- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- I-1173-0815/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00044-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Valstybinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos, Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Albertas Bandžius
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai – L. P., pareiškėjos – L. P. atstovui – advokatui Albertui Bandžiui, atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei (teisininkei) Neringai Jucevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei – šios institucijos vyriausiajai specialistei Kristinai Šimkutei, trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui – šios institucijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Viktorui Sokolovui, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – L. P. skundą atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui bei UAB „VSA Vilnius“ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ panaikinimo, 2004 m. kovo 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinimo draudiminiu įvykiu bei įpareigojimo atsakovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui skirti ir išmokėti L. P. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – 90 100 Lt (devyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą litų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja – L. P. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Alberto Bandžiaus (2004 m. lapkričio 8 d. atstovavimo sutartis (b. l. 64)) su skundu (b. l. 3-9) kreipėsi į teismą (skundas teisme gautas 2009 m. vasario 13 d.), prašydama:
1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ (toliau – ir sprendimas Nr. N1022) bei 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (9.52)3-89421);
1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)I-281);
1.3. pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu;
1.4. įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti L. P. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – 90 100 Lt (devyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą litų).
2. Pareiškėja nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ bei VSDFV 2009 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ yra neteisingi ir nepagrįsti, priimti remiantis nebegaliojančiomis ir antikonstitucinėmis pripažintomis teisės normomis, todėl naikintini, pateikia tokius argumentus.
2.1. Tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tiek VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamus sprendimus – bei sprendimą Nr. (11.1)I-281, sprendimą Nr. N1022, sprendimą Nr. (9.52)3-89421 – motyvavo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13.1 punktu.
2.2. VSDFV Vilniaus skyriui priimant 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 tuo metu galiojusi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija nenumatė pareigos VSDFV teritoriniam skyriui nustatinėti priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo neblaivumo ir nelaimingą atsitikimą įtakojusių netinkamų, nesaugių, nesveikų darbo sąlygų, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu, tiriant nelaimingą atsitikimą ir priimant sprendimą dėl įvykio pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu, pirmiausia turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo kilimo ir asmens neblaivumo, t. y. kiek neblaivumas sąlygojo, ir ar iš viso sąlygojo, nelaimingo atsitikimo kilimą ir tik nustačius, jog nelaimingą atsitikimą sąlygojo nukentėjusiojo neblaivumas, o ne netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, toks nelaimingas atsitikimas darbe gali būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Todėl visiems nelaimingiems atsitikimams, kurie buvo išnagrinėti nepaisant Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu nustatytos nelaimingo atsitikimo priežasčių ištyrimo tvarkos, toks nutarime nustatytas įpareigojimas laikytinas nauja aplinkybe, įpareigojančia iš naujo įvertinti iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo priimtų sprendimų teisingumą, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinės valstybės principas, konstitucinis asmenų lygybės principas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnis.
2.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsisakymą peržiūrėti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 motyvavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 punktu, tačiau toks vertinimas yra klaidingas, kadangi sistemiškai aiškinant 72 straipsnį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3 dalis, akivaizdu, jog visos institucijos (nagrinėjamu atveju – VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius), anksčiau priėmusios sprendimus, kurie pagrįsti teisės aktu, pripažintu nekonstituciniu, savo iniciatyva privalo panaikinti poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, taip pat privalo pakartotinai ištirti anksčiau priimtų sprendimų teisingumą ir sprendimų teisingumo klausimą vertinti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo bei Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.
2.4. Prašymai pakartotinai ištirti ir įvertinti 2004 m. kovo 6 d. su V. P. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe VSDFV Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimui, kai VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. N1022, pagrįstas pripažintu nekonstituciniu teisės aktu, jau turėjo būti panaikintas.
2.5. Nei Įstatyme, nei kitame socialinio draudimo išmokų skyrimo ar mokėjimo tvarką reglamentuojančiame norminiame teisės akte nėra nuostatos, draudžiančios VSDFV teritoriniam skyriui pakartotinai ištirti nelaimingą atsitikimą ir jį ištyrus priimti naują sprendimą, kuris atitiktų Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo nutarimo prasmę. Priešingai, remiantis Nuostatų 27 punktu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudiminiu įvykiu, VSDFV teritorinis skyrius turi teisę kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio įvykio ištyrimo ar pats peržiūrėti savo priimtą sprendimą.
2.6. Remiantis Įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Įstatymu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais.
Remiantis Nuostatų 24 punktu, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrindinis ir prioritetinis dokumentas, lemiantis nelaimingo atsitikimo darbe priskyrimą prie draudiminių/nedraudiminių nelaimingų atsitikimų kategorijos yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga.
2.7. V. P., dirbęs AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ (dabar – UAB „VSA Vilnius“), 2004 m. kovo 6 d. apie 14 val. 30 min. buvo mirtinai sužalotas, mirė ne nuo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių veiksnių, o nuo mechaninio kūno sumušimo ir pervažiavimo, tai patvirtina:
2.7.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugpjūčio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – pažeistas AB „Vilniaus specialus autotransportas“ vairuotojo darbų saugos instrukcijos Nr.4, patvirtintos 1996 m. rugsėjo 25 d., 4.25 punktas: prieš pradedant judėti atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad užpakalyje nėra kliūčių ir žmonių, o esant blogam matomumui, vairuotojas turi pareikalauti žmogaus signalizavimui ir judėjimo reguliavimui. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo neblaivumas, kaip nelaimingą atsitikimą galimai sąlygojusi aplinkybė, nėra minima tarp nelaimingo atsitikimo priežasčių.
