Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-10-20 · Civilinė byla Nr. e2-1392-254/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-10-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
e2-1392-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00148-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
A. P.
Trečiasis asmuo
notarei R
Atsakovas
L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1392-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00148-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.4.10; 3.1.7.11; 3.2.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovui advokatui D. Č.,atsakovės atstovei advokatei R. M.,trečiajam asmeniui notarei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl atsisakymo palikimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu prašo CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo, turėjusio esminę reikšmę), o taip CK 1.80 straipsnio pagrindu (dėl prieštaravimo imperatyviai teisės normai) pripažinti negaliojančiu ieškovo 2013 m. vasario 22 d. atsisakymą K. P. palikimo. Prašo CK 5.57 straipsnio 1 d. pagrindu atnaujinti ieškovui terminą palikimui priimti K. P. paveldėjimo byloje. Pripažinus negaliojančiu ieškovo atsisakymą nuo K. P. palikimo, taikyti iš to sekančias teisines pasekmes ir ½ dalyje pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovės naudai K. P. paveldėjimo byloje bei priteisti pusę piniginių lėšų, gautų už jau parduotą paveldėtą turtą.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d. mirus A. P. motinai K. P., visą jos turtą pagal Alytaus m. 2 notarų biuro notarės R. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ieškovo sesuo L. M.. Prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas atsisakė jam priklausančios palikimo dalies atsakovės naudai, o pastaroji raštu nurodė ateityje ½ paveldėto turto perduosianti/padovanosianti ieškovui. Ieškovas mano, kad jo atliktas teisinio pobūdžio veiksmas – atsisakymas palikimo – buvo atliktas esminio suklydimo, padaryto notarės ir atsakovės įtakoje, neturint informacijos apie tokio veiksmo bei rašytinio atsakovės įsipareigojimo ateityje perduoti/padovanoti ½ paveldėto turto, teisines pasekmes. Atsisakymas palikimo visiškai neatitiko tikrosios ieškovo valios ir sukėlė visiškai kitokias teisines bei materialines pasekmes, nei tai buvo paaiškinta ieškovui.

3. Ieškovas atmetė atsakovės atsikirtimo argumentus, kad atsakovė 2013 m. vasario 22 d. pareiškimą surašė dėl to, kad ieškovas negalėjo įsigyti nuosavybės teise žemės (miškų) ūkio paskirties žemės, o išsaugoti Lietuvos pilietybę jam būtų lengviau turint turto Lietuvoje. Pažymėjo, kad draudimas užsieniečiams įgyti nuosavybėn žemės ūkio ir miško paskirties žemę galiojo tik iki 2014 m. balandžio 30 d. Ieškovą suklaidino ne tik atsakovė, tačiau ir notarė, patarusi ieškovui atsisakyti palikimo ir taip „supaprastinti“ problemą, kurios faktiškai ir nebuvo, nes asmuo, priėmęs palikimą, paveldėjimo teisės liudijimą galėjo gauti bet kada ateityje, o šiuo atveju – panaikinus apribojimą paveldėti žemės ūkio paskirties žemę. Ieškovo tvirtinimu, notarė neišaiškino jam nei teisinių, nei materialinių atsisakymo palikimo pasekmių, tuo iš esmės suklaidindama ieškovą. Ieškovui nebuvo išaiškinta, kad atsisakydamas nuo palikimo, tačiau turėdamas atsakovės pareiškimą, jis ne tik išstoja iš paveldėjimo teisinių santykių, tačiau kartu teisine prasme visiškai netenka teisių į palikimo dalį, taip pat bet kokių teisių kaip paveldėtojas (pvz., teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, jei mano, kad pastarasis išduotas neteisėtai, pažeidžiant įstatymus ir kt.). Ieškovas galėjo priimti palikimą, o po 2014 m. balandžio 30 d. kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo bei nuosavybės teisės jo vardu įforminimo, panaikinus anksčiau galiojusius apribojimus.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teisme taip pat paaiškino, kad notarė kartu su atsakove (duomenys neskelbtini) suformulavo „Pareiškimą“, kuriuo atsakovė patvirtino, kad „padovanos ½ mirusių tėvų turto” Ieškovo vertinimu, notarė turėjo suprasti, kad toks pareiškimas neturi realios teisinės reikšmės, nesukuria ir negali sukurti jokių realių teisinių ar materialinių pasekmių. Jei pareiškimą pasirašęs asmuo neketina jo vykdyti geruoju, jo įgyvendinimas neįmanomas kitaip, kaip tik ginant savo teises teismine tvarka. Notarė, į kurią ieškovas rūpindamasis savo teisėmis ir pareigomis kreipėsi, sukūrė ieškovui regimybę, kad šiuo „Pareiškimu“ jam yra garantuojama ½ paveldėto turto (ar lėšų, gautų pardavus šį turtą), kaip ir norėjo jo tėvai, tik jis bus gautas paprastesniu būdu, t. y. turtą administruojant Lietuvoje gyvenančiai atsakovei, o vėliau – perduotas ieškovui (ar pardavus turtą bus perduota pusė lėšų, gautų už turtą). Visa tai privedė prie ieškovo esminio suklydimo ir tikrosios valios neišreiškimo. Tokiu būdu, ieškovas padarė esminį suklydimą dėl sandorio – atsisakymo palikimo – pasekmių.

5. Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ieškovas nurodė, kad atsakovei priėmus visą palikimą, ieškovas eilę metų tikėjo, kad ji vykdys savo įsipareigojimus ir pasidalins tėvų palikimu. 2017 m., 2018 m. rašė jai elektroninius laiškus, tačiau ieškovo ji vengė, o nuo 2018 m. pradėjo neatsakinėti ir į ieškovo telefoninius skambučius. Ieškovas pasitikėjo seserimi, nenorėjo kelti konflikto, o 2019 m. sužinojęs, kad atsakovė paveldėtą turtą jau pardavinėja, kreipėsi į advokatą pagalbos.

6. Pripažinus ieškovo atsisakymą palikimo negaliojančiu, jo atsisakymas turėtų būti laikomas negaliojančiu ab initio nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Ieškovas mano, kad paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu ½ dalyje atsakovės paveldėto turto. Atitinkamai, pripažinus ieškovo atsisakymą palikimo negaliojančiu, būtų laikoma, jog atsakovė ½ paveldėto turto dalį gavo be teisinio pagrindo ir privalo grąžinti valdytą palikimo dalį kaip turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

7. Atsakovė L. M. prašė ieškinį atmesti.

8. Atsiliepime ir triplike nurodė bei atstovė teisme paaiškino, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta dėl atsisakymo palikimo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš paveldėjimo byloje esančio Alytaus miesto 2-ajam notarų biurui pateikto ieškovo 2013 m. vasario 22 d. atsisakymo, tai jis nurodė, kad: „ [...] palikimo nepriimu ir ateityje nepretenduosiu. Suprantu, kad atsisakau nuo viso savo motinos K. P. palikimo kuris yra žinomas dabar ir atsirastų ateityje. Palikimo atsisakymo pasekmės man išaiškintos. Pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu [...]“. Todėl ieškovo valia buvo išreikšta aiškiai ir suprantamai. Ir ieškovo ieškinyje dėstomos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad jo valia buvo nepriimti palikimo, kaip jis pats nurodo ieškinyje - „[...]negyvenant Lietuvoje valdyti turtą iš kito kontinento būtų buvę sunku [...]“, norėjo, kad tėvų turtas būtų „[...] administruojamas ir palaipsniui pardavinėjamas atsakovės [...]“. Ieškovas palikimą galėjo priimti net ir būdamas Kanados pilietis, nes pagal iki 2014-05-01 galiojusį teisinį reglamentavimą galėjo paveldėti išmokas, gautas pardavus žemės ūkio paskirties žemę.

9. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas ginčija atsisakymą nuo palikimo praėjus septyneriems metams. Visus septynerius metus ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad pakeistų savo valią, kas rodo, kad ieškovas sutiko su atsisakymu palikimo, suprato iš savo veiksmo atsiradusias pasekmes, leido joms kilti ir šių pasekmių neginčijo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas suklydo.

