Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-25 · Administracinė byla Nr. I-979-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
I-979-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00304-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-979-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00304-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. M.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą po 78 eurus už kiekvieną kalinimo dieną.

Pareiškėjas A. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 87). Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2014-04-02 iki 2014-10-16 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie kitaip nei jis nėra tarnavę VRM sistemoje, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir sukeliant pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių ir apklaustas Kriminalinės žvalgybos pareigūno, iš karto žodžiu informavo, jog yra tarnavęs VRM sistemoje. Pareigūnas atsakė, kad izoliatoriuje daug tokių asmenų ir ką jam dabar daryti. Pareiškėjas ne kartą žodžiu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojus su prašymu perkelti jį į kitą kamerą, kur laikomi buvę ar esami valstybės tarnautojai, tačiau pareiškėjo prašymai nebuvo patenkinti. Buvo laikomas nuo 2014-04-02 iki 2014-06-16 kameroje Nr. 106, nuo 2014-06-19 iki 2014-09-05 buvo kameroje Nr. 92, nuo 2014-09-11 iki 2014-10-16 kameroje Nr. 50 (viso 184 paras), kur kasdien keitėsi asmenys ir jis pastoviai buvo streso ir įtampos būsenos, kad kas nors jo neatpažintų. Be to, nurodytos kameros pastoviai buvo perpildytos. Per šį laikotarpį buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių, kur darbuotojai iš karto išsiaiškino, kad jis tarnavęs VRM sistemoje, apie tai įrašė jo asmens bylos kortelėje ir jį laikė izoliuotai nuo kitų asmenų. Grįžus į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis vėl buvo laikomas bendroje kameroje su kitais asmenimis. Visą Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinimo laikotarpį pareiškėjas jautė padidėjusią baimę, negalėjo ramiai miegoti, jautė įtampą, bijojo, kad su juo gali susidoroti fiziškai. Laikymo sąlygų pažeidimas pasireiškė didžiulio psichologinio sukrėtimo sukeltu dvasiniu išgyvenimu, emocinė depresija, nukentėjo orumas, pasitikėjimas savimi. Negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę bei įtampą. Apie tai kalbėjosi su psichologe, buvo sustiprintas jo stebėjimas, kuris vėliau buvo pratęstas. Nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo laikomas izoliuotai nuo kitų suimtųjų, nepriklausančių valstybės tarnautojų grupei. Prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, po 78 eurus už kiekvieną kalinimo dieną.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 87).

Atsiliepimas

Atsiliepimu (b. l. 80-85) prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos norma HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą skaičiuojant minimalų kameros plotą. Taigi, preziumuojama, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas skaičiuojamas jį padalijus iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus, kas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3224-520/2016).

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-08 pažymos Nr. 60/09-9237 „Dėl A. M.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2014-04-02 iki 2015-04-14: kameroje Nr. 106 laikomi 4–8 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 2,93 m², kameroje Nr. 92 laikomi 5–9 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 3,79 iki 2,11 m², kameroje Nr. 50 laikomi 6–9 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 3,11 iki 2,07 m², kameroje Nr. 40 laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 22,9 iki 5,73 m², kameroje Nr. 5 laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 12,7 iki 3,17 m², kameroje Nr. 47 laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,7 iki 4,69 m².

Šiaulių tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o šis reikalavimas yra nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015). Nors pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į kameros plotą, kuris yra užstatytas baldais, tačiau nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas. Įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).

Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, žaisti krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Dėl pareiškėjo paskyrimo į laikymo kameras Šiaulių tardymo izoliatoriuje

Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-08 pažymos Nr. 60/09-9237 „Dėl A. M.“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2014-04-02 ir laikomas iki 2014-09-03, vėliau nuo 2014-09-11 iki 2015-04-14. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu matyti, kad jis buvo laikomas kamerose Nr. 106, 92, 50, 40, 5 ir 47.

Pareiškėjas teismui skundžia laikotarpį nuo 2014-04-02 iki kuomet neva Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nevykdė savo pareigų ir laikė jį neizoliuotai nuo kitų asmenų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu (su vėlesniais jo pakeitimais: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-141, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo“ Nr. 1/01-38, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo ir kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 1/01-57). Pagal Aprašo 9 punktą, atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį). Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-06-19 įsakymu Nr. 1/01-157 patvirtinta nauja minėto įsakymo redakcija. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų, pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nuo 2014-04-02 iki 2015-04-14 asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais laikomi kamerose Nr. 25, 103, 5, 81, 23, 40, 47, 81.

Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 10 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymą į kameras pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vykdė Vidaus tyrimų (Kriminalinės žvalgybos), Apsaugos ir priežiūros, Socialinės reabilitacijos bei Psichologinės tarnybos pareigūnai. Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumą patikslinus. Poreikis tikslinti duomenis kyla asmens byloje esant duomenų apie jo priskirtinumą suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, kategorijai. Įstatymas nereikalauja, kad priskiriant asmenį konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai ši aplinkybė būtų nustatinėjama kokiu nors specialiu būdu, todėl atsakovo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Nesant duomenų apie tai, kad asmuo yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, asmuo paskiriamas į kamerą pagal kitus kriterijus.