2.7.2. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto teismo medicinos specialisto 2004 m. kovo 8 d. išvada Nr. 456, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog V. P. mirė nuo kūno sumušimo su suspaudimu (pervažiuojant), V. P. buvo pervažiuotas gulintis ant nugaros nuo dešinio klubo įstrižai liemens link dešiniojo peties.
2.7.3. 2004 m. kovo 8 d. išduotas mirties liudijimas AA Nr. 239521, kuriame nurodyta, jog V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priežastis – kūno sumušimas su pervažiavimu.
2.8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendime pagal ieškovų L. P. ir R. P. ieškinį atsakovams – UAB „VSA Vilnius“, UADB „PZU Lietuva“ (trečiasis asmuo – V. G.) dėl žalos atlyginimo pripažino, jog 2004 m. kovo 6 d. nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl nukentėjusiojo – V. P. neblaivumo, o dėl nesaugių darbo sąlygų.
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
II
Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 71-73) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo administracinę bylą ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 nutraukti, o skundą ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (9.52)3-89421 ir VSDFV 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281, pakartotinai išnagrinėti nelaimingą atsitikimą darbe, pripažinti jį draudiminiu bei skirti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo pozicija grindžiama tokiais argumentais.
1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. N1022 nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, kadangi V. P. 2004 m. kovo 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus. Remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais tada, kai apdraustasis buvo neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Pagal Nuostatų 13.1 punktą asmens neblaivumas įrodomas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliktų tyrimų išvadas apie nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje, šlapime ir kt. Teismo medicinos instituto TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 418 nurodyta, kad V. P. kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio. Sprendimo Nr. N1022 priėmimo metu galioję teisės aktai nereikalavo nustatinėti priežastinio ryšio tarp asmens neblaivumo ir kilusių pasekmių, todėl tinkamai įrodžius V. P. neblaivumo faktą, nelaimingas atsitikimas darbe teisėtai ir pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu.
2. Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarime konstatavo, kad Įstatymo nuostata, kuria nelaimingi atsitikimai darbe pripažįstami nedraudiminiais įvykiais dėl to, kad įvyko apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet juos lėmė ne asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijai ir tik nuo 2008 m. balandžio 29 d. negali būti taikomos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos. Pasak atsakovo, teritoriniai skyriai privalo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarime išdėstytas nuostatas, jei sprendimai dėl įvykio pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu yra priimami jau po minėto nutarimo įsigaliojimo.
3. Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo V. P., buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendime Nr. N1022; šis sprendimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo apskųstas 2004 m. lapkričio 8 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2004 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. (11.1)-I 6985 (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1)-I 6985) L. P. skundą atmetė, o VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. N1022 buvo įvykdytas, kadangi pareiškėja, apskundusi šį sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucijai, nepasinaudojo teise įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais skųsti sprendimą Nr. (11.1)-I 6985 teismui.
VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas sprendimą Nr. N1022, pilnai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, jis buvo įsiteisėjęs iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo, jo apskundimo terminai yra pasibaigę, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje negali būti nagrinėjamas ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
4. Atsakovas, priimdamas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421, neturėjo pagrindo vertinti nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo V. P., atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo nuostatas kaip į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kadangi minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nenustatyta jokių naujų faktinių nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. P., aplinkybių, o tik konstatuotas kai kurių Įstatymo nuostatų neatitikimas Konstitucijai; be to, netgi įvertinus Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, pareiškėja pavėluotai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo: ji turėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo minėto nutarimo priėmimo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nepagrįstai prašo teismą pakartotinai išnagrinėti nelaimingą atsitikimą darbe, pripažinti jį draudiminiu bei skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kadangi sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu bei sprendimą dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo apdraustajam mirus gali priimti tik VSDFV teritorinis skyrius, kaip viešojo administravimo institucija.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 84-86) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas (įvyko darbe), tačiau įvyko nukentėjusiajam buvus neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. V. P. 2004 m. kovo 6 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus: jo lavono kraujyje rasta 1,15 promilės etilo alkoholio, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 7 punkte buvo nustatyta, kad maksimali leistina alkoholio koncentracija asmens kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose yra 0,4 promilės, kurios viršijimas rodo neblaivumo faktą.
2. Remiantis nuo 2004 m. sausio 1 d. galiojančia Įstatymo redakcija (kuri galiojo ir V. P. nelaimingo atsitikimo darbe bei sprendimo priėmimo dieną), neblaiviam asmeniui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe visais atvejais laikomas nedraudiminiu įvykiu (neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo). Todėl VSDFV Vilniaus skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. N1022 pripažinti V. P. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi L. P. skundą dėl sprendimo Nr. N1022, 2004 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. (11.1)-I 6985 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą paliko nepakeistą ir nurodė, kad sprendimas Nr. N1022 gali būti skundžiamas administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Per įstatymų nustatytą terminą teise kreiptis į teismą L. P. nepasinaudojo, todėl preziumuojama, kad sutiko su įvykio aplinkybių teisiniu vertinimu. Pažymėtina, kad per nustatytą terminą neapskųsti sprendimai įsigalioja ir nuo įsigaliojimo momento laikomi įvykdytais.
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išnagrinėjusi L. P. skundą dėl VSFDV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (9.52)3-89421, 2009 m. sausio 20 d. sprendime Nr. (11.1)I-281 antrą kartą pareiškėją informavo, kad VSFDV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. (9.52)3-89421 yra pagrįstas.
4. Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, sprendimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, kurie buvo priimti ir įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, neperžiūrimi ir nauji sprendimai nepriimami. Be to, Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas yra teisinio reglamentavimo pasikeitimas ir negali būti traktuojamas kaip naujai paaiškėjusi faktinė įvykio aplinkybė.
IV
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 132-133) nurodo:
1. L. P. skunde kelia ne nelaimingo atsitikimo tyrimo, o jo pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, kurio Inspekcija nesprendžia: remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 ir galiojusiais tiriant V. P. nelamingą atsitikimą darbe, Inspekcija, tirdama nelaimingus atsitikimus darbe, nustato jų aplinkybes, priežastis, pasiūlo priemones tokių atsitikimų priežastims šalinti, kad jie neįvyktų ateityje, taip pat surašo su nelaimingais atsitikimais darbe susijusius reikiamus dokumentus. Pažymėtina, kad tyrimą atliekantis Inspekcijos pareigūnas nekompetentingas spręsti, kokia dalimi nelaimingą atsitikimą lėmė darbo sąlygos, o kokia – darbuotojo neblaivumas
2. Draudimas vartoti alkoholį ar būti darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų nurodytas visuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose; toks draudimas taip pat nurodytas AB „Vilniaus specialus autotransportas“ generalinio direktoriaus 1999 m. lapkričio 15 d. patvirtintos Spec. automobilių konteinerių krovėjų darbų saugos instrukcijos Nr. 90, su kuria V. P. buvo supažindintas pasirašytinai, 1.3.7 punkte.
3. Ištyrus V. P. nelaimingą atsitikimą, 2004 m. rugpjūčio 11 d. surašytas nustatytos formos aktas, kuriame tinkamai nurodytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės ir priežastys. Pažymėtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo L. P. pretenzijų tyrimo metu nepareiškė, akto ir jame nurodytų įvykio aplinkybių ir priežasčių neginčijo.
V
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 141) nurodo, jog sutinka su Inspekcijos atsiliepime pateiktais argumentais, savarankiškų reikalavimų neturi, ir prašo Inspekcijos Vilniaus skyrių pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
VI
Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „VSA Vilnius“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 137-139) nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo netenkinti pareiškėjos skunde nurodytų reikalavimų, pateikia tokius argumentus.
1. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi 2004 m. kovo 6 d., t. y. kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu apdraustasis buvo neblaivus. Remiantis Teismo medicinos instituto TMI Vilniaus ekspertinio skyrius 2004 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 418, V. P. 2004 m. kovo 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2004 m. rugsėjo 27 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. N1022 nepripažinti minėto nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu.
2. Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria nelaimingi atsitikimai darbe pripažįstami nedraudiminiais įvykiais dėl to, kad įvyko apdraustajam esant neblaiviam, bet juos lėmė ne asmens neblaivumas, o netinkamos, nesaugios darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijai, tačiau Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja, o minėta Įstatymo nuostata, prieštaraujanti Konstitucijai negali būti taikoma tik 2008 m. balandžio 29 d.
3. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalis), tačiau turi būti nevykdomi tik tie sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, kurie nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. N1022, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, yra įvykdytas. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. N1022 buvo apskųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri 2004 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. (11.1)-I 6985 skundą atmetė ir paliko VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą nepakeistą. L. P. įstatyme nustatytu terminu (per mėnesį) nepateikė teismui skundo dėl sprendimo Nr. (11.1)-I 6985, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. N1022 tapo įvykdytas.
4. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui draudiminiu įvykiu: norint pripažinti, kad atsiradusios naujos aplinkybės yra tinkamas pagrindas peržiūrėti sprendimus, šios naujos aplinkybės turi būti nežinomos klausimo nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo metu ir šios aplinkybės turi egzistuoti klausimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu; tuo tarpu Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas vėliau, negu VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė nepripažinti nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu, ir vėliau, negu šis sprendimas tapo įvykdytu.
VII
1. Teismo posėdyje pareiškėjos – L. P. atstovas – advokatas Albertas Bandžius, remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Advokatas teismo posėdyje pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. sausio 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 dalyje dėl eismo įvykio (b. l. 109-111), Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. sausio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-1-3263-04 (b. l. 112-116) bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. sausio 23 d. raštą Nr. E.2-376 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ (b. l. 108). Advokatas teismo posėdyje taip pat pateikė prašymą „Dėl termino skundui paduoti byloje atnaujinimo“ (b. l. 152-153).
2. Teismo posėdyje pareiškėja – L. P., remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, taip pat sutiko su savo atstovo – advokato Alberto Bandžiaus paaiškinimais, pateiktais teismo posėdyje.
3. Teismo posėdyje atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) Neringa Jucevičienė (2009 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. 11-32 (b. l. 106)), remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė administracinę bylą ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 nutraukti, o skundą ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (9.52)3-89421 ir VSDFV 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281, pakartotinai išnagrinėti nelaimingą atsitikimą darbe, pripažinti jį draudiminiu bei skirti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atmesti kaip nepagrįstą.
4. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Šimkutė (2009 m. sausio 9 d. įgaliojimas Nr. 23-2 „Dėl Fondo valdybos interesų atstovavimo“ (b. l. 107)), remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas – šios institucijos Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Viktoras Sokolovas (2009 m. sausio 5 d. įgaliojimas Nr. 15-IJ-3 „Dėl atstovavimo teismuose“ (b. l. 151)), remdamasis atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas, išnagrinėjęs skundo, prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,konstatuoja : I Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:1. Remiantis 2004 m. sausio 12 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 918 (b. l. 22-23), kuri įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 12 d., V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. sausio 13 d. dirbo AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ Miesto sanitarijos skyriuje, I-oje kolonoje, krovėju. 2. V. P. su AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ (dabar – UAB „VSA Vilnius“) generalinio direktoriaus 1999 m. lapkričio 15 d. patvirtinta Spec. automobilių konteinerių krovėjų darbų saugos instrukcija Nr. 90 pasirašytinai supažindintas 2004 m. sausio 13 d. (išrašas iš instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo (b. l. 34)).3. 2004 m. kovo 6 d. 14 val. 30 min. Čiobiškio g. 15, kieme, Vilniuje, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtinai sužalotas AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ darbuotojas – krovėjas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini).4. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius 2004 m. kovo 6 d. pradėjo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-3263-04) dėl to, kad 2004 m. kovo 6 d. apie 14 val. 39 min. pastato, esančio Čiobiškio g. 15, Vilniuje, kieme, V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuodamas SPAB „Vilniaus specialus autotransportas” priklausantį automobilį MAZ 533702, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), kuris mirė įvykio vietoje.5. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos specialistas, atlikęs tyrimą dėl V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priežasties nustatymo, pateikė 2004 m. kovo 17 d. išvadą Nr. 456 (b. l. 48-52), kurioje, be kita ko, nurodė:5.1. V. P. mirė nuo kūno sumušimo su suspaudimu (pervažiuojant), dėl ko įvyko daugybiniai kaulų lūžiai su galvos smegenų bei vidaus organų daugybiniais sužalojimais, komplikacijos – išorinis ir vidinis nukraujavimas, šokas.
Motyvuojamoji dalis
5.2. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis būdingi autotraumai, kai pėstysis po partrenkimo yra pervažiuojamas, sužalojimų visuma nesuderinama su gyvybe ir kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. 5.3. V. P. lavono kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio, tai atitiktų lengvą neblaivumo laipsnį.6. Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinis skyrius 2004 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 418 (b. l. 25, 76) patvirtino faktinę aplinkybę, kad atlikus cheminį tyrimą nustatyta, jog V. P. lavono kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio, tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį.7. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras M. G. 2004 m. birželio 17 d. nutarime nutraukė ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-1-3263-04, nesant vairuotojo V. G. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymių, tačiau 2006 m. sausio 4 d. nutarime dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikino 2004 m. birželio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-1-3263-04. 8. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė A. N. P., atlikusi mirtino atsitikimo darbe, įvykusio 2004 m. kovo 6 d. su AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ darbuotoju V. P., tyrimą (tyrimas pradėtas 2004 m. kovo 8 d., baigtas – 2004 m. rugpjūčio 11 d.), 2004 m. rugpjūčio 30 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 (toliau – ir nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2) (b. l. 17-18). Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2, be kita ko, nurodyta:8.1. 2004 m. kovo 6 d. 14 val. 30 min. Čiobiškio g. 15, kieme, Vilniuje, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtiną traumą (sužalojimo pobūdis – kūno sumušimas su pervažiavimu) patyrė AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ darbuotojas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbęs krovėju pagal 2004 m. sausio 12 d. sutartį;8.2. nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis V. P. buvo neblaivus: jo kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio;8.3. nelaimingo atsitikimo priežastis – pažeistas AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ generalinio direktoriaus 1996 m. rugsėjo 25 d. patvirtintos AB „Vilniaus specialusis autotransportas“ vairuotojų darbų saugos instrukcijos Nr. 4 4.25 punktas: prieš pradedant judėti atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad užpakalyje nėra kliūčių ir žmonių, o esant blogam matomumui, vairuotojas turi pareikalauti žmogaus signalizavimui ir judėjimo reguliavimui;8.4. nukentėjusįjį traumavęs veiksnys – autotransporto priemonė;8.5. nelaimingo atsitikimo aplinkybės: pagal iš anksto patvirtintą grafiką vairuotojas V. G., krovėjai V. P. ir J. Š. rinko ir krovė į šiukšliavėžę MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,12 m³ tūrio šiukšlių konteinerius, privažiavęs prie namo, adresu Čiobiškio g. 15, vairuotojas V. G. važiavo šiukšliaveže tiesia linija 1 km/h greičiu atbuline eiga, buvo įjungti galiniai žibintai, sirena ir avarinis signalas, bet „neįsitikinęs, kad užpakalyje nėra kliūčių ir žmonių“, tik sustabdęs automobilį ir iš jo išlipęs, vairuotojas prie mašinos galinės dalies pamatė gulintį mirtinai traumuotą krovėją V. P., tuo metu krovėjas J. Š. buvo prie gretimos laiptinės.9. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė (gydytoja) B. M., pagal 2004 m. rugsėjo 13 d. pavedimą Nr. 14-572 patikrinusi Valstybinės darbo inspekcijos pateiktą nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2004 m. kovo 6 d. su V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, 2004 m. rugsėjo 14 d. Nelaimingo atsitikimo su V. P. patikrinimo pažymoje Nr. 14-572N (toliau – ir pažyma Nr. 14-572N) (b. l. 77) nurodė:„Nustatyta: AB Vilniaus specialusis autotransportas krovėjas V. P. 204-03-06 14 val. 30 min. krovė į automobilį MAZ šiukšlių konteinerius. Atbuline eiga 1 km/val. greičiu važiuojanti šiukšliavežė mirtinai traumavo krovėją V. P.. Atlikus žuvusiojo kraujo cheminį tyrimą, Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinis skyrius nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu V. P. buvo neblaivus, t. y. kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio. V. P. mirties liudijimo Nr. 1110 išvadoje mirties priežastimi nurodyta „Kūno sumušimas su pervažiavimu“. Išvados: Kadangi V. P. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (1,15‰ atitinka lengvą girtumo laipsnį), o šiuo atveju atsiradusi atidumo stoka bei sulėtėjusi reakcija galėjo sąlygoti nelaimingo atsitikimo aplinkybes.Siūlymas: Remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 7 str. 2 dalies 1 punkto reikalavimais, V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo nepripažinti draudiminiu įvykiu.“10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, 2004 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ (b. l. 59, 78), kuriame nurodyta:„nusprendžiu V. P. 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus. Teismo medicinos instituto Vilniaus eksperimentinio skyriaus 2004 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 48 nurodyta, kad V. P. lavono kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio.Šį sprendimą per mėnesį nuo jo gavimo dienos turite teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai<...>“.