10. Nepagrįstas ieškovo aiškinimas, kad jis palikimo atsisakė su sąlyga, kad atsakovė perduos jam pusę palikimo. CK 5.60 str. įsakmiai nurodyta, kad neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad paties ieškovo teikiami argumentai yra prieštaringi. Viena vertus ieškovas teigia, kad remdamasis fundamentaliais moraliniais principais pasitikėjo vienintele seserimi, kad ji gyvendama Lietuvoje tinkamai pasirūpins paliktu palikimu bei perduos pusę palikimo ieškovui, kita vertus nurodo, kad palikimo atsisakymo metu jam jau buvo žinoma ta aplinkybė, kad yra buvę eilė atvejų, kai atsakovė skolinosi pinigų iš ieškovo, bet niekada jų negrąžino. Tačiau nepaisant to, būdamas apdairus, atidus ir protingas sudaro vienašalį sandorį atsakovės naudai.

11. Pažymėtina, kad įpėdinio, ginčijančio palikimo atsisakymą, teisės į palikimą gali būti įgyvendintos tik nuginčijus kitų įpėdinių palikimo priėmimą. CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas ieškinį dėl 2013-02-22 pateikto notarui atsisakymo palikimo nuginčijimo teismui pateikė 2020-03-17, t. y. praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, ieškovė prašo šiam ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Be to, pagrindas ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsirastų tuomet, kai ieškovas įstotų į paveldėjimo santykius, t. y. jam būtų pratęstas terminas palikimui priimti. Tačiau net ir atnaujinus terminą palikimui priimti ir ieškovui įgijus teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

12. Ieškovas palikimo per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė dėl priežasčių, kurios priklausė nuo jo paties valios ir kurioms įtaką daryti jis galėjo, o ne dėl tokių priežasčių, kurios nuo jo nepriklausė. Šiuo atveju, palikimas atsirado 2013 m. vasario 16 d., mirus palikėjai K. P.. Paveldėjimo teisės liudijimas palikimą priėmusiam asmeniui išduotas 2013 m. liepos 8 d. Ieškovas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti pateikė 2020 m. kovo 17 d., t. y. po septynerių metų, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas pernelyg ilgai dėl paties ieškovo veiksmų. Dalis paveldėto turto jau yra parduota, todėl termino atnaujinimas pažeistų ir sąžiningų įgijėjų interesus.

13. Trečiasis asmuo notarė R. S. prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.

14. Teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad 2013-02-22 notarinis veiksmas dėl atsisakymo palikimo buvo atliktas notaro kontoroje (duomenys neskelbtini) ji nepatvirtino ieškovo paaiškinimo, kad šis veiksmas buvo atliktas Vilniuje esančiame viešbutyje. Ieškovas buvo supažindintas su palikimo turiniu, jam buvo išaiškintos ir palikimo priėmimo, ir atsisakymo nuo palikimo pasekmės. Ieškovas, būdamas išsilavinęs žmogus, tikrai suprato atsisakymo nuo palikimo pasekmes. Notarė tvirtino, kad jai nežinomos atsakovės 2013-02-22 pareiškimo surašymo aplinkybės, ji šio dokumento netvirtino. Paaiškino, kad ji pažinojo ieškovo tėvus, jai buvo žinoma ieškovo tėvo valia, kad visas dvaras liktų vienose rankose, jis nesutiko žemę parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo palikimo pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, turėjusio esminę reikšmę (CK 1.90 straipsnis), o taip pat dėl jo prieštaravimo imperatyviai teisės normai (CK 1.80 straipsnis). Ieškovas taip pat prašo atnaujinti terminą palikimui priimti K. P. paveldėjimo byloje (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir ½ dalyje pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovei bei priteisti pusę piniginių lėšų, gautų už jau parduotą paveldėtą turtą.

16. Trečiojo asmens notarės R. S. į bylą pateiktos Alytaus m. 2-ojo notaro biuro Pavelėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad atsakovė L. M. palikimą priėmė 2013 m. vasario 22 d. pateikdama pareiškimą Alytaus m. 2-jam notaro biurui (CK 5. 50 straipsnio 2 dalis). Pareiškime nurodė, kad kitas įpėdinis yra mirusios sūnus A. P.. Jai išduotas 2013 m. liepos 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro (duomenys neskelbtini)), kuris patvirtina, kad K. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą paveldėjo dukra L. M. (CK 5.66 straipsnis).

17. Ieškovas siekia priimti jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, atitekusią palikimo dalį po palikėjos K. P. mirties užvestoje paveldėjimo byloje. Tačiau paveldėjimo byloje yra paties ieškovo A. P. 2013 m. vasario 22 d. Alytaus m. 2-jam notaro biurui pateiktas Atsisakymas – palikimo atsisakymas (CK 5.60 straipsnis). Ieškovas šiame Atsisakyme nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d. mirus motinai K. P., palikimo nepriima ir ateityje nepretenduos. Taip pat nurodė, jog „Suprantu, kad atsisakau nuo viso savo motinos K. P. palikimo, kuris yra žinomas dabar ir atsirastų ateityje. Palikimo atsisakymo pasekmės man išaiškintos. Pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu“. Ieškovo atsisakymą palikimo tvirtino trečiasis asmuo notarė R. S..

18. Remiantis CK 5.60 straipsniu, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo; neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo (1 dalis); palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (2 dalis); įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (3 dalis); neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą (4 dalis).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Ieškovas siekia byloje įrodyti, kad jo atsisakymas palikimo pripažintinas negaliojančiu, kadangi jo valia jo atsisakyti buvo įtakota atsakovės 2013 m. vasario 22 d. pareiškimo ir trečiojo asmens – notarės veiksmų, kuomet atsakovė įsipareigojo šiuo pareiškimu puse palikimo padovanoti, o notarė neišaiškino ieškovui tokio jo valinio teisinio veiksmo pasekmių.

20. Ieškovas taip pat mano, kad jo 2013 m. vasario 22 d. pareiškimas turėtų būti vertinamas ir kaip jo atsisakymas palikimo su sąlyga – sesers naudai. Dėl pastarosios aplinkybės teismas konstatuoja, kad ieškovas nuosekliai tvirtina, jog net ir pateikdamas notarei atsisakymą palikimo, jis jo neatsisakė, tai reiškia, kad jis neatsisakė palikimo ir sesers naudai. Pastebėtina, kad ieškovo atsisakyme palikimo taip pat nėra jokių žinių apie palikimo atsisakymo sesers naudai sąlygą, nenurodyta ir jokia kita išlyga. Todėl teismas neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovo atsisakymas palikimo prieštarauja imperatyviai teisės normai (CK 1.80 straipsnis CK 5.60 straipsnis) vien todėl, kad palikimo atsisakymo kito asmens naudai sąlyga yra negalima. O nagrinėjamu atveju tokios sąlygos atsisakyme palikimo ieškovas ir nenurodė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

21. Sprendžiant dėl atsisakymo palikimo dėl suklydimo aktualus CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

22. Teismas konstatuoja, kad atsisakyme palikimo ieškovo valia yra išreikšta aiškiai ir suprantamai. Ieškovas suprato ginčijamo vienašalio sandorio esmę, jo dalyką, nes šios aplinkybės buvo nurodytos pačiame atsisakyme palikimo – ieškovas patvirtino, jog supranta, kad atsisako nuo viso savo motinos K. P. palikimo, kuris yra žinomas dabar ir atsirastų ateityje. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsikirtimo aplinkybėmis, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių – pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pasirašymo metu buvo 49 metų amžiaus, jo išsilavinimą – ieškovas yra medicinos mokslų daktaras, K. T. universiteto mokslininkas, užimantis vadovaujančias pareigas, atsisakymą palikimo turėjo suvokti vienareikšmiai kaip negrįžtamą palikimo atsisakymą.

23. Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovo užimtai pozicijai teisme, kad jam notarė neišaiškino palikimo atsisakymo pasekmių, kuomet atsisakant palikimo raštu ieškovas patvirtino, kad palikimo atsisakymo pasekmės jam išaiškintos ir nurodė, kad pretenzijų neturi ir ateityje neturėsiu. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, kuris reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Ieškovas negalėjo nesuprasti, kad jo atsisakymas palikimo jam sukels teisines pasekmes, dėl to prieš sudarydamas sandorį, pats turėjo patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad labai pasitikėjo notare, tačiau teismas neturi pagrindo laikyti įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad notarė jį klaidino, kad su jos žinia atsakovė surašė 2013 m. vasario 22 d. pareiškimą. Šis atsakovės pareiškimas nebuvo patvirtintas notarės, todėl notarei nekilo pareiga išaiškinti, kokias teisines pasekmes jis gali sukurti.

24. Ieškovas atsisakymą palikimo sieja su tokio turinio atsakovės 2013 m. vasario 22 d. pareiškimu: „Pareiškiu, kad po tėtės ir mamos mirties – A. B. P. ir K. P. – sutinku ½ paveldėto turto padovanoti savo broliui A. P.“. Šiame pareiškime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurias galima būtų susieti su ieškovo ginčijamu palikimo atsisakymu. Tik ieškovas daro prielaidą, kad jeigu nebūtų šio pareiškimo, tai jis būtų palikimo neatsisakęs. Pastebėtina, kad atsakovės sutikimas padovanoti ½ dalį paveldėto turto ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701-2017; 29 punktą). Toks ieškovo nurodomas suklydimas nelaikomas turinčiu esminės reikšmės, nes tuomet ieškovas suklydo dėl savo didelio neatsargumo ir pats prisiėmė riziką dėl atsakovės sutikimo ateityje atlikti dovanojimą (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Todėl teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl vienašalio sandorio – atsisakymo palikimo – pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

25. Teismas taip pat pasisako dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

26. Paveldėjimo teisės ginčijimą reglamentuoja CK 5.8 straipsnis. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinis teismas konstatavo, kad sisteminio ir loginio paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir atsisakymui nuo palikimo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009). Taikydamas ieškinio senatį teismas turi nustatyti termino pradžios momentą, o kai terminas praleistas – įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą ir svarstyti jo atnaujinimo klausimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškovas atsisakymą palikimo notarei pateikė 2013 m. vasario 22 d. Ieškovas reikalavimą dėl šio notarei pateikto atsisakymo palikimo nuginčijimo teismui pateikė 2020 m. kovo 17 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovas neabejotinai praleido. Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2017 m. pradėjo raginti atsakovę vykdyti 2013 m. vasario 22 d. pareiškimo įsipareigojimus. Nurodė, kad nuo 2018 m. su atsakove jis jau negalėjo susisiekti, nes ji neatsakė į ieškovo skambučius telefonu. Šie paaiškinimai patvirtina tai, kad ieškovas jeigu ne iš karto po 2013 m. vasario 22 d. atsisakymo palikimo pateikimo notarei suprato suklydęs, tai bent jau nuo 2018 m. savo teises, kurias laikė pažeistomis, turėjo ginti teisme. Termino atnaujinimui ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios sudarė objektyvias kliūtis ginčyti palikimo atsisakymą teisme per įstatymo nustatytą terminą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovo ginčijamas vienašalis sandoris pažeidė jo teises, todėl ieškinio senaties terminas net neprasidėjo, todėl šio klusimo sprendimas neturi reikšmės galutiniam ginčo rezultatui (CK 1. 127 straipsnio 1 dalis).

28. Nustačius, kad ieškovas po motinos mirties palikimo atsisakė, todėl objektyviai negali būti atnaujintas ieškovui terminas palikimui priimti, negali būti pripažinta negaliojančia ½ dalis atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir priteista ½ dalis piniginių lėšų, atsakovės gautų už parduotą turtą, nes ieškovo valia dėl palikimo atsisakymo yra aiškiai išreikšta ir patvirtinta oficialiu rašytiniu įrodymu. Dėl to, atmetus ieškinio reikalavimą dėl atsisakymo palikimo pripažinimo negaliojančiu, kiti ieškinio reikalavimai taip pat pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

29. Teismui atmetus ieškinį, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovės turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

31. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos turėtas 1139,50 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėjo išlaidas už atsiliepimo ir tripliko parengimą bei jos atstovavimą teismo posėdyje. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiuose rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus, atsakovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 1,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1139,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 50 ct) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1392-254/2020 ieškovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) Pašilaičių g. 8-65, Vilnius) priklausančiam nekilnojamajam turtui ir draudimus šiuo turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti ar kitaip jį apsunkinti.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Dalė Burdulienė