- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-1861-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00695-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- D. K., J. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. K. ir J. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė ieškinį, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - Inspekcija) 2022 m. gruodžio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221215-00153 bei Inspekcijos 2022 m. gruodžio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221215-00155. Ieškinyje nurodė, kad;
1.1. J. V. K. ir D. K. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Žemės sklypas) 904/1510 dalių savininkai (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Žemės sklypas įsigytas 1996 m. gruodžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PO 1/96-12081 pagrindu. Šiuo adresu ieškovai gyvena nuo 1964 metų, kadangi asmeninės nuosavybės teise (nuo 1990 m. kovo 11 d. privačios nuosavybės teise) turėjo dalį gyvenamojo namo. Kitų 606/1510 dalių Žemės sklypo savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „KA invest“. Žemės sklypas, kuriuo ieškovai nuo 1964 metų naudojosi, su atskirais ribų pokyčiais visada buvo aptvertas įvairių medžiagų tvoromis;
1.2. ieškovams įsigijus 1964 metais dalį namo, jam priklausantis sklypas jau buvo aptvertas tvora, ji nebuvo pašalinta, o tik esant poreikiui renovuojama. Ieškovai jiems priklausantį sklypą privatizavo 1996 metais. Vėliau UAB „KA Invest“ šalia įsigijo laisvą valstybinės žemės sklypą, kuris (duomenys neskelbtini) turto sujungimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apjungtas su ieškovams priklausančiu sklypu. 2021 metais šalia ieškovų sklypo valstybinėje žemėje esančių garažų vienas iš savininkų, kurio garažo dalis yra kitoje pusėje ieškovams priklausančios tvoros, pradėjo rašyti skundus Inspekcijai dėl to, kad tariamai ieškovai be statybą leidžiančio dokumento pastatė tvorą. Ieškovų įsitikinimu, skundus pilietis rašė todėl, kad dėl vairavimo įgūdžių stokos ar praradimo asmuo nesugeba lygiagrečiai esančiai tvorai automobiliu įvažiuoti į savo garažą ir tuo pagrindu prašė nugriauti ieškovams priklausančią tvorą;
1.3. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir - NŽT) Vilniaus skyrius, vykdydamas savo funkcijas, 2018 metų gegužės mėnesį atliko patikrinimą kaip naudojama žemė. Patikrinimo metu NŽT Vilniaus skyrius ieškovams 2018 m. gegužės 23 d. pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 49SFN-1225-(14.49.104), kuriuo konstatuota, jog patikrinimo metu buvo pamatuotas faktinis žemės sklypo naudojimas, t. y. tvoros. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, valstybinė žemė neužimta;
1.4. atsakovė 2022 m. spalio 24 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje procedūrą ir 2022 m. gruodžio 5 d. surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą Nr. FAK-2490 (toliau ir – Faktinių aplinkybių patikrinimo aktas). Teigiama, kad patikrinimo metu Žemės sklype pietvakarių žemės sklypo pusėje, prie garažų užfiksuota naujai pastatyta medinė tvora, kurios ilgis yra 11,0 m, aukštis 1,55 m. Dokumente yra pridėtos patikrinimo metu darytos fotonuotraukos ir panaudotos fotonuotraukos iš „Google Maps Street View“ platformos;
1.5. atsakovės priimti aktai nepagrįsti, kadangi analizuojant dokumente panaudotas nuotraukas matyti, jog „Google Maps Street View“ platformos nuotraukoje, kurioje fiksuotas 2012 m. birželio mėnesio vaizdas ginčo vietoje, akivaizdžiai matoma medinė tvora, tačiau kitos spalvos. Ši nuotrauka patvirtina aplinkybę, kad ginčo vietoje tvora jau buvo iki 2012 m. birželio mėn. Atsakovės pateiktoje „Google Maps Street View“ platformos 2014 m. rugsėjo mėn. nuotraukoje matyti, kad ginčo vietoje yra dalis ankstesnės tvoros ir vyksta jos renovacijos darbai, šalia yra naudojamos statybinės medžiagos. Taigi patikrinimo akte nurodyta klaidinga informacija, jog prie garažų naujai pastatyta tvora, kai tuo tarpu tai yra 2014 m. renovuota sena medinė tvora. Nors savavališkos statybos akte teigiama, kad tariamo pažeidimo padarymo laikas pagal „Google Maps Street View“ platformą yra 2019 metai, tačiau tai prieštarauja „Google Maps Street View“ platformos 2012 m. ir 2014 m. nuotraukoms, kuriose akivaizdžiai matyti tvora ir jos renovacija. Be to, ginčo dalyje tvora yra 1,55 m. aukščio, kas nelaikoma sudėtingu statiniu ir netaikomas Lietuvos Respublikos statybų įstatymas, o statant ar renovuojant tvorą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:
2.1. visam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos. Inspekcija tyrimo metu 2022 m. gruodžio 14 d. kreipėsi tarnybinės pagalbos į NŽT Vilniaus skyrių ir tą pačią dieną gavo informaciją apie NŽT atliktus patikrinimus dėl Žemės sklypo tvoros. Inspekcija patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovei D. K. surašė Savavališkos statybos aktą dėl ginčo tvoros savavališkos statybos, nurodant, kad pastatyta nauja tvora ir statytoja pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį;
2.2. Savavališkos statybos akto pagrindu Inspekcija 2022 m. gruodžio 16 d. surašė Privalomąjį nurodymą, įpareigodama ieškovę D. K. iki 2023 m. birželio 15 d. nugriauti medinę tvorą Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Ginčo medinės tvoros išdėstymas užfiksuotas prie Faktinių aplinkybių patikrinimo akto pridėtose nuotraukose, schemose, taip pat SV platformos 2019 m. gegužės mėnesio nuotraukose, NŽT 2021 m. spalio 14 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-661-(14.49.81.) fotolentelės nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2. Teikti įrodymai patvirtina, kad ginčo tvora vienu galu ribojasi su sublokuotų garažų kompleksu, vienas iš šių sublokuotų garažų patenka už ginčo tvoros;
2.3. ieškovų argumentai dėl medinės tvoros užfiksavimo jau 2012 m. birželio mėn. nuotraukose nepagrįsti, kadangi sena medinė tvora yra kitoje nei ginčo medinė tvora vietoje, ji kitaip išdėstyta garažų komplekso atžvilgiu. Prie patikrinimo akto pridėtose „Google Maps Street View“ 2014 m. rugsėjo mėn. nuotraukose matyti, kad tvoros nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog NŽT 2018 m. kovo 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-198 priede Nr. 2 esančioje 2018 m. kovo 27 d. nuotraukoje taip pat matyti, kad tuo metu ginčo tvoros nebuvo. Šioje nuotraukoje taip pat matyti galimi tvoros konstrukciniai elementai, esantys minėtos ankstesnės tvoros vietoje, ties garažų komplekso galu. Taigi akivaizu, kad ginčo tvora yra ne anksčiu stovėjusi suremontuota tvora, o naujas statinys, kurio anksčiau nei šiuo metu yra ginčo tvora, nebuvo;
2.4. ieškinyje nurodyta STR 1.01.07:2010 9 punkto nuostata negalioja nuo 2011 m. liepos 24 d., kai tuo tarpu ginčo tvora pastatyta po 2018 m. kovo 27 d. Be to, iš minėtos nuostatos turinio akivaizdu, jog ginčo medinė tvora neatitinka vieno vyraujančio matmens (aukščio) objekto sąvokos, kadangi vyraujančiais matmenimis pagal minėtą teisės normą buvo laikomi tik tie objekto matmenys, kurie už kitus objekto matmenis didesni mažiausiai 5 kartus. Ginčo tvoros aukštis yra 1,55 m, taigi toks statinys galėtų būti laikomas vieno vyraujančio matmens (aukščio) objektu tik tuo atveju, jei jos ilgis būtų iki 31 cm (1,55 m / 5 = 31 cm). Šiuo atveju ginčo medinės tvoros ilgis yra 11 m.;
2.5. ginčo medinė tvora priskiriama pagal nustatytus parametrus I grupės nesudėtingiesiems statiniams, ji pastatyta žemės sklype, kuris patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas, jų apsaugos zonas, todėl ginčo tvoros kaip naujo statinio statybai privalomas leidimas statyti naują statinį. Statytoja nepateikė statybą leidžiančio dokumento. Dėl to darytina išvada, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą ir teisėtai pareikalavo per nurodytą terminą pašalinti savavališkos statybos statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos 2022 m. gruodžio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-221215-00153 ir 2022 m. gruodžio 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221215-00155, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovės 210 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo normos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie reikalavimai administraciniam aktui reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
