol buvo patikrinti jo daiktai, o jis pats metalo detektoriumi. Jis buvo paskirtas į suimtųjų kamerą, kuri yra ankšta, 14 m² ir joje laikomas su 5 kitais suimtaisiais. Kamerose stalas užimta 1,7 m², 3 dviejų aukštų gultai užima 5,2 m², sanitarinis mazgas užima 2,3 m², indų laikymo spinta užimta apie 1 m², todėl vienam laikomam kameroje asmeniui teko 2,1 m². Stalas pritvirtintas prie sienos, netoli tualeto, todėl valgant laikėsi nemalonus kvapas. Prie stalo buvo 2 kėdės, o jie kamerose buvo penkiese, todėl teko valgyti atsistojus. Kamerose šalta, drėgna, pelėsis, nuo lubų krinta kreidos, pilna tarakonų. Per jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką, nei karto nebuvo išduotos kameros tvarkymui skirtos priemonės. Į kameras natūralus apšvietimas beveik nepateko, o kamerose visą parą buvo elektros apšvietimas, dėl ko jis pajuto žymų regos pablogėjimą. Sanitarinis mazgas ir kriauklė yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei lubų, nei durų, nei ventiliacijos, todėl visą parą buvo atidarytas langas, kad išsivėdintų nemalonus kvapas. Tualete nebuvo klozeto, tik tupima vieta, kurioje nepatogu atlikti gamtinius reikalus. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienos metu negalima miegoti po antklode, nes už tai skiriamos nuobaudos, o suimtajam nepaaiškinant, ką jis turi ankštoje kameroje veikti nuo 6 iki 22 val. Dėl to jis patyrė dvasinus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas R. V. papildymu (b. l. 119) prašo nagrinėjant bylą remtis naujausiais įstatymais.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 117).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 11-23) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (suvestinė redakcija nuo 2018-10-20) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Pažymi, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-529 redakcija), VIII skyriaus nuostatomis, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Nuo 2020-04-01 įsigaliojus naujai Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijai, patvirtintai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 VII skyriaus 143 punktui suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines. Kitos lyties asmeniui kratą atliekantis pataisos pareigūnas turi teisę reikalauti pateikti apžiūrai asmeninius daiktus, nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti viršutinius drabužius bei iš kišenių išimti visus daiktus ir reikmenis (išversti kišenes į išorę). Suimtojo (nuteistojo) asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė, šiose kratose gali dalyvauti daiktų savininkas.

Papildomai paaiškina, kad visuminė krata atvykusiam į Šiaulių tardymo izoliatorių, taip pat išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atliekama suimtajam (nuteistajam) patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, kratą atlieka paskirti pareigūnai, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) ar kiti pareigūnai asmens, kuriam atliekama krata, nemato.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (toliau – TLK). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios nuo 2020-01-22 ir įsigaliojus naujoms Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms, nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių) atliekami šių taisyklių 4 punkte nustatyti veiksmai ir nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras (toliau – LSK).

Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinus, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2010 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos).

Minėtose patalpose 2016 m. liepos – rugsėjo mėnesiais įrengti sanitariniai mazgai (Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 duomenys), jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (tai patvirtina pridedama nuotrauka), tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Saugumo valdymo skyriaus 2020-05-21 pažymos Nr. 60-14023 matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas TLK-5.

Pažymi, kad skundų dėl šių patalpų nebuvo gauta, todėl jos nebuvo tikrintos, tačiau pridedamas patikrinimo aktas Nr. PA.6-378, iš kurio matyti, kad tikrinant kitas LSP (TLK) patalpas pažeidimų nenustatyta. Kadangi patalpos tvarkomos bei prižiūrimos vienodai, galima konstatuoti, jog ir TLK-5 pažeidimų nebuvo.

Kad kratų patalpos tvarkingos, patvirtina patikrinimo aktai PA-4414, PA-6115. Iš PA-6115 matyti, kad 2019-09-21 vonelės buvo švarios .

Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse iki 2020-01-22 galiojo trumpalaikio laikymo kamerų apibrėžimas, nuo 2020-01-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms jose įtvirtintas laikino sulaikymo kamerų apibrėžimas, o HN 134:2015 vartojama sąvoka - laikino sulaikymo patalpa. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose laikomų asmenų skaičių nurodomos trumpalaikio laikymo kameros (laikino sulaikymo kamerose), esančios gyvenamajame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose (laikino sulaikymo kamerose), esančiose administraciniame pastate ar gyvenamajame korpuse, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

Pažymi, kad pareiškėjo laikymas minėtose kamerose (patalpose) buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Dėl kameros ploto tekusio pareiškėjui

Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 6 d.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-05-21 pažymos Nr. 60-14023 dėl R. V., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020-11-20 iki 2020-05-05 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 59 buvo nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 6,59 m² iki 3,96 m², kameroje Nr. 20 buvo nuo 4 iki 5 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 4,67 m² iki 3,74 m², kameroje Nr. 44 buvo nuo 1 iki 3 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 17,9 m² iki 5,97 m², kameroje Nr. 107 buvo 4 asmenysir vienam iš jų teko 9,95 m², kameroje Nr. 45 buvo nuo 4 iki 5 asmenų ir vienma iš jų teko nuo 4,62 m² iki 3,69 m², kameroje Nr. 24 buvo nuo 3 iki 5 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 6,28 m² iki 3,77 m², kameroje Nr. 96 buvo 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,79 m², kameroje Nr. 65 buvo nuo 5 iki 6 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 4,52 m² iki 3,77 m², kameroje Nr. 48 buvo nuo 4 iki 5 asmenų ir vienam iš jų teko nuo 4,7 m² iki 3,76 m².

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Be to, EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui, jog nebūtų pažeidžiami Konvencijos reikalavimai. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

EŽTT šiame sprendime taip pat išaiškino minimalaus ploto apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį ir nurodė, kad kameroje esantys san. įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu tai, ar asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į san. mazgo plotą, skaičiuojant kameros plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 m² ploto pažeidimas.

Įvertinus tai, kad net iš kameros ploto atėmus san. mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 m², nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti san. mazgo ar baldų užimamą plotą, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta.

Iš 2017-09-06 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265, matyti kamerose Nr. 59, 20, 44, 107, 45, 24, 96, 65, 48 esančių baldų užimamas plotas.

Nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Kaip minėta, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Dėl san. mazgo įrengimo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių (tai patvirtina pridedamos nuotraukos).

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad san. mazgas nėra atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, tačiau toks vertinimas yra visiškai neteisingas, nes kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgas atitvertas sienele arba USB plokšte, o san. mazgo įėjimai kamerose Nr. 59, Nr. 20, Nr. 48 - atskirti durimis, o kamerose Nr. 44, Nr. 107, Nr. 45, Nr. 24, Nr. 96, Nr. 65 – atskirti užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (žr. LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Iš nuotraukų matyti, kad san. mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja. Iš 2020-06-03 Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-169 matyti, kad kamera Nr. 107 buvo atliktas kameros remontas 2018-04-08 sanitarinio mazgo ir kito inventoriaus. Todėl atsižvelgiant į ginčo laikotarpį, matyti, kad pareiškėjas jau buvo laikomas suremontuotoje kameroje.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį ar stebėjimo akutę pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge – neįmanomas.

Pareiškėjas nurodo, kad fekalijų kvapas sklinda iš sanitarinio mazgo sklinda į kamerą, todėl turi būti visą parą atidarytas langas ir šaltuoju metų laiku, kad išsivėdinti kameras.

LVAT panašiose bylose pažymi, kad kai ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 p.).

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad buvo atlikti remonto darbai kamerose Nr. 20, Nr. 107. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad buvo atlikti remonto darbai kamerose Nr. 20, Nr. 24 ir Nr. 96.