Pažymi, kad kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje tik 2014-09-18 A. M. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui prašymą Nr. 72/04-7683, kuriuo prašė surinkti duomenis, patvirtinančius, kad jis atliko tarnybą Vidaus reikalų ministerijos 1–ame pulke. 2014-09-19 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo išsiųstas užklausimas Nr. 14/01-17648 dėl A. M. tarnybos patvirtinimo. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas patvirtinimas iš Viešojo saugumo tarnybos prie VRM apie tai, kad A. M. LR VRM Vidaus tarnybos 1-ame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 1997 m. gegužės 12 d.

Šalies argumentai

Iki minėto prašymo pateikimo pareiškėjas jokių prašymų dėl patalpinimo į kameras, kuriose laiko buvę pareigūnai, nepateikė, o jo subjektyvūs pasisakymai, kad jis ne vieną kartą sakė įstaigos pareigūnams, yra nepatvirtinti.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje tokia praktika, kai pirmą kartą atvykę į tardymo izoliatorių suimtieji (nuteistieji) pokalbio metu su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais užpildo apklausos anketą, kurioje patiems reikia viename iš punktų pažymėti apie tai, ar ankščiau yra (nėra) buvę valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojai, pradėta taikyti nuo 2014-06-19 (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-06-19 įsakymas Nr. 1/01-157), todėl A. M. pirmą kartą atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių tokia anketa dar nebuvo pateikta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017-03-16 pažyma Nr. 20/01-1777, kurioje nurodoma, kad minėto skyriaus pareigūnų darbo praktikoje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pasitaiko tokių atvejų, kai tam tikros kategorijos (t. y. pagal suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas) suimtieji (nuteistieji) būna paskirti į gyvenamąsias kameras, kurios pagal tuo metu galiojantį Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planą nėra numatytos laikyti tos kategorijos asmenis. Tačiau tokiais atvejais į gyvenamąsias kameras yra skiriami ir kamerose laikomi tik vienos ir tos pačios kategorijos asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatose. Atsižvelgiant į tai, paaiškintina, kad per visą A. M. būvimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką, jis, nors ir buvo laikomas kameroje, kuri pagal tuo metu galiojantį Planą nebuvo numatyta laikyti tai kategorijai asmenų, kaip ir jis pats, tačiau toje kameroje jis buvo laikomas tik su tos pačios kategorijos asmenimis, kaip ir jis pats.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius asmenų sąrašus, su kuriais kameroje buvo laikomas A. M., nėra galimybės.

Iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymos ir Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo planų matyti, kad tik sužinojus, jog pareiškėjas atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, jis iškart buvo patalpintas į kameras, kuriose laikomi buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojais.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. M. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Šiaulių TI nuo 2014-04-02 iki 2014-10-16 buvo laikomas vienoje kameroje su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę/esami valstybės tarnautojai bei dėl perpildytų kamerų Nr. 106, Nr. 92, Nr. 50, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-03-08 pažyma Nr. 60/09-9237 „Dėl A. M.“ (b. l. 24-32), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2014-04-02 iki 2015-04-14 (366 dienas), iš jų periodiškai nuo 2014-04-02 iki 2014-1016 (188 dienas) su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei pareiškėjas, nėra buvę / esami valstybės tarnautojai. Teismas dėl nurodytų 188 dienų ir pasisako. Pareiškėjas nurodytu laiku iš 188 dienų buvo laikomas 46 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 128 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 14 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiškėjui tenkantį asmeninės erdvės plotą, teismas atsižvelgia į plotą, skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų Nr. 106, Nr. 92, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui, net atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 m², kamerose Nr. 106 dar 11 dienų ir kameroje Nr. 92 dar 3 dienas teko mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Toks pažeidimas (dar 14 dienų) pareiškėjui iš dalies sudarė prielaidas patirti nepatogumus, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Dėl pareiškėjo paskyrimo į laikymo kameras Šiaulių tardymo izoliatoriuje

Suėmimo vykdymo tvarka ir sąlygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme. Šio įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad ši asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pristatytas 2014-04-02 ir laikomas iki 2014-10-16 kamerose Nr. 106, 92 ir 50 (b. l. 24-28). Iš Šiaulių TI Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų (b. l. 59-70) matyti, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, ginčo laikotarpiu buvo laikomi kamerose Nr. 103, PK-8, 25, 5, 81, 23,40, 47. Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-19 rašto Nr. 47SD-1311 (b. l. 17, 38, 89) matyti, kad A. M. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 1997 m. gegužės 12 d. Išleistas į atsargą 1998-05-12. Ginčo šioje byloje dėl to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atitiko Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus kriterijus, nėra.