5. Vadovaudamasis bendromis įrodinėjimo taisyklėmis, įtvirtintomis tiek proceso teisės normose, tiek teismų praktikoje, teismas sprendė, jog ieškovai įrodė, kad tvora nėra naujas statinys. Pažymėjo, kad tokia išvada darytina ir išvykstamojo posėdžio metu įvertinus objektą, pateiktus byloje dokumentus, patvirtinančius, kad visuose patvirtintuose žemės planuose ieškovų žemės sklypą juosia ištisinė tvora, šalių paaiškinimus. Kartu teismas nurodė, kad nepateikus pakankamai duomenų negalėjo įvertinti, ar tvorai atliktas kapitalinis ar paprastasis remontas, ar rekonstrukcija. Laikė, kad vien tai, jog atsakovės surašytame ginčijamame Savavališkos statybos akte savavališka statyba konstatuota kaip naujas statinys - tvora, sudaro teisinį pagrindą naikinti šį dokumentą. Kartu teismas kritiškai vertino atsakovo įrodymus - nuotraukas tik iš objekto 2012 m., 2016 m., kadangi statiniai galėjo būti tvarkomi, išardomi remonto/rekonstrukcijos metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati atsakovė pažymėjo, jog ginčo medinė tvora nėra kultūros paveldo statinys.
6. Teismas nurodė, jog vertinant įrodymus, turi būti vadovaujamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pažymėjo, kad sukėlė abejonių atsakovės kaip valstybės institucijos veiksmai, kadangi įpareigojimas nugriauti tvorą, taip sukeliant ieškovams papildomas dideles išlaidas, surašytas pakankamai neįsigilinus į visas faktines aplinkybes, neatsižvelgus į žemės planus, į tai, kad teritorijoje veikia privatus vaikų darželis, kuriame prižiūrimi ir ugdomi 4-6 metų vaikai, o vadovaujantis skundžiančio piliečio skundu bei nepatikrintomis nuotraukomis.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo tvora tikrai nėra naujas statinys, kaip suprantamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, todėl yra teisinis pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti ir ginčijamus Savavališkos statybos aktą bei Privalomąjį nurodymą panaikinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriame su minėtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
8.1. pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieną byloje esantį įrodymą, jo patikimumą, leistinumą, ryšį su įrodinėjimo dalyku, bet ir jų visumą, nustatyti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar nėra prejudicinių faktų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvadą, kad tvora nėra naujas statinys, padarė iš esmės netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir pažeisdamas teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles;
8.2. spręsdamas, ar Statytojos atlikti statybos darbai laikytini naujo statinio statybos darbais, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo taikyti Statybos įstatymo nuostatas ir jį detalizuojančius statybos techninius reglamentus, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai statiniui, statinio statybos rūšims, įvertinti į bylą visus pateiktus įrodymus ir, nutaręs vienais įrodymais remtis, o kitus atmesti, argumentuoti savo sprendimą. Tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams – Žemės sklypo planams, o tuo tarpu ieškovės atliktų statybos darbų atitikties anksčiau minėtiems teisės aktams neanalizavo ir nevertino;
8.3. Inspekcijos konstatuotą naujo statinio – medinės tvoros Žemės sklype statybą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Faktinių aplinkybių patikrinimo aktas, taip pat prie Faktinių aplinkybių patikrinimo akto pridėtos situacijos schemos ir nuotraukos, atliktos faktinio duomenų patikrinimo metu, o taip pat ir „Google Maps Street View“ platformos 2019 m. gegužės nuotraukos, kuriose užfiksuota Statytojos pastatyta ginčo medinė tvora. Tuo tarpu prie Faktinių aplinkybių patikrinimo akto pridėtose 2014 metų rugsėjo, 2012 metų birželio nuotraukose matyti, kad tuo metu ginčo tvoros ginčo vietoje nebuvo. Inspekcija su atsiliepimu taip pat pateikė NŽT surašytą 2021 m. spalio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-661-(14.49.81.), kurio fotolentelės nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuota ginčo tvora, iš ko matyti, kad ginčo tvora vienu galu ribojasi su sublokuotų garažų kompleksu, vienas iš šių sublokuotų garažų patenka už ginčo tvoros. Tuo tarpu Inspekcijos į bylą pateiktas NŽT 2018 metų kovo mėn. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-198, kurio priede Nr. 2 esančioje 2018 m. kovo 27 d. nuotraukoje taip pat matyti, kad tuo metu ginčo tvoros nebuvo. Šioje nuotraukoje taip pat matyti galimai tvoros konstrukciniai elementai, esantys minėtos ankstesnės tvoros vietoje, ties garažų komplekso galu. Skundžiamame sprendime nenurodytas nė vienas pagrįstas argumentas, dėl ko nebuvo vadovautasi pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais naujo statinio statybą;
8.4. iš pateiktų 2012 m. birželio mėn. nuotraukų matyti ieškinyje aptariamos ankstesnės medinės tvoros buvimo vieta santykinai su garažų kompleksu. Teismas sprendime nepateikė jokių argumentų dėl šių rašytinių įrodymų vertinimo, nors iš jų galima nustatyti buvusios tvoros ir naujai ieškovų pastatytos tvoros tikslią vietą, kadangi iš nurodytų, o taip pat ir iš anksčiau minėtų prie Faktinių aplinkybių patikrinimo akto pridėtų nuotraukų aiškiai matoma, kad ginčo tvora pastatyta neužimtame žemės paviršiaus plote, ne toje pačioje vietoje kur buvo ankščiau pastatyta tvora. Todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų ir neatliko išsamaus jų vertinimo;
8.5. teismas nevertino ir aktualaus materialinių teisės normų reglamentavimo dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo ginčo objekto – tvoros statybai, tik lakoniškai nurodydamas, jog ir atsakovė sutiko, kad tvora nėra kultūros paveldo statinys. Šiuo atveju tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, ji pastatyta žemės sklype, patenkančiame į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijas ir jų apsaugos zonas, todėl ginčo tvoros kaip naujo statinio statybai yra privalomas leidimas statyti naują statinį. Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė sutiko, jog ginčo tvora nėra saugomas kultūros objektas, niekaip nepaneigia Inspekcijos nustatytų aplinkybių dėl statybos leidimo privalomumo ginčo tvorai, kadangi privalomumą gauti statybą leidžianti dokumentą lemia aplinkybė, jog statinys yra statomas saugomoje teritorijoje. Paneigdamas savavališkos statybos faktą teismas sprendime pažymėjo, kad ginčo tvora galėjo būti rekonstruota, tačiau neįvertino savavališkos statybos nustatymo metu galiojusio teisinio reglamentavimo, jog privalomas leidimas ir rekonstruoti I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Tad nors šiuo atveju nustatytas naujos statybos faktas, teismo argumentas, kad tvoros rekonstravimui nebūtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sudaro pagrindą išvadai kad nebuvo vertintos visos ginčo klausimui aktualios faktinės aplinkybės ir aktualus teisinis reglamentavimas;
8.6. nors teismas nurodė, kad Inspekcija nepagrįstai surašė savavališkas statybas konstatuojančius administracinius aktus neatsižvelgdama į aplinkybę, kad ginčo teritorijoje veikia privatus darželis, kuriame ugdomi 4-6 metų vaikai, tačiau atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas, įvertinusi jai suteikiamas kompetencijos ribas savavališkų statybų nustatymo ir šalinimo procese, negalėjo pasirinkti kito elgesio modelio, kaip tik objektyviai užfiksuoti faktinę situaciją ir atitinkamai įpareigoti ieškovus vienu iš būdų pašalinti nustatytus savavališkos statybos padarinius. Kita vertus, ieškovams buvo ir aiškiai nurodyta galimybė parengus teisės aktus atitinkančią projektinę dokumentaciją įsiteisinti savavališkai pastatytą ginčo tvorą;
8.7. ieškinyje ir skundžiamame teismo sprendime nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog ginčijamas Privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas bent vienu Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. neįrodyta, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kokiems statybą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojantiems teisės aktams minėtas administracinis aktas prieštarauja bei juos pažeidžia. Taip pat neįrodyta, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamo privalomojo nurodymo, ar kad priimant jį tariamai buvo pažeistos jo priėmimo procedūros.