11. L. P., nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2004 m. lapkričio 8 d. skundą „Dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004-09-27 sprendimo panaikinimo“ (b. l. 94-95), kuriame prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 ir įpareigoti teritorinį skyrių pripažinti 2004 m. kovo 6 d. nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., draudiminiu įvykiu bei išmokėti jai, L. P., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatytą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. 12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išnagrinėjusi L. P. 2004 m. lapkričio 8 d. skundą, 2004 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. (11.1)-I 6985 „Dėl V. P. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nepripažinimo draudiminiu įvykiu“ (b. l. 93) nurodė:„Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais, teisės įgijimo į draudimo išmokas bei išmokų skyrimo klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 114-5114) (toliau – Įstatymas) bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (Žin., 2004, Nr. 44-1448). Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę nukentėjusiajam buvus neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.
Išnagrinėjus VSDF valdybai pateiktą V. P. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą nustatyta, kad įvykio metu jis buvo neblaivus (2004 m. kovo 17 d. Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus pažyma Nr. 418, kad V. P. lavono kraujyje rasta 1,15 promilių etilo alkoholio). Remiantis Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 7 punktu, maksimali leistina alkoholio koncentracija asmens kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose yra 0,4 promilės, kurios viršijimas rodo alkoholio vartojimo faktą. Todėl remiantis Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos eksperto išvada, neginčytinai nustatyta, kad V. P. 2004 m. kovo 6 d. darbe ir nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal nuo 2004 m. sausio 1 d. galiojantį Įstatymą visais atvejais neblaiviems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai nepripažįstami draudiminiais įvykiais nepriklausomai nuo to, ar yra priežastinis ryšys tarp įvykio ir asmens neblaivumo. Todėl, peržiūrint VSDF valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 pagrįstumą negalime remtis Jūsų skunde minėtomis teismų nutartimis, nes jos priimtos pagal iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusią Įstatymo redakciją (Žin., 1999, Nr. 110-3207) bei remiantis tuo metu galiojusiais nepripažinimo draudiminiais įvykiais pagrindais.
Taigi, VSDF valdybos Vilniaus miesto skyrius 2004 m. rugsėjo 27 d. pagrįstai priėmė sprendimą Nr. N1022 nepripažinti V. P. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.
Kartu informuojame, kad VSDF valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimą galite apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.“ 13. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2004 m. gruodžio 31 d. buvo gautas L. P. skundas „Dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 ir VSDFV 2004-11-26 sprendimo Nr. (11.1)-I-6985 panaikinimo“ (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 126-129)), kuriame L. P. prašė:13.1 panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte Nr. (11.1)-I-6985 nurodytą sprendimą;13.2. pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu ir įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti L. P. 90 100 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 5 d. nutartyje (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 123-124)) atsisakė priimti L. P. skundą, kadangi pareiškėja skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti bei neprašė minėto termino atnaujinti. Minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjo – kad žino šią aplinkybę advokatas Albertas Bandžius patvirtino pasirašytinai (žr. b. l. 121)).