Taigi byloje nustatyta, kad nuo 2014-04-02 iki 2014-10-16 pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (kamerose Nr. 106, 92 ir 50), t. y. pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).

Taigi vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigūnai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ajame pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 1997-05-12 iki 1998-05-12.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose tarp nuteistųjų galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo/kalinimo atskirai režimą.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, ir tokius asmenis laikyti/kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad žodžiu Šiaulių TI pareigūnus informavo apie tai, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-03-06 pažymos Nr. 61/04-472 „Dėl A. M.“ (b. l. 33) matyti, kad pareiškėjas nuo 2014-04-02 iki 2015-04-14 su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017-03-06 pažymos Nr. 20/01-1777 „Dėl A. M.“ (b. l. 34) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje tokia praktika, kai pirmą kartą atvykę į tardymo izoliatorių suimtieji (nuteistieji) pokalbio metu su kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais užpildo apklausos anketą, kurioje patiems reikia viename iš punktų pažymėti apie tai, ar anksčiau yra (nėra) buvę valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojai, pradėta taikyti nuo 2014-06-19 (Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-06-19 įsakymas Nr. 1/01-157), todėl A. M. atvykus į tardymo izoliatorių tokia anketa nebuvo pateikta.

Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia. Akcentuotina, kad nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovų prašymas, nei koks kitas kreipimasis. Todėl teismas nevertina pareiškėjo teiginių dėl Šiaulių TI pareigūnų informavimo žodžiu, nei Šiaulių TI tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos, nes tai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Net ir Šiaulių TI neturint informacijos apie ankstesnę tarnybą, neturi įtakos valstybės pozityvios pareigos vykdymui.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad valstybės institucijų neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybei nustatytos pozityvios pareigos nevykdymo jis patyrė neturtinę žalą, kurią apibūdino kaip neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi buvo laikomas su asmenimis, niekada nebuvusiais Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Todėl byloje nustačius, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo, reikalavimus, darytina išvada, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, o iš pateikto asmens sveikatos istorijos nuorašo (b. l. 91-102) matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė, vėliau 4 kartus skundėsi blogu miegu naktimis, laisvėje raminamųjų vaistų nevartojęs (b. l. 97-99), tačiau jokių įrašų dėl streso, emocinių traumų, išgyvenimo, depresijos, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Apskaičiuojant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę – 188 dienas (nuo 2014-04-02 iki 2014-10-16), į tai, kad pareiškėjas 128 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 14 dienų kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, o atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui 14 dienų, kurios įvardintos, kada kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, buvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Be to, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl kitų laikymo Šiaulių TI sąlygų ir bylos duomenimis nenustatyta, jog Šiaulių TI žinojo apie pareiškėjo statusą ir sąmoningai siekė pažeisti jo teises. Be to, objektyvių įrodymų, jog būtų kėsintasi į pareiškėjo asmenį, byloje nėra, o ir pats pareiškėjas skunde nurodė tik manęs, kad gali kilti pavojus jo sveikatai ir gyvybei, todėl per kalinimo laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. spalio 16 d. tiesioginių susidūrimų su kitais nuteistaisiais dėl pareiškėjo vykdytų pareigų nebuvo. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 2 metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013; LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-407-662/2017 ir kt.). Nors pareiškėjas skunde teigė ne kartą kreipęsis į Šiaulių TI darbuotojus, prašydamas perkelti į suėmimo vykdymo režimo reikalavimus atitinkančią kamerą, Šiaulių TI Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnale ginčo laikotarpiu (išskyrus 2014-09-18 pareiškėjo prašymą užklausti apie jo tarnybą VRM 1-ajame pulke), užfiksuotų skundų (prašymu) nebuvo, pareiškėjas tai paneigiančių duomenų nepateikė, nedetalizavo, kada ir į ką kreipėsi. Pareiškėjas nenurodė anksčiau kreipęsis į kitas atitinkamas institucijas dėl tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjo sveikata pablogėjo, ir nors pareiškėjas teigia, jog negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę bei įtampą, apie tai kalbėjosi su psichologe, buvo sustiprintas jo stebėjimą, kuris vėliau buvo pratęstas, tačiau iš aukščiau paminėto asmens sveikatos istorijos nuorašo matyti, kad pareiškėjas prašymų (kreipimųsi) į psichologus, kitus sveikatos priežiūros specialistus neteikė, nes tai nėra užfiksuota raštu jo asmens sveikatos istorijoje. Taigi, bylos duomenys nepatvirtino, kad dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams pareiškėjo patirti nepatogumai buvo tokie dideli, kaip jis teigė.

Teismas, taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, jog juos būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 78 eurų suma už kiekvieną kalinimo dieną, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1800 eurų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam po 78 eurus už kiekvieną kalinimo dieną neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. 1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai Eur) neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė