Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jorida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jorida“ ieškinį atsakovei M. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, įmonei tapus nemokia, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Laiku nesikreipus dėl įmonės bankroto, padidėja įmonės skola kreditoriams ir pačiai bankrutuojančiai įmonei. Padaryta žala pripažintinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis. Atsakovė turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 2014 metų birželio, kadangi nuo to laikotarpio iki pat bankroto bylos iškėlimo skola ieškovės kreditoriams nuolat augo. Ieškovės kreditorinius įsiskolinimus sudaro 4 086,13 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), 586,42 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir 1 325,29 Eur skola UAB „ICECO“, iš viso – 5 997,84 Eur.

3. Atsakovė bankroto administratorei neperdavė ieškovės turto. Kai įmonės vadovas nevykdo ar vykdo netinkamai CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą pagal nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenis. Nustačius, kad turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą. Pagal ieškovės 2014 m. balansą ieškovė turėjo 12 338,68 Eur trumpalaikio turto, iš kurio 14 349,51 Eur sudarė piniginės lėšos ir 7 740 Eur gautinos sumos per vienerius metus. Bendra neperduoto ir apskaityto turto vertė sudarė 12 338,68 Eur. Atsakovei neperdavus šio turto, sumažėjo ieškovės kreditorių galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš bankrutuojančios įmonės vadovės ir akcininkės padarytą žalą kreditoriams dėl to, kad įmonės vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, neperdavė bankroto administratorei įmonės turto, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4390-864/2017 (dabar bylos Nr. eB2-2036-864/2019) iškėlė UAB „Jorida“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Vilniaus bankroto administratoriai“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Jorida“ kreditorių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra patvirtintų reikalavimų suma – 5 997,84 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Jorida“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12. UAB „Jorida“ buvo įsteigta 2012 m. rugsėjo 12 d., atsakovė buvo viena iš įmonės akcininkių. Nuo 2014 m. gegužės 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Jorida“ vadove ir vienintele akcininke buvo atsakovė (el.b.l. 33-35). Bankroto administratorė teigia, jog UAB „Jorida“ nemoki buvo jau nuo 2014 m., todėl buvusiai įmonės vadovei taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė ir įmonei iš atsakovės priteistina 5 997,84 Eur patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma. Taip pat atsakovė per įstatymo ir teismo nustatytą terminą neperdavė bankroto administratorei BUAB „Jorida“ 2014 m. balanse nurodytos 12 338,68 Eur trumpalaikio turto, todėl ši suma taip pat pripažintina žala ieškovei ir priteistina iš atsakovės

Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo nevykdymo

13. Tuo atveju, jei yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

14. Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pripažino, jog BUAB „Jorida“ 2014 m. balanso duomenys nerodo jos nemokumo, kadangi įmonės turtas (42 603 Lt) ženkliai viršija mokėtinas sumas ir įmonės įsipareigojimus per metus (26 565 Lt), todėl atsakovė, tuo metu tik perėmusi įmonės valdymą, neturėjo pagrindo manyti, kad įmonė turi nemokumo problemų, ar jos finansinė padėtis yra sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia skundžiamo sprendimo išvada. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nagrinėjamoje byloje 2014 m. balanse nurodyta UAB „Jorida“ per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsiskolinimų suma – 26 565 Lt – viršijo pusę į balansą įrašyto turto (42 603 Lt / 2 = 21 301,50 Lt) vertės (el.b.l. 56). Taigi galima daryti išvadą, jog 2014 m. pabaigoje-2015 m. pradžioje UAB „Jorida“ jau buvo nemoki.

16. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartyje, kuria UAB „Jorida“ buvo iškelta bankroto byla, nustatytas aplinkybes, jog pagal Juridinių asmenų registrui teiktą įmonės atskaitomybę už 2014 m. bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įtraukto turto vertės, įmonė galimai buvo nemoki. UAB „Jorida“ nesilaikė VSD mokesčių mokėjimo tvarkos nuo 2014 m. birželio. VSDFV Vilniaus skyriaus nuo 2014 m. rugpjūčio taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultato nedavė, mokėjimo nurodymai, nurašyti VSD įsiskolinimą ne ginčo tvarka liko neįvykdyti, ieškovės sąskaitose lėšų nėra. Be to, nors atsakovė įmonės vadove ir vienintele akcininke tapo tik nuo 2014 m. gegužės 28 d., tačiau viena iš įmonės akcininkių ji buvo dar nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., tai yra nuo pat jos įsteigimo. Todėl atsakovei, perimant visą UAB „Jorida“ valdymą, turėjo būti žinoma jos tikroji finansinė padėtis ir galimybės vykdyti prievoles.

17. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Jorida“ pareikšti 5 997,84 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudarė 4 086,13 Eur skola VSDFV Vilniaus skyriui, 586,42 Eur skola VMI (nuo 2017 m. gruodžio 22 d. šį reikalavimą perėmė VĮ „Turto bankas“), ir 5 997,84 Eur skola UAB „ICECO“. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog dalį skolos VSDFV Vilniaus skyriui sudaro 224,66 Eur delspinigių, tai yra skolos mokėjimo terminas buvo parleistas iki bankroto bylos iškėlimo. VSDFV Vilniaus skyrius pateikė duomenis, jog skola pradėjo formuotis nuo 2014 m. birželio mėnesio (el.b.l. 26; 39-55). Taip pat ir VMI skolos dalį sudaro 29,87 Eur delspinigiai, 15,12 Eur skola fiksuota nuo 2014 m. liepos 16 d. ir augo iki 70,38 Eur 2014 m. rugpjūčio 19 d. (el.b.l. 24-25; 32). Kreditorė UAB „ICECO“ pateikė duomenis, jog UAB „Jorida“ pagal šešias PVM sąskaitas-faktūras 1 325, 29 Eur skolą jai turėjo sumokėti iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (el.b.l. 13-22).

18. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014)

19. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

20. Aptarta teismų praktika ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog jau 2015 m. pradžioje UAB „Jorida“ buvo nemoki, jos skolos VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI pradėjo formuotis nuo 2014 m. birželio-liepos mėnesių ir, nepaisant nedidelių periodinių įmokų, nuolat augo, taip pat 2015 m. rugsėjo 20 d. nebuvo sumokėta 1 325,29 Eur kreditorei UAB „ICECO“ už jos pateiktas prekes ieškovei. Taigi nuo 2015 m. pradžios ieškovės skolos nuolat augo iki 2017 m. gegužės mėnesio dėl to, jog atsakovė laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Jorida“ iškėlimo.

21. Pirmos instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, jog ir tokiose bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Bankrutuojanti įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis ir jas gindama jos pasirinktu būdu, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

22. Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra tai jog teismui duomenis teikė tik ieškovę atstovaujanti bankroto administratorė, tuo tarpu atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat neteikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą. Taigi atsakovė neteikė teismui jokių duomenų, kurie galėtų paneigti pagal ieškovės duomenis byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės nemokumo momento ir nuo jo išaugusias ar atsiradusias naujas ieškovės skolas, kurių šiuo metu jau bankrutavusi įmonė neturi galimybių sumokėti. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai nenustatė teismų praktikoje suformuotų tokiose bylose nustatytinų faktinių aplinkybių. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 997,84 Eur žalos, padarytos įmonės kreditoriams, laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, naikinta, šią ieškovės reikalavimo dalį tenkinant visiškai.

Dėl žalos, padarytos atsakovei neperdavus bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turto

23. Ieškovė reikalavimo dalį dėl 12 338,68 Eur žalos atlyginimo grindė įmonės dokumentų ir turto neperdavimo įmonei iškėlus bankroto bylą faktu, teigdama, jog atsakovei neperdavus Juridinių asmenų registre esančiame UAB „Jorida“ 2014 m. balanse nurodyto 12 338,68 Eur dydžio trumpalaikio turto, nėra galimybės iš šio turto dengti kreditorinių finansinius reikalavimus. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kuriuos jam privalo pateikti įmonės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

24. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę. Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle ir patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Vertinant balanso duomenis, pažymėtina, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Tad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

25. UAB „Jorida“ 2014 m. balanse nurodyta, jog 2014 m. pabaigoje ieškovė turėjo 42 603 Lt trumpalaikio turto, kurį sudarė 797 Lt vertės atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, -7 740 Lt per metus gautinos sumos ir 41 806 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai (el.b.l. 56). Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl 12 338,68 Eur žalos priteisimo, kadangi trumpalaikio turto buhalterinė vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimo normą, yra pakitusi, o bankroto bylos iškėlimo metu buvo nustatyta, jog įmonės sąskaitose piniginių lėšų nėra, todėl tuo metu, kai atsakovei buvo kilusi pareiga perduoti įmonės turtą bankroto administratorei, ieškovė sąskaitose 12 338,68 Eur sumos jau nebeturėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia skundžiamo teismo sprendimo išvada.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos aplinkybių, kurios patvirtintų šios teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, galinčių pagrįsti atsakovės padarytą 12 338,68 Eur dydžio žalą ieškovei dėl neperduoto bankroto administratorei įmonės turto, buvusio nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo metu. Pažymėtina, jog už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymą buvusiam įmonės vadovui yra taikomos ĮBĮ numatytos sankcijos – baudos skyrimas bei apribojimas teisės nuo 3 iki 5 metų eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, o ne priteisiama įmonės kreditoriams padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovei už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratorei buvo skirta 300 Eur bauda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmos instancijos teismui nebuvo pateikusi jokių savo bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas buvo priteisęs iš ieškovės 5,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Paskirsčius bylos šalims joms tenkančias teismo išlaidas, jos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš bylos šalių nepriteistinos.

28. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. J. ieškovei BUAB „Jorida“ 5 997,84 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 12 338,68 Eur žalos atlyginimo atmesti.