Rezoliucinė dalis
15. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroras M. R. 2007 m. sausio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 dalyje dėl eismo įvykio (toliau – ir 2007 m. sausio 18 d. nutarimas) (b. l. 109-111), be kita ko, nurodė, kad „išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą galima pagrįstai teigti, kad šis eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio „MAZ 533702“, valst. Nr. VKF 591, vairuotojo V. G. padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, bei nutarė:
15.1. nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 dalyje dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. P., nesant nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymių;
15.2. tęsti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, kadangi „būtina įvertinti, ar šio įvykio kilimo neįtakojo galimai pažeisti spec. automobilių konteinerių krovėjų darbų saugos instrukcijos Nr. 90 reikalavimai“;
15.3. apie priimtą sprendimą bei jo apskundimo tvarką pranešti suinteresuotiems asmenims. 16. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras V. J. 2007 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 10-1-3263-04 (toliau – ir 2007 m. sausio 23 d. nutarimas) (b. l. 112-116), be kita ko, nurodė, kad „iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog iš esmės nebuvo pažeisti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, tokiu būdu UAB „Vilniaus specialusis autotransportas“ paskirtų atsakingų asmenų už darbų saugą veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties“, bei nutarė:16.1. nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
16.2. apie priimtą sprendimą pranešti Vilniaus miesto apylinkės vyr. prokurorui ir proceso dalyviams. 17. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. sausio 23 d. rašte Nr. E.2-376 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ (b. l. 108) informavo, be kita ko, L. P. ir advokatą A. Bandžių, jog:„<...>2007-01-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 dėl 2004-03-06 įvykusio eismo įvykio, kurio metu V. G., vairuodamas automobilį „MAZ 533702“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo V. P., kuris mirė įvykio vietoje, dalyje dėl eismo įvykio nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., požymių.Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-3263-04 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo tęsiamas. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus m. VPK 6 PK.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 63 str., šis nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus m. apylinkės prokurorui.“
18. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų – L. P., R. P. ieškinį atsakovėms – UAB „VSA Vilnius“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – V. G.), 2008 m. kovo 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-722-51/2008 (b. l. 53-55) ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės – UAB DK „PZU Lietuva“ priteisė neturtinės žalos atlyginimą L. P. – 17 000 Lt, R. P. – 13 000 Lt, iš atsakovės – UAB „VSA Vilnius“ priteisė L. P. – 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 3 500 Lt kapo sutvarkymo išlaidų, R. P. – 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; likusią ieškinio dalį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008 (b. l. 56-58), Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-722-51/2008 paliko nepakeistą.
19. L. P. su 2008 m. lapkričio 10 d. pareiškimu „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ (b. l. 79-81) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydama pakartotinai ištirti 2004 m. kovo 6 d. su V. P. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, ir pripažinus, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo ne nukentėjusiojo neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, pripažinti įvykį draudiminiu bei skirti ir išmokėti jai, L. P., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 27 punkte nustatytą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. L. P. pareiškime, be kita ko, nurodė:
– remiantis Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu, VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, kurio priėmimo metu nebuvo vertinamas priežastinis ryšys tarp V. P. neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo kilimo, turėtų būti pakartotinai ištirtas, tyrimo metu vertintina, ar yra priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo kilimo ir asmens neblaivumo, t. y. kiek neblaivumas sąlygojo, ir ar iš viso sąlygojo, nelaimingo atsitikimo kilimą;
– prašymas dėl pakartotino nelaimingo atsitikimo priežasčių ištyrimo grindžiamas tuo, jog nei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija), nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nėra normos, draudžiančios VSDFV teritoriniam skyriui, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes ar formuojamą valstybės požiūrį, priimti naują sprendimą, kuris pirmiausia atitiktų Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo nutarimo prasmę.
20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs L. P. 2008 m. lapkričio 10 d. pareiškimą, 2008 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ (b. l. 10-11) nurodė:
„2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo V. P.. Kadangi V. P. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus, 2004-09-27 VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimu Nr. N1022 nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003-11-11 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-01-01, patvirtinta LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1819, toliau – Įstatymas) 7 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais tada, kai apdraustasis buvo neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Atkreipiame dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu galiojusi Įstatymo redakcija nereikalavo priežastinio ryšio tarp įvykio darbe ir nukentėjusio asmens neblaivumo nustatymo.
LR Konstitucinis Teismas 2008-04-29 <...> nutarime <...> konstatavo, kad Įstatymo nuostata, kuria nelaimingi atsitikimai darbe pripažįstami nedraudiminiais įvykiais dėl to, kad įvyko apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet juos lėmė ne asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja LR Konstitucijai.
Pagal Lietuvos teisėje galiojantį įstatymų teisėtumo prezumpcijos principą įstatymas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. <...> Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai bei negali būti taikomas tik nuo 2008-04-29.
Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo V. P., buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu 2004-09-27 sprendimu Nr. N1022. Priimant minėtą sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius vadovavosi tuo metu galiojusia įstatymo redakcija, kuri nereikalavo nustatinėti priežastinio ryšio tarp asmens neblaivumo ir kilusių pasekmių. Kadangi LR Konstitucinio Teismo nutarimai atgal negalioja, o LR Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai negali būti taikomi tik nuo tos dienos, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta juos neteisėtais, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo panaikinti 2004-09-27 priimto sprendimo Nr. N1022, kadangi jis buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. VSDFV Vilniaus skyrius taip pat neturi pagrindo pakartotinai ištirti nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu žuvo V. P., kadangi jokių naujų įvykio aplinkybių nebuvo pateikta. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas negali būti suprantamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.
Informuojame, kad Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimai ir veiksmai (neveikimas) per 20 darbo dienų gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.“
21. Teismui pateiktas tokio paties turinio sprendimas Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“, tačiau nurodyta ne 2008 m. gruodžio 11 d., o 2008 m. gruodžio 10 d. data (b. l. 82-83). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde pateikė reikalavimą panaikinti 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421, toliau šiame sprendime 2008 m. gruodžio 10 d. ir 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimų Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ prasme vartojama 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“ sąvoka.
22. L. P. su 2009 m. sausio 5 d. skundu „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus atsisakymo peržiūrėti sprendimą“ (b. l. 89-92) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama:
22.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (9.52)3-89421 nurodytą sprendimą;
22.2. įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių peržiūrėti (iš naujo ištirti) 2004 m. kovo 6 d. su V. P. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu aplinkybes ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. N1022 teisingumą.
23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi L. P. 2009 m. sausio 5 d. skundą, 2009 m. sausio 20 d. sprendime Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“ (b. l. 12-13, 87-88) nurodė:
„Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau –Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas (įvyko darbe), tačiau įvyko nukentėjusiajam buvus neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.
Remiantis Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 bei Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004-03-17 pažyma Nr. 418, V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus, t. y. jo lavono kraujyje rasta 1,15 promilės etilo alkoholio.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad pagal nuo 2004-01-01 galiojančią Įstatymo redakciją (ši redakcija galiojo ir V. P. nelaimingo atsitikimo darbe bei sprendimo priėmimo dieną) neblaiviam asmeniui įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe visais atvejais laikomas nedraudiminiu įvykiu (neįrodinėjant priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo). Todėl, Fondo valdybos Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai 2004-09-27 priėmė sprendimą Nr. N1022 pripažinti V. P. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu. Šį sprendimą 2004-11-08 Jūs skundėte Fondo valdybai kaip išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Išnagrinėjusi Jūsų skundą Fondo valdyba Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą paliko nepakeistą ir nurodė, kad jį galite skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą teise kreiptis į teismą Jūs nepasinaudojote.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje numatyta, kad pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo nutarimas. Tame pačiame Konstitucinio Teismo įstatymo straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taigi, sprendimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, kurie buvo priimti iki 2008-04-30 t. y. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, neperžiūrimi ir nauji sprendimai nepriimami. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimas negali būti traktuojamas kaip naujai paaiškėjusi įvykio aplinkybė, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė patenkinti Jūsų 2008-11-10 prašyme pateiktus reikalavimus.“
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – L. P. skunde prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ bei 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“, pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu bei įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti L. P. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – 90 100 Lt (devyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą litų).
Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas – advokatas Albertas Bandžius pripažįsta, jog terminas skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ panaikinimo paduoti yra praleistas (žr. prašymą „Dėl termino skundui paduoti byloje atnaujinimo“ (b. l. 152-153)), tačiau, jo nuomone, minėtas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nurodytų prašyme. Todėl sprendžiant, ar yra prielaidų ir sąlygų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, būtina nustatyti, ar yra prielaidos ir sąlygos atnaujinti terminą skundui dėl minėto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 panaikinimo paduoti.
2. Pažymėtina, kad prašyme „Dėl termino skundui paduoti byloje atnaujinimo“ (b. l. 152-153) yra, be kita ko, nurodyta, jog „VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. N1022 nelaimingas atsitikimas darbe su nukentėjusiuoju V. P. buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Nesutinkant su aukščiau minėtu tuometinio VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, jis buvo ginčytas VSDFV kaip tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimui skirtai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kuri 2004 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (11.1)-I-6985 nurodytu sprendimu paliko aukščiau minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą nepakeistu. VSDFV sprendimas, jame nurodytu 1 (vieno) mėnesio terminu nebuvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui“.
Pažymėtina, kad minėtame pareiškėjos advokato pateiktame prašyme nurodyta aplinkybė, kad „VSDFV sprendimas, jame nurodytu 1 (vieno) mėnesio terminu nebuvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui“ nėra teisingas. Šiame sprendime minėta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2004 m. gruodžio 31 d. buvo gautas L. P. skundas „Dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 ir VSDFV 2004-11-26 sprendimo Nr. (11.1)-I-6985 panaikinimo“ (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 126-129)), kuriame L. P. prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte Nr. (11.1)-I-6985 nurodytą sprendimą, pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu ir įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti L. P. 90 100 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus; šiame sprendime taip pat minėta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 5 d. nutartyje (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 123-124)) atsisakė priimti L. P. skundą, kadangi pareiškėja skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti bei neprašė minėto termino atnaujinti, jog minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis įsiteisėjo – kad žino šią aplinkybę advokatas Albertas Bandžius patvirtino pasirašytinai (žr. b. l. 121)). Vadinasi, pareiškėjos advokato pateiktame prašyme nurodyta neteisinga informacija: pirma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas Nr. (11.1)-I-6985 apskritai nebuvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra paneigta šiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis (jas teismo posėdžio metu pripažino advokatas Albertas Bandžius), antra, kad jis nebuvo skųstas jame nurodytu 1 (vieno) mėnesio terminu, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendime Nr. (11.1)-I-6985 (b. l. 93) buvo nurodyta, kad VSDF valdybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad, nustačius tą aplinkybę, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2004 m. gruodžio 31 d. buvo gautas L. P. skundas „Dėl VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 ir VSDFV 2004-11-26 sprendimo Nr. (11.1)-I-6985 panaikinimo“ (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 126-129)), kuriame L. P. prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte Nr. (11.1)-I-6985 nurodytą sprendimą, pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu ir įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti L. P. 90 100 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 5 d. nutartyje (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 123-124)) atsisakė priimti L. P. skundą, kadangi pareiškėja skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti bei neprašė minėto termino atnaujinti, jog minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjo – kad žino šią aplinkybę advokatas Albertas Bandžius patvirtino pasirašytinai (žr. b. l. 121)), nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ panaikinimo paduoti: visos prašyme „Dėl termino skundui paduoti byloje atnaujinimo“ (b. l. 152-153) pateiktos aplinkybės yra susijusios su neteisinga aplinkybe, jog „VSDFV sprendimas, jame nurodytu 1 (vieno) mėnesio terminu nebuvo skųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui“.
3. Pareiškėja skunde nurodo ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyriui priimant 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 tuo metu galiojusi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija nenumatė pareigos VSDFV teritoriniam skyriui nustatinėti priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo neblaivumo ir nelaimingą atsitikimą įtakojusių netinkamų, nesaugių, nesveikų darbo sąlygų, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu, tiriant nelaimingą atsitikimą ir priimant sprendimą dėl įvykio pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu, pirmiausia turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo kilimo ir asmens neblaivumo, t. y. kiek neblaivumas sąlygojo, ir ar iš viso sąlygojo, nelaimingo atsitikimo kilimą ir tik nustačius, jog nelaimingą atsitikimą sąlygojo nukentėjusiojo neblaivumas, o ne netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, toks nelaimingas atsitikimas darbe gali būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu; todėl visiems nelaimingiems atsitikimams, kurie buvo išnagrinėti nepaisant Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu nustatytos nelaimingo atsitikimo priežasčių ištyrimo tvarkos, toks nutarime nustatytas įpareigojimas laikytinas nauja aplinkybe, įpareigojančia iš naujo įvertinti iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo priėmimo priimtų sprendimų teisingumą, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinės valstybės principas, konstitucinis asmenų lygybės principas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnis.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja ir jos atstovas kelia ne naujos aplinkybės, susijusios su draudiminio įvykio nepripažinimu, kilimo klausimą, o Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo atgal klausimą – juk Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta antikonstitucine Įstatymo nuostata, kurią 2004 metais taikė tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV, o todėl jokia nauja aplinkybė, susijusi su draudiminio įvykio nepripažinimu, nekilo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ jau buvo įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. įsigaliojimo, nes jis nebuvo pakeistas nei ikiteisminės ginčų sprendimo institucijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (11.1)-I-6985, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo, kuris 2005 m. sausio 5 d. nutartyje (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 123-124)) atsisakė priimti L. P. skundą, kadangi pareiškėja skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti bei neprašė minėto termino atnaujinti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadinasi, šioje Konstitucijos nuostatoje yra įtvirtintas Konstitucinio Teismo aktų, inter alia nutarimų, galiojimas į ateitį (ex nunc galiojimas). Kartu teismas pažymi, kad neįvykdytiems sprendimams Konstitucinio Teismo aktai gali būti taikomi atgal (ex tunc galiojimas). Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad jei asmenys kreipiasi į teismą, ir jų besibylinėjimo teisme metu Konstitucinis Teismas priima tam tikrą baigiamąjį aktą, kuriame sprendžiamas teisės aktų, taikytinų teisme, konstitucingumas, tai toks baigiamasis aktas turi būti taikomas ir aplinkybėms, kilusioms iki minėto baigiamojo akto įsigaliojimo (tai ir yra Konstitucinio Teismo aktų ex tunc galiojimas) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A4-544-2004, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).
Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-340-208/2005, kurioje, be kita ko, buvo ginčijamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 5 d. priėmė nutartį (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 123-124)), kuri įsiteisėjo. Būtent todėl konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ jau buvo įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, o todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį pastarasis Konstitucinio Teismo aktas nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1173-815/2009, kurioje skundas paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 13 d. (žr. skundą (b. l. 3-9)), t. y. po Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo įsigaliojimo, negali būti taikomas retroaktyviai.
Dar daugiau, pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis (prijungta administracinės bylos Nr. I-340-208/2005 medžiaga (b. l. 123-124)) įsiteisėjo daugiau negu prieš trejus metus iki įsigaliojant Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimui, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje retroaktyviai taikant Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą būtų įsiterpta į susiklosčiusių ir nusistovėjusių visuomeninių santykių sritį.
4. Šiame sprendime konstatavus, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nei prielaidų, nei sąlygų atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ panaikinimo paduoti, taip pat kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo retroaktyviai negalima taikyti, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, konstatuotina, kad administracinė byla Nr. I-1173-815/2009 dalyje dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ yra nutrauktina.
5. Pažymėtina, kad pareiškėjos – L. P. skunde pateikti kiti reikalavimai, t. y. reikalavimai panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“, pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu bei įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti L. P. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – 90 100 Lt (devyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą litų), lyginant su prašymu panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, yra išvestiniai. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ nėra panaikintas ir tebegaliojantis, todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“, pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu bei įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti L. P. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – 90 100 Lt (devyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą litų), yra atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 6 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
1. Pareiškėjos – L. P. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ panaikinimo paduoti netenkinti, o administracinę bylą Nr. I-1173-815/2009 dalyje dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. N1022 „Dėl V. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ nutraukti.
2. Pareiškėjos – L. P. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (9.52)3-89421 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2004-09-27 sprendimo Nr. N1022 peržiūrėjimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1)I-281 „Dėl V. P. 2004-03-06 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu“, pripažinti 2004 m. kovo 6 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminiu įvykiu bei įpareigoti atsakovą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių skirti ir išmokėti L. P. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus – 90 100 Lt (devyniasdešimt tūkstančių vieną šimtą litų), atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.