Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Bareikienė, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolė, nesutikdama su skundu, skundą kartu su vykdomosios bylos kopija perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. S-23-18-19311 antstolė nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. antstolės Jurgitos Bareikienės kontoroje gautas M. B. skundas dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš M. B., kreditorių: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BnP Finance“, UAB „Julianus Inkaso“, AS BIGBANK, Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „Legal Balance“ naudai, kreditorinių įsipareigojimų suma 57 814,89 Eur. Skolininkas registruoto turto neturi. Skolų išieškojimas nukreiptas į skolininko M. B. darbo užmokestį, persiunčiant antstolio patvarkymą į darbovietę, privalomiems atsiskaitymams iš darbo užmokesčio atlikti. Areštavus skolininko M. B. sąskaitas, įkelta laisvai disponuojama suma 2 232,95 Eur, laisvai naudotis gaunamu darbo užmokesčiu, likusiu po privalomųjų atlikti išskaitymų. Pateikdamas skundą M. B. pateikė antstolei sąskaitos išrašą, kuriame matyti M. B. gaunamų ir pervedamų lėšų judėjimas. Banko išraše matyti, kad skolininkas perveda lėšas tretiesiems fiziniams asmenims, o šie jas grąžina M. B. atgal. Laisvai disponuojamos sumos paskirtis yra užtikrinti, kad skolingi asmenys visada turėtų lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Piniginių lėšų informacinėje sistemoje antstolis nustato lėšų sumą, kuriai apribojimai netaikomi ir šia suma areštuotos sąskaitos savininkas gali naudotis savo reikmėms. Gavus dokumentus, nustatoma laisvai disponuojama suma – ji yra tokio dydžio, kiek išmokų, kompensacijų ar pašalpų gauna skolininkas. Šia suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį – jei lėšos nepanaudojamos, kitą mėnesį bendra tvarka jos nuskaičiuojamos skoloms grąžinti, todėl visos sumos, kurios viršija laisvai disponuojamą sumą bus panaudojamos skoloms dengti. LR CPK 739 straipsnyje reglamentuotos lėšos iš kurių išieškojimas negalimas, visos kitos lėšos, kurios nėra nurodytos LR CPK 739 str. yra lėšos iš kurių galima vykdyti išskaitymus ir dengti kreditorinius įsipareigojimus.

3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4. Byla išnagrinėta 2023 m. lapkričio 10 d. 11:00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta išsiuntus procesinius dokumentus bei paskelbus specialiame interneto puslapyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo išieškojimą pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9821-1169/2023 dėl 263 Eur bylinėjimosi išlaidų, 756,25 Eur skolos, 15,75 Eur palūkanų iš skolininko M. B. išieškotojos UAB „Legal Balance“ naudai. Antstolė 2023 m. birželio 22 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-18-12225 priėmė vykdyti teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9821-1169/2023 vykdomojoje byloje Nr. 0018/23/01129. Antstolė nurodo, kad kontoroje vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš M. B., kreditorių UAB „BnP Finance“, UAB „Julianus Inkaso“, AS BIGBANK, Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „Legal Balance“ naudai, kreditorinių įsipareigojimų suma 57 814,89 Eur. Areštavus skolininko M. B. sąskaitas, įkelta laisvai disponuojama suma 2 232,95 Eur, laisvai naudotis gaunamu darbo užmokesčiu, likusiu po privalomųjų atlikti išskaitymų. Iš pareiškėjo M. B. su skundu pateikto Luminor Bank AS banko išrašo matyti, kad laisvai disponuojama suma yra 2 232,95 Eur.

6. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, atlieka teismo sprendimų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

7. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

8. Antstolio veiksmų atlikimą lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-421/2021, 16 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas).

9. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.

10. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktu, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams instrukcijos 96-97 punktuose nustatyta tvarka (101 punktas).

11. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis). CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga).

12. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais.

13. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, Pareiškėjo teiginys, jog pinigų sumų, kurių išieškojimo tvarka nereglamentuota CPK 736, 737, 738, 739 straipsnių teisės normose, išieškojimo vykdomo apimties nenurodymas reiškia, jog šios lėšos negali būti nuskaitytos, vertintinas kritiškai. Trečiųjų asmenų Pareiškėjui pervestos lėšos nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka sąrašą; tai nėra turtas, iš kurio negalimas išieškojimas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktą, taigi skolos dengimui Pareiškėjo prašoma grąžinti 124,68 Eur piniginių lėšų suma galėjo būti nuskaitoma .

14. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje sprendimų vykdymo instrukcijos 14 straipsnyje, kuriame numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3 punktas numato, kad jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), iš kredito įstaigų gavusi duomenis apie pinigines lėšas, viršijančias antstolio nurodyme priverstinai nurašyti lėšas nurodytą sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams.

16. Šiuo atveju antstolis pagal pateiktus skolininkės duomenis (banko išrašą) apie gaunamas lėšas, įvertino skolininkės gaunamų lėšų kilmę bei nustatė lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas, taip pat nustatė sumą, kurią skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 2 232,95 Eur. Jokių kitų duomenų apie piniginių lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas yra negalimas ir tuo pagrindu būtų galima padidinti sumą, kurią skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, skolininkas nepateikė (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad prašomos grąžinti lėšos patenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, sąrašą, todėl antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į papildomai skolininko gautas pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, lėšos, viršijančios laisvai disponuojamą sumą, teisėtai buvo nurašytos, todėl tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nėra pagrindo.

17. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510-513 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. B. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.