Atsiliepimas
9. Ieškovai pateiktu atsiliepimu su apeliacinius skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
9.1. apeliantas subjektyviai vertina NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-198 ir 2021 m. spalio 14 d. NŽT Vilniaus skyriaus Žemės patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-661-(14.49.81). Byloje su 2018 m. kovo 2 d. aktu pateiktos Žemės sklypo bei ginčo medinės tvoros nuotraukos patvirtina faktą, jog ginčo tvora yra prie ieškovams priklausančio garažo dalies ribos, kad vyko ieškovams priklausančio garažo dalies remonto/renovacijos darbai. Dėl šios aplinkybės tvora, kuri nuo 1996 metų buvo toje vietoje, kurioje yra šiuo metu, laikinai buvo perkelta už ribos, kurioje vykdomi garažo dalies remonto darbai. Teritoriją, kurioje buvo vykdomi remonto darbai, buvo privaloma atriboti nuo kitos ieškovams priklausančio sklypo dalies, kadangi nuo 2010 metų adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovams priklausančiame sklype esančiame nekilnojamojo turto objekte, veikia vaikų darželis;
9.2. nė viename iš NŽT aktų nėra pasisakoma apie tvoros ginčo dalį. 2021 m. spalio 14 d. NŽT Vilniaus skyriaus Žemės patikrinimo akte Nr. 49ŽN-661-(14.49.81) pasisakyta apie tvorą, kuri pastatyta valstybinėje žemėje, tačiau NŽT pagal savo kompetenciją tikrino žemės naudojimo tvarką, bet ne statinių, ginčo atveju tvoros pastatymo aplinkybes. Tuo tarpu NŽT patikrinimo akte apie tvorą pasisakyta tuo aspektu, kad tvora ieškovų sklypui „priskiria“ keletą kvadratinių metrų valstybinės žemės, bet tai nėra šios bylos dalykas. Iš byloje ieškovų pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matosi ieškovams nuosavybės teise priklausančio sklypo riba, kuri vėlesnėse nuotraukose sutampa su tvoros ginčo dalies riba, o toliau yra laikina tvora. 2014 metų nuotraukoje fiksuotos aplinkybės patvirtina tai, kad vyksta bendri statybiniai darbai;
9.3. su ieškiniu buvo pateiktas sklypo (duomenys neskelbtini) Namų valdos žemės sklypo ribų planas, sudarytas 1995 m. birželio 28 d. ir to paties sklypo Žemės sklypo planą, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. Įsakymu Nr. 30-260. Abiejuose dokumentuose tvoros ginčo dalies ribos sutampa. Šiuo aspektu aktualu tai, kad ieškovai 904/1510 dalių žemės sklypo nuosavybės teise įsigijo 1996 m. gruodžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO1/96-12081. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sklypo riba tvoros ginčo dalyje nesikeitė nuo 1995 m. birželio 28 d.;
9.4. atsakovė aplinkybę, jog tvoros ginčo dalis galimai naujai pastatyta bando pagrįsti interneto duomenų bazėse esančiomis fotonuotraukomis. Tuo tarpu jose nėra tvoros ginčo dalies, koordinačių nei kitų parametrų, leidžiančių tiksliai nustatyti konkrečią vietą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes paminėjo pasisakydamas dėl įrodymų šaltinių patikimumo;
9.5. nors atsakovė poziciją grindžia NŽT Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽM-198 ir siekia šį dokumentą vertinti kaip turintį didesnę įrodomąją galią, tačiau jame nėra nieko pasisakyta apie tvorą ginčo dalyje. Be to, pateiktose kaip priedai fotonuotraukose yra fotoaparato žyma apie tai, kad fotografuota 2018 m. kovo 27 d., tačiau atsakovė nenurodo aplinkybių, dėl ko skiriasi akto ir prie jo pridėtų nuotraukų datos;
9.6. bylos medžiaga patvirtina, kad visas ieškovams ir kitam bendraturčiui UAB „KA Invest“ sklypas yra aptvertas tvoros ginčo dalies to paties medžiagiškumo tvora, tačiau atsakovė nekelia klausimo dėl tvoros legalumo kitose sklypo perimetro vietose. Iš atsakovės patikrinimo medžiagos akivaizdu, kad patikrinimą inicijavo vieno iš garažo bloko savininkas, o atsakovė poziciją grindžia tokiomis tariamai faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodo garažo bloko, šalia kurios yra ginčo tvora, savininkas, atsakovų vadinamas suinteresuotu asmeniu. Atsakovė kaip faktą konstatuoja, kad 2016 m. buvo suformuotos naujos žemės sklypo ribos, teritorija praplėsta, todėl tvora buvo nugriauta ir pastatyta pagal naujai nustatytas sklypo ribas, ignoruodama faktą, jog tvoros ginčo dalyje sklypo ribos nesikeitė nuo jo privatizavimo 1996 metais, o faktiškai nuo 1964 metų. Atsakovė pripažįsta, kad iš ieškovų gavo 2009 m. darytas tvoros fotonuotraukas, tačiau tariamai iš jų negalėjo nustatyti kada buvo pastatyta tvora ginčo dalyje. Akivaizdu, kad ieškovai jau 2009 metais buvo apsitvėrę jiems priklausantį žemės sklypą visu perimetru, įskaitant ir tą perimetro dalį, kuriame yra tvoros ginčo dalis. Tik 2016 metais nusipirkus kitoje sklypo vietoje greta esančią laisvą valstybinę žemę, toje dalyje naujai buvo pastatyta tokio paties medžiagiškumo tvora;
9.7. pirmos instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs ginčo teisinį santykį, ginčo vietoje apžiūrėjęs ir įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad ieškovų sklypo tvoros ginčo dalis nėra naujas kiemo įrenginys. Pirmos instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus vertino kompleksiškai, todėl priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ginčijami priimti administraciniai aktai pripažinti nepagrįstais ir panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
12. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 904/1510 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams; visam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos. Atsakovė, atlikusi patikrinimą minėtame žemės sklype 2022 m. gruodžio 5 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2490, kuriame nurodė, kad „patikrinimo metu žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pietvakarių žemės sklypo pusėje, prie garažų užfiksuota naujai pastatyta medinė tvora, kurios ilgis yra 11,0 m, aukštis 1,55 m“. Ieškovei D. K. surašytas 2022 m. gruodžio 15 d. Savavališkos statybos aktas dėl ginčo tvoros savavališkos statybos Nr. SSA-00-221215-00153, nurodant, kad „savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, pietvakarinėje (pietų dalis) žemės sklypo pusėje prie garažų bloko, naujai pastatyta medinė tvora (metaliniai stulpai, medinės lentos), kurios ilgis yra 11,0 m, aukštis 1,55 m (kitos paskirties inžinerinis statinys) priskirtina I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį.“. Atsakovė 2022 m. gruodžio 16 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-221215-00155, įpareigodama statytoją D. K. iki 2023 m. birželio 15 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o būtent žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje, pietvakarinėje (pietų dalis) žemės sklypo pusėje prie garažų bloko, naujai pastatytą I grupės nesudėtingąjį, kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę tvorą (metalinius stulpus, medines lentas), kurios ilgis yra 11,0 m, aukštis 1,55 m ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Ieškovai su atsakovės priimtais Savavališkos statybos aktu ir Privalomuoju nurodymu nesutiko, kreipėsi į teismą, prašydami juos panaikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų reikalavimą patenkino, pažymėdamas, kad ieškovai įrodė, jog ginčo tvora nėra naujas statinys. Atsakovė apeliaciniu skundu nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, išskirdama šiuos pagrindinius aspektus: 1) išvada, jog ginčo tvora nėra naujas statinys, padaryta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų; 2) teismas neįvertino materialinių teisės normų reglamentavimo dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo ginčo objekto – I grupės nesudėtingo statinio – tvoros statybai.
14. Kaip jau minėta, remdamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais apeliantė visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo tvora nėra naujas statinys. Teigia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo tvora yra ne anksčiau stovėjusi suremontuota tvora, o apskritai, naujas statinys, todėl ieškovai, pastatydami ginčo tvorą, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).
16. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Savavališkos statybos aktas ir Patikrinimo aktas surašyti įvertinus faktinę situaciją ir atitinkamų laikotarpių nuotraukas iš paieškos sistemos „Google Street View“. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, 2012 m. birželio mėnesio ir 2014 metų rugsėjo mėnesio nuotraukose ginčo tvoros ginčo vietoje nebuvo. Prie byloje pateikto NŽT 2018 metų kovo mėnesio žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-198 esančioje 2018 m. kovo mėnesio nuotraukoje taip pat matyti, kad tuo metu ginčo tvoros nebuvo, nuotraukoje matomi konstrukciniai elementai, esantys minėtos ankstesnės tvoros vietoje, ties garažų komplekso galu. Tuo tarpu byloje pateiktas NŽT surašytas 2021 m. spalio 14 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-661-(14.49.81.), kurio fotolentelės nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuota ginčo tvora, ji vienu galu ribojasi su sublokuotų garažų kompleksu, o vienas iš šių sublokuotų garažų patenka už ginčo tvoros. Atsakovė Patikrinimo akte konstatavo, kad žemės sklype yra medinė tvora, kurios ilgis yra 11,0 m., aukštis – 1,55 m., pridėtos faktinės situacijos nuotraukos ir situacijos schemos, taip pat pateikti ir paieškos sistemoje „Google Street View“ 2019 metais užfiksuoti tvoros vaizdai.
17. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti byloje pateikti duomenys pagrindžia atsakovės teiginius, jog ginčo tvora yra ne anksčiau stovėjusi tvora, o apskritai, kaip vizualiai matyti, naujai rekonstruotas statinys, kurio tokio 2018 metais dar nebuvo (aptarti aukščiau paieškos sistemoje „Google Street View“ užfiksuoti tokios tvoros vaizdai 2019 metais). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė paieškos sistemos „Google Street View“ užfiksuotos faktinės situacijos, tik abstrakčiai pažymėdamas, jog vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai, kad tvora juosia visą sklypą, nurodydamas išvykstamojo teismo posėdžio metu įvertintą faktinę situaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne galutinį rezultatą, kuris buvo matomas išvykstamojo teismo posėdžio metu, tačiau faktinės situacijos bei ginčo tvoros pokytį, kuris akivaizdžiai matomas iš byloje pateiktų fotofiksacijų skirtingais metais. Taigi pirmosios instancijos teismas išvadas, jog ginčo tvora nėra naujas statinys, padarė neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų, t. y. duomenų iš paieškos sistemos „Google Street View“ ir neatlikęs pateiktų duomenų vertinimo. Todėl ieškovai neteisūs, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas išvadas padarė remdamasis visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
18. Nors ieškovai remiasi argumentu, kad jiems priklausantis sklypas jau buvo aptvertas tvora jį įsigijus, tvora nebuvo pašalinta, o tik esant poreikiui renovuojama, tačiau tai nepaneigia atsakovės konstatuotų aplinkybių, jog ginčo tvora yra naujai rekonstruotas statinys. Kaip matyti palyginus nuotraukas, šiuo metu stovinti ginčo tvora akivaizdžiai skiriasi nuo 2012 metais buvusios medinės tvoros. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog ginčo tvora yra naujai rekonstruotas statinys, nepaneigia ir atsiliepimo argumentai, kad sklypo riba ir vėlesnėse nuotraukose sutampa su tvoros ginčo dalies riba. Šis ieškovų argumentas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar ginčo tvora yra naujai rekonstruotas statinys, pastatytas pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kuris naujai rekonstruotu statiniu gali būti pripažintinas nepriklausomai nuo to, ar (ne)sutampa su sklypo riba. Kaip jau buvo minėta, aptartų įrodymų visuma patvirtina akivaizdžią aplinkybę, jog ginčo tvora yra naujai rekonstruotas statinys, kuris vizualiai priderintas prie likusios tvoros dalies.
19. Taigi aukščiau aptartų faktinių aplinkybių visuma paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus, jog ginčo tvora nėra naujai rekonstruotas statinys, o pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos.
20. Ginčydama skundžiamą sprendimą apeliantė antruoju aspektu teigia, kad teismas neįvertino materialinių teisės normų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento būtinumą ginčo objekto – I grupės nesudėtingo statinio – tvoros statybai.
21. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 3.1 punktą, įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis yra nuo 1 m iki 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams.
22. Atsakovė Patikrinimo akte nustatė, kad žemės sklype yra medinė tvora, kurios ilgis yra 11,0 m., aukštis – 1,55 m. Taigi pagal minėtą statybos techninį reglamentą, ginčo tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams.
23. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1 punktu, leidimas statyti naują statinį privalomas <...> kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose (išskyrus, kai statytojas yra statybą leidžiantį dokumentą išduodantis viešojo administravimo subjektas ir kurortas nepatenka į kitas šiame papunktyje nurodytas teritorijas), Kuršių nerijoje – statant I grupės nesudėtingąjį statinį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį); Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines) (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį).
24. Kaip jau buvo nustatyta, visam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos. Taigi pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