Todėl Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų nuo kamerų bendros erdvės ir iš jų sklindančio nemalonaus kvapo, neturėtų būti konstatuojami kaip netinkamas įstaigos veikimas.

Dėl sąlygų asmens higienai

Pareiškėjas teigia, kad kameroje negali nusiprausti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 107 punkte numatyta analogiška nuostata, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu, o šioms taisyklėms netekus galios nuo 2020-01-22 ir įsigaliojus naujoms Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punkte numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga šiltas vanduo, kuris į Šiaulių TI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede ,,Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios, leistinų turėti daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, III skyriuje. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.6 papunktyje įtvirtinta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti elektrinį virdulį. Vadovaujantis 25 punktu, minėtos nuostatos taikomos ir suimtiesiems.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Dėl apšvietimo

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra natūralaus apšvietimo pro langą, visą parą apšvietimą palaiko liuminescencinės lempos, prie kurių negalima ilgai nei skaityti, nei rašyti, nes pavargsta akys. Jautė žymų regos pablogėjimą, reikėjo žymiai stipresnių akinių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 14.1 punkte nustatytas langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų langų grotos yra įrengtos taip, kad suimtieji pro grotas galėtų įkišti ranką, atsidaryti ir nusivalyti langus ir palanges (tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos).

Pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9454 matyti, kad kamerose Nr. 45, Nr. 96 apšvieta tinkama, šviestuvai tvarkingi.

Iš 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta tinkama, šviestuvai tvarkingi.

Nors, kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. Byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Dėl kamerų įrengimo ir temperatūros

Pareiškėjas nurodo, kad stalas pastatytas prie pat tualeto sienos, prie stalo reikia valgyti ir kentėti nemalonų kvapą, kėdės kameroje įrengtos dvi, o asmenų kameroje laikoma penki, todėl pareiškėjas nurodo, kad būdavo priverstas ir tekdavo valgyti atsistojus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.6. punkte numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Kiekvienam suimtajam kamerose įrengus taburetes (kėdes) būtų neišvengiamai mažinamas kameros plotas.

Šiaulių TI kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Nurodo, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose šalta, drėgna, šaltuoju metų laiku kamerose temperatūra nėra nuo +18⁰ C iki +22⁰ C.

Dėl drėgmės ir oro temperatūros Teismas vadovavosi Lietuvos administracinio teismo praktikos formavimo tokio pobūdžio bylose, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017). Iš 2020-05-22 Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-1190 matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais ir (ar) prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Iš 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad kameroje Nr. 24 santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus, kameroje esantys įrenginiai tvarkingi.

Nors, kitos kameros dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo, kad kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo išduotos higienos priemonės su kuriomis galėtų susitvarkyti kamerą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymo Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 4 punktu numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (suvestinė redakcija nuo 2017-08-31 iki 2020-01-10). Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Toks pat reglamentavimas nuo 2020-01-11 numatytas ir vėlesnėje 2016-04-20 įsakymo Nr. 1R-132 redakcijoje. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos Nr. 2444 matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 20 d. atvykęs į Šiaulių TI buvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, muilu, tualetiniu popieriumi, tai jis patvirtino savo parašu. Vėliau visą kalinimo laikotarpį pareiškėjas buvo mokus (tai patvirtina Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis) ir į įstaigą su prašymais dėl higienos priemonių nesikreipė.

Šiaulių TI pastebima tendencija, jog tais atvejais, kai asmenims atvykusiems į įstaigą yra išduodamos higienos priemonės, jie jų atsisako, nes įstaigos išduodamų higienos priemonių nenori (apie priemones kurios išduodamos patvirtina savo parašu). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neretai nori naudoti savo įsigytas higienos priemones įstaigos parduotuvėje, nes joje yra siūlomas higienos prekių platesnis asortimentas. Šiaulių TI yra siekiama, kad visi asmenys nepriklausomai nuo jų statuso, jų nediskriminuojant, dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso, nors ir laikomi laisvės atėmimo vietoje, bet galėtų oriai laikytis asmens higienos ir švaros kameroje.

Pareiškėjas teismui nenurodė, kad yra nemokus, kad prašė išduoti asmens higienos priemones ir to nebuvo padaryta, dėl galimai neišduotų higienos priemonių Šiaulių TI administracijai nesiskundė, teisės aktų reikalavimai reglamentuojantys higienos priemonių išdavimą nebuvo pažeisti.

Dėl tariamai netinkamo darbuotojų ir pareigūnų elgesio

Pareiškėjas nurodo, kad ne kartą kreipėsi į juristą, kad patvirtintų įgaliojimą dėl nevyriausybinės organizacijos, tačiau arba įgaliojimas dingdavo arba duodavo atsakymą, kad yra sprendžiama ar nevyriausybinė organizacija gali jam atstovauti Teismuose administracinėse bylose.

Iš 2020-05-22 Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-1190 matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais ir (ar) skundais dėl įgaliojimo nesikreipė.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo atliekama apžiūra ir apžiūrimi jo asmeniniai daiktai, dėl to jautėsi pažemintas, stovėjo nuogas, liepė apsisukti prieš kitus pareigūnus, nes tikrinimo metalo ieškikliu. Dėl to pradėjo kompleksuoti dėl savo kūno.

Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus nurodome, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pristatytiems į tardymo izoliatorius asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Daryti suimtųjų asmens kratą ir jos metu dalyvauti gali tik tos pačios lyties pareigūnai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 papunktyje numatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Maisto produktai, daiktai ir reikmenys, kurie nenurodyti suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat viršijantys nustatytą leistiną visų turimų daiktų svorį paimami ir surašomas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas (galiojo iki 2020-01-21). Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte numatyta, kad nuteistojo (suimtojo) asmens krata ir jo asmeninių daiktų patikrinimas atliekamas metalo ieškikliais, rentgeno spindulių įrenginiais, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ieškikliais, pasitelkus tarnybinius šunis, kitomis priemonėmis ir (ar) rankiniu būdu. Šiame punkte nurodytos asmens kratos ir asmeninių daiktų patikrinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 152 papunktyje numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. To paties teisės akto 153.1 papunktyje nurodyta, kad visuminė krata suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Minėtam teisės aktui netekus galios nuo 2020-04-04 ir įsigaliojus naujai Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijai Nr. V-88 analogiškas teisinis reglamentavimas perkeltas į 143 ir 144.1. papunkčius.

Pažymi, kad Šiaulių TI kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Papildomai pažymi, kad Šiaulių TI neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais prašymais dėl atliekamos kratos ar turimų daiktų apžiūros.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis yra laikomas (atlieka) laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

Šiaulių TI pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-06-10 įsakymu Nr. V-228 patvirtintą pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodeksą, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje atlikdami pareigines funkcijas vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti.

Dėl draudimo miegoti po antklode

Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad režimas - tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo viena iš priemonių yra dienotvarkė (Suėmimo vykdymo įstatymo 1 str. 5 d.), o suimtųjų pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, bei vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus yra suimtųjų pareigos (Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 p., 32 str. 2 p.).

Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pataisos įstaigų vidaus tvarka, dienotvarkė yra pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės (Bausmių vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo laikytis nustatytų režimo reikalavimų ir šių elgesio taisyklių, o 10.2 punkte nustatytas įpareigojimas dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamą vietą laikyti tvarkingai paklotą.

Papildomai nurodo, kad miegui skirtas laikas ir draudimas kitu laiku gulėti lovoje apsiklojus yra nustatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintoje suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje (2018-03-29 įsakymas Nr. 1/01-110 su vėlesniais pakeitimais), kurios pareiškėjas privalo laikytis, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi pareigą užtikrinti jos laikymąsi.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo R. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-05-21 pažyma Nr. 60-14023 Dėl R. V. (b. l. 26-30), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-11-20 iki 2020-05-05 (158 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 158 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 158 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 59 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,78 m²) teko nuo 3,56 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m² (kameroje 4 asmenys), 5,93 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,50 m²) teko nuo 3,5 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,38 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 m²) teko nuo 5,4 m² (kameroje 3 asmenys) iki 8,1 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 107 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,1 m²) teko 3,53 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m²) teko nuo 3,27 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,96 m²) teko nuo 3,39 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,24 m² (kameroje 4 asmenys), 5,65 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 96 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,75 m²) teko 3,55 m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 65 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,86 m²) teko nuo 3,64 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,37m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 48 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,88 m²) teko nuo 3,38 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,22 m² (kameroje 4 asmenys), todėl pareiškėjo aiškinimas, kad vienam laikomam kameroje asmeniui teko 2,1 m² vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes paremtas subjektyviais pareiškėjo paskaičiavimai. Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 33–36) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo pakankamo dydžio stalai ir prie jų taburetės arba suoliukai, todėl pareiškėjo aiškinimas, kad jam teko valgyti atsistojus, nes nebuvo kur atsisėsti, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat iš paminėtos pažymos matyti, kad kamerose esantys baldai neužėmė tiek vietos, kiek nurodo pareiškėjas, todėl kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti.

Žemesnės instancijos teismas

Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 37–47), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-06-03 pažymos Nr. 62-169 Dėl gyvenamosios kameros Nr. 107 (b. l. 74) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus vienose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo perstatytos lovos, stalas, kėdės, kitose kamerose buvo demontuotos lovos – gultai, įrengtos naujos lovos (pvz: kameros Nr. 20, 107), tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 76, 78-79), todėl pareiškėjo aiškinimas, kad jis buvo laikomas ankštomis sąlygomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo aiškinimas, kad jis buvo laikomas 14 m² patalpoje su 5 suimtaisiais taip pat neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas buvo kameroje Nr. 59 (19,78 m²), kameroje Nr. 20 ( 18,69 m²), kameroje Nr. 44 (17,92 m²), kameroje Nr. 96 (18,93 m²), kameroje Nr. 24 (18,85 m²) ir kitose, iš kurių nei viena nebuvo ankšta, 14 m² ploto. Taip pat iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-05-21 pažymos Nr. 60-14023 Dėl R. V. (b. l. 26-30) matyti, kad pareiškėjas kameroje buvo su 5 asmenimis tik vienos dienos dalį (2020-02-05, kamera Nr. 65), visą kitą laiką, įskaitant ir pareiškėją, kamerose buvo penki, keturi, trys ar du asmenys.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, šalta, drėgna, pelėsis, nuo lubų krito kreidos, į kameras natūralus apšvietimas beveik nepateko, o kamerose visą parą buvo elektros apšvietimas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 57-59) konstatuota, kad organizuojant ŠTI laikomų asmenų apgyvendinimą atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų.

Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį.

Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu tikrintos gyvenamųjų kamerų, tame tarpe ir kameros Nr. 48 patalpos tvarkingos. ŠTI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodamas esant poreikiui.

Išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose.

ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. ŠTI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“.

ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą ir naikinimą pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytą sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai: paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 60-62) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Į ŠTI tiekiamas geriamasis vanduo. Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Paskutinis įrašas apie UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ atliktą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą – 2019 m. gegužės 9 d. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta.

Patalpoms, įrangai, inventoriui valyti skirtos priemonės („Microbac forte“ 2 proc., „Haz-Tabs“, „Bacillol AF“), skalbykloje naudojamos skalbimo priemonės (skalbimo milteliai „Ūla“) naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.

ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Patalpoms valyti skiriama grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. ŠTI gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti ŠTI įrengtos nusirengimo ir apsirengimo patalpos, dušinės, dezinfekavimo kamera. Dezinfekavimo kameroje daiktai ir minkštasis inventorius dezinfekuojamas 1 val. 110⁰ C temperatūroje. Dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirtos. Pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekcijos data ir laikas, trukmė, dezinfekuotų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušų patalpose yra muilo, kiekvienas asmuo naudoja tik jam skirtą rankšluostį.

ŠTI įrengtoje skalbykloje yra nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa. Patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai (švariems skalbiniams) ir kitos talpos (nešvariems skalbiniams skirti daugkartiniai maišai). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi švariose, uždarose spintose atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI laikomų asmenų asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai.

Čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti ŠTI esančioje dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po ŠTI laikomų asmenų nusiprausimo duše. ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6115 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 63-64) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo patalpos, valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kontrolės metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų zonos grindys ties minkštojo inventoriaus bei švarių skalbinių išdavimo langeliu ir kratų kambaryje esančios vonelės buvo švarios, valomos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 12 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 24, kurioje dirbtinė apšvieta (ant stalo paviršiaus) ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Gyvenamojoje kameroje Nr. 24 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.

Operatyviosios kontrolės metu prausimosi patalpose matuota karšto vandens temperatūra (skaitmeninio termometro „Multi-thermomoter (Nr. R 71249.2) metrologinė patikra atlikta 2019 m. balandžio 30 d., patikros sertifikato Nr. 1116105). Nustatyta karšto vandens temperatūra (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo) – 54,3⁰ C. Kontrolės metu nustatyta vandens temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.; V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.

Patikrinimo metu įvertinus prausimosi patalpų, jose esančios įrangos bei inventoriaus švarą pažeidimų nenustatyta. Prausimosi patalpos, jose esantys įrenginiai bei daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys valomi ir dezinfekuojami pagal ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2020 – 2021 m. planą. Dezinfekcija atliekama autorizuotais biocidiniais produktais „Microbact forte“ ir „Bacillol AF“. Dezinfekcijos priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Kasdienius valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Dušinėse įrengti sieniniai skysto muilo dozatoriai kontrolės metu buvo užpildyti.

ŠTI Turto valdymo skyriaus duomenimis, į ŠTI pristatytiems asmenims išduodant inventorių yra užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. Išduodant inventorių kievienas suimtasis / nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam inventorių. Taip pat siekiant užtikrinanti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punkto nuostatos vykdymą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lovos skalbinių ir rankšluosčių keitimo apskaita nėra vykdoma.

Pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Turto valdymo skyriaus duomenimis, suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šepetys gindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 69-70) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta gyvenamosiose kamerose Nr. 45 (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) ir Nr. 96 (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 45 ir Nr. 96 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius mazgus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad minėtose gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 45 ir Nr. 96 patalpas, vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 12 d., b. l. 66-68) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 69-70) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Taip pat ir iš kitų aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Tikrintose kamerose oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl drėgmės, šalčio, pelėsio, kreidos kritimo nuo lubų atmestini kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 60-62) matyti, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 12 d., b. l. 66-68) matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 24 dirbtinė apšvieta (ant stalo paviršiaus) ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Gyvenamojoje kameroje Nr. 24 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 69-70) matyti, kad dirbtinė apšvieta gyvenamosiose kamerose Nr. 45 (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) ir Nr. 96 (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 45 ir Nr. 96 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius mazgus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 45 ir Nr. 96 patalpas, vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. spalio 28 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8045 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 17 d., b. l. 71-72) matyti, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 24, Nr. 44, Nr. 96 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas – gyvenamosiose kamerose esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Tačiau paminėto patikrinimo metu pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dar nebuvo, o jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių aukčiau nurodyti pažeidimai kamerose buvo jau pašalinti. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 62-33 (b. l. 48-56) matyti, kad kameroje Nr. 24 sumontuoti du dienos apšvietimo švietuvai (b. l. 55), kameroje Nr. 44 – elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, kamera Nr. 96 - elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (b. l. 37–47), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-33 Apie 2019 metais atliktus remonto darbus (b. l. 48-56), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 62-169 Dėl gyvenamosios kameros Nr. 107 (b. l. 74) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2018-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 107 – sutvarkytas WC nuleidimo bakelis, perglaistytos ir perdažytos lubos, sienos, nauji du dieninio apšvietimo šviestuvai, 2 vnt elektos rozečių, sumontuota nauja aukštesnė 2,20 m. pertvara, perdažytas inventorius, langų grotos, durys, perstatytos lovos, stalas ir kėdės; Nr. 20 – pakabintos pakabos, permontuotos lentynos susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos senos lovos – gultai. Įrengtos naujos lovos – gultai, užtaisyta skylė prie lango; Nr. 24 – sumontuoti su dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 44 sienų tinkavimas, špakliavimas, dažymas, angokraščių tvarkymas prie WC, nudažytos grotos, langas, sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai: Nr. 96 – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad kamerose nuo lubų krenta kreidos, atmestinas kaip nepagrįstas. Kad kameros tvarkingos, o nuo lubų nekrenta tinkas, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 75-85).

Pareiškėjo argumentas, kad į kameras natūralus apšvietimas mažai pateko, tačiau visą parą buvo elektros apšvietimas, vertintinas kritiškai, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo laikymo sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus atitiko Lietuvos higienos norm os HN 134:2015 reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas ir kriauklė yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei lubų, nei durų, nei ventiliacijos, todėl visą parą buvo atidarytas langas, kad išsivėdintų nemalonus kvapas. Tualete nebuvo klozeto, tik tupima vieta, kurioje nepatogu atlikti gamtinius reikalus.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atitverti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 31-32) matyti, kad kamerose Nr. 96 ir Nr. 65 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,96 m iki 2,08 m, kamerose Nr. 59, 44, 45, 24, 48 atitvarinė kontrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,29 m iki 2,31 m, kameroje Nr. 107 atitvarinė konstrukcija yra OSB mūrinė užuolaida, kurios aukštis yra 2,20 m ir kameroje Nr. 20 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis yra 1,96 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas skunde nenurodė ir nesiskundė dėl privatumo pažeidimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis (kameros Nr. 59, 20, 48) ar neperšviečiamomis užuolaidomis (kameros Nr. 44, 107, 45, 24, 96, 65), šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, iš Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 12 d., b. l. 66-68) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 69-70) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Taip pat ir iš kitų aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 69-70) konstatuota, kad įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 45 ir Nr. 96 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius mazgus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

Be to, iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 75-85).

Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.

Pareiškėjo argumentas, kad tualete nebuvo klozeto, tik tupima vieta, kurioje nepatogu atlikti gamtinius reikalus, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Nei pareiškėjo skunde, nei asmens sveikatos istorijos nuoraše nėra užfiksuota pareiškėjo nusiskundimų dėl negalėjimo naudotis tupiama tualeto konstrukcija.

Dėl atliekamos asmens apžiūros

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį pristačius į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo patikrinti jo asmeniniai daiktai bei jis pats. Asmeninius rūbus turėjo dėti į nešvarias tam nepritaikytas dėžes, o jis pats turėjo nuogas stovėti šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis ir pareigūnus, kol buvo patikrinti jo daiktai, o jis pats metalo detektoriumi.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Be to, pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (TAR, 2017, Nr. 2017-19752) Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrąsias nuostatas, suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų (151 p.), suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (153 p ), o suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (153.1. p.). Nuo 2020-04-01 įsigaliojus naujai Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijai, patvirtintai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. V-88 VII skyriaus 143 punktui suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtojo (nuteistojo) asmeninių daiktų kratos metu, kai daiktų patikrinimo procedūros atliekamos naudojant stacionarius metalo ieškiklius, introskopus ir tikrinama suimtajam (nuteistajam) leidžiamų turėti daiktų bendroji masė, šiose kratose gali dalyvauti daiktų savininkas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovo atstovas, visuminė krata atvykusiam į Šiaulių tardymo izoliatorių, taip pat išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atliekama suimtajam (nuteistajam) patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, kratą atlieka paskirti pareigūnai, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) ar kiti pareigūnai asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Taigi, asmens apžiūra yra privaloma ir nurodyto teisės akto nuostatas atsakovės atstovo pareigūnai privalo vykdyti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 60-62) konstatuota, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6115 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 63-64) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo patalpos, valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kontrolės metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų zonos grindys ties minkštojo inventoriaus bei švarių skalbinių išdavimo langeliu ir kratų kambaryje esančios vonelės buvo švarios, valomos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymos Nr. 62/08-8 Apie 2016 metais atliktus remonto darbus (b. l. 111-114) matyti, kad dar 2016 metais laikinojo sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose (vėliau keitėsi patalpų apibrėžimai) atlikti sienų, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad šios patalpos iš trijų pusių atitvertos ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjo argumentas dėl asmeninių rūbų dėjimo į nešvarias dėžes ir jo paties nuogo stovėjimas šaltoje patalpoje yra abstraktus, paneigiamas aukščiau paminėtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais, pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų sąlygų minėtose patalpose į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, todėl jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose pilna tarakonų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 57-59) konstatuota, kad ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą ir naikinimą pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytą sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai: paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 60-62) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Paskutinis įrašas apie UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ atliktą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą – 2019 m. gegužės 9 d. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas deklaratyvus, nekonkretus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Pareiškėjas skunde nurodė, kad per jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką, nei karto nebuvo išduotos kameros tvarkymui skirtos priemonės.

Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo (b. l. 101-104) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys privalo įstaigos administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 57-59) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu tikrintos gyvenamųjų kamerų patalpos tvarkingos. ŠTI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodamas esant poreikiui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., b. l. 60-62) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Patalpoms valyti skiriama grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. ŠTI gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6115 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., b. l. 63-64) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo patalpos, valomos ŠTI direktoriaus ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 12 d., b. l. 66-68) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Turto valdymo skyriaus duomenimis, suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šepetys gindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas.

Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtus planus, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas deklaratyvus, nekonkretus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl dienotvarkės laikymosi

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienos metu negalima miegoti po antklode, nes už tai skiriamos nuobaudos, o suimtajam nepaaiškinant, ką jis turi ankštoje kameroje veikti nuo 6 iki 22 val.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“, kuris buvo papildytas 2020 m. sausio 31 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-32 Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1/01-11 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ papildymo (b. l. 105-110) patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, asmeninių kompiuterių naudojimo laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-391 Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo (b. l. 101-104) 10.2 punkto matyti, kad dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamą vietą laikyti tvarkingai paklotą. Lovos čiužinys turi būti ištiestas per visa lovą ir užklotas paklode. Antklodė tvarkingai sulenkta per pusę ir užklota ant čiužinio. Pagalvė apvilkta pagalvės užvalkalu ir padėta ant antklodės lovos gale.

Taigi, pareiškėjas privalo laikytis aukščiau paminėtais įsakymais nustatytos dienotvarkės, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi užtikrinti jos laikymasi. Juo labiau, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra gydytojų rekomendacijos dėl sveikatos problemų pareiškėjui dienos metu miegoti po antkode.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, orumo pažeminimą.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 87-97) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros skyrių nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl parą veikiančio elektros apšvietimo pajuto žymų regos pablogėjimą. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 86) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas.

Pareiškėjo skundo teiginys (b. l. 3-4), kad jis kreipėsi į Šiaulių tardymo administraciją dėl įgaliojimo patvirtinimo, tačiau iki šio laiko jokio atsakymo nėra gavęs, vertintinas kritiškai. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-05-22 pažymos Nr. 61-1190 (b. l. 115) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl įgaliojimo nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė