Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-24 · Administracinė byla Nr. I-713-386/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-24Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
I-713-386/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02565-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Atsakovas
N. K.
Pareiškėjas
BĮ Palangos miesto rinkliavų centras
Kategorijos
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-713-386/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02565-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant atsakovei N. K., 2013 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašymą atsakovei N. K. dėl 3339 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 5 procentų metinių palūkanų, 5,90 Lt išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. K. 3339 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2010 m. ir 2011 m., 5 procentų metinių palūkanų, 5,90 Lt išlaidų (t.I, b.l. 91-93).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba), įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo ir nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą.

Pažymi, kad Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263, 2 punktas, pakeistų Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, 4 punktas, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje.

Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 2 punktu bei 16 punktu, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 atsakovei paskaičiuota ir jos nesumokėta skola yra 3339,00 Lt

Nuostatų, galiojusių 2010 m. ir 2011 m., 25 punkte nustatyta, kad Vietinė rinkliava mokama lygiomis dalimis ketvirčiais iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 15 dienos į Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodytą sąskaitą. Rinkliavų centro siųsta korespondencija atsakovei įteikta.

Motyvuojamoji dalis

Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį numatyta, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jos vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama.

Atsakovė nesikreipė ir nesinaudojo Tarybos sprendimu nustatyta Vietinės rinkliavos lengvatų tvarka.

Atsakovė N. K. atsiliepimu (t. I, b.l. 99-101) prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidų dydžio nenurodė). Nurodo, jog esminė sąlyga pareigai mokėti vietinę rinkliavą atsirasti - mokėtojas turi būti komunalinių atliekų turėtojas. Pažymi, kad ji jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja pagal tiesioginę paskirtį, t.y. gyvenamajai. Kaip matyti iš pateikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo - atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto baigtumas tik 88%. Pagal Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.1 1.01:2010 „Statybos užbaigimo aktas" 8.2 p. Statybos užbaigimo aktas - šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas i dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Vadinasi, kol nėra surašytas dokumentas, patvirtinantis statybos užbaigimą, pastatas nelaikytinas baigtu ir negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį.

Akivaizdu, kad Atsakovė tokio turto (butų), kurio baigtumas yra tik 88 % negali naudoti pagal tiesioginę tikslinę paskirtį - gyvenamąją. Kadangi nekilnojamas turtas nenaudojamas pagal tiesioginę tikslinę paskirtį, t.y. atsakovė šiuose butuose negyvena, vadinasi, buityje nesusidaro buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Aplinkybę, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys butai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra naudojami pagal tiesioginę paskirtį patvirtina teismui pateikiami papildomi dokumentai - antstolio A. B. 2012 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/12/00007. Atsakovė butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), negyvena pati ir / ar nenuomoja jų tretiesiems asmenims.

Kadangi atsakovė nėra buitinių atliekų turėtoja, jai netenka ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t.y. atsakovė nesinaudoja Savivaldybės teikiama viešąja paslauga.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovė teisme paaiškino, jog yra sumokėjusi vietinę rinkliavą už butus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra naudojami. Kiti butai yra neįrengti, nenaudojami, todėl ir vietinės rinkliavos už juos nereikia mokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pažymėta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas), patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Nuostatų 22 – 32 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui pavesta suformuoti pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki kovo 15 d. (Nuostatų 22-26 punktai).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenų matyti, jog atsakovė N. K. nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektais - butais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos už 2010 ir 2011 metus (b.l. 3-5) matyti, jog atsakovei mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas:

už butą (duomenys neskelbtini) (poilsio paslaugos su verslo liudijimu) -315 Lt;

už butus (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios patalpos virš 40 m²) po132 Lt už 2010 m. ir po 132 Lt už 2010 m. ir 2011 m.;

už butus (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios patalpos iki 40 m²) po 84 Lt už 2010 m. ir po 84 Lt už 2010 m. ir 2011 m.;

už parkingą (duomenys neskelbtini) (garažai) – 15 Lt

Iš šios pažymos (b.l. 3-5) matyti, atsakovė yra sumokėjusi 132 Lt už butą (duomenys neskelbtini) už 2010 m.ir už butą (duomenys neskelbtini) 132 Lt už 2010 m. bei 15 Lt už garažus, viso sumokėta 379 Lt ir nurodyta skola 3339 Lt.

Atsakovė banko pavedimu 2012-10-08 sumokėjo pareiškėjui 154 Lt už butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 125, 126) ir banko pavedimu 2012-10-08 264 Lt pagal pranešimą Nr. PA-12-005783 (b.l. 127). Taigi, atsakovė viso yra pareiškėjui sumokėjusi vietinę rinkliavą 797 Lt, o nesumokėta rinkliava yra 2921 Lt. Pareiškėjas po atsakovės teismui pateiktų banko pavedimų dėl dalies vietinės rinkliavos sumokėjimo savo reikalavimo nepatikslino.

Atsakovė prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti tuo pagrindu, kad jos nurodyti butai nėra pilnai įrengti ir nenaudojami pagal paskirtį, todėl ji nėra buitinių atliekų turėtoja, jai netenka ir pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kaip jau nurodyta, kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Pareiškėjas neprivalo vietoje tikrinti, ar atsakovas naudojasi savo nekilnojamuoju turtu.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 “Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo bei aprašo patvirtinimo” 2.2 punkte nustatyta, kad 100 procentų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Šio sprendimo 4 punkte numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte nustatyta lengvata, BĮ Palangos rinkliavų centrui turi pateikti : prašymą (4.1 p.); AB “VST” pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos (4.2 p.); UAB “Palangos vandenys” pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos (4.3 p.); Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda išlaikyta ir atitinka galiojančių Palangos miesto savivaldybės statinių naudojimo ir tinkamos priežiūros taisyklių reikalavimus (4.4 p.); Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus išduotą dokumentą, kad nekilnojamojo turto objekto teritorija yra sutvarkyta ir atitinka Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus (4.5 p.). Nepateikus visų 3 ir 4 punktuose nurodytų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvatos netaikomos. Minėto sprendimo 6 punkte numatyta, kad pateikus visus nurodytus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata, nurodyta 2.1 ir 2.2 punktuose, įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki tų metų gruodžio 31 d.

Atsakovė teisme pripažino, kad ji nesikreipė ir nesinaudojo Tarybos sprendimu nustatyta Vietinės rinkliavos lengvatų tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjai priteisina nesumokėta vietinė rinkliava 2921 Lt.

Dėl 5 procentų palūkanų priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 6.210 straipsnio norma nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Teisines pasekmes pastarųjų mokėjimų nevykdymo atvejais nustato viešosios teisės normos. Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo atveju viešoji teisė (šią rinkliavą ir jos administravimą reglamentuojantys teisės aktai) nenumato palūkanų priteisimo, todėl pareiškėjo prašymas dėl metinių palūkanų priteisimo netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Analogiška teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose (žr.: administracinė byla Nr. A442 – 1035/2011; administracinė byla Nr.A556-2521/2011 ).

Dėl 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5,90 Lt išlaidas.

Pareiškėja skundu prašo priteisti iš atsakovės 1 Lt ir 2 Lt už objekto paiešką , t. y. registro išrašo peržiūrėjimą VĮ Registrų centras duomenų bazėje bei 2,9 Lt už Gyventojų registro išrašo teikimą raštu. Nurodytos išlaidos nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, nes viešojo registro duomenų surinkimas ar peržiūra yra neatsiejamai susijęs su vietinės rinkliavos administravimu. Vietinės rinkliavos mokėtojų administravimo tikslais pareiškėjas nustatyta tvarka naudojasi viešaisiais registrais ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais vietinei rinkliavai administruoti. Vietinės rinkliavos administravimui renkant reikalingus duomenis apie vietinės rinkliavos mokėtojus patirtos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, o yra sudėtinė vietinės rinkliavos administravimo kaštų dalis. Nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su duomenų išrašų gavimu.

Dėl atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjos jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų dydžio nenurodė (t. I, b.l. 99-101).

Yra pateikta suteiktų paslaugų išklotinė (t. I, b.l. 118), kurioje nurodyta “2012-07-30 T.. K. Atsiliepimo į ieškinį parengimas c.b. Nr. 2,00 val. bendra suma 500,00”. Kasos pajamų orderyje, serija APB NR.: 135 nurodyta, jog priimta iš K. V. Įm.Kod. (duomenys neskelbtini), šeši šimtai Lt, pinigus gavo T.K. (t.I, b.l.119).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal to paties straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ir kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo pareiškėjai dalį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o likusioje dalyje pareiškėjos reikalavimas tenkintinas pilnai, todėl atsakovė neturi teisės į turėtų išlaidų priteisimą. Pažymėtina ir tai, kad iš kasos pajamų orderio matyti, jog advokatui T. K. už atsiliepimo surašymą pinigus mokėjo K. V., kuris šioje administracinėje byloje nėra proceso šalis. Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

n usprendė:

pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti iš dalies;

priteisti iš atsakovės N. K., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 2921 (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną) litą nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31;

kitoje dalyje pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atmesti kaip nepagrįstą;

netenkinti atsakovės N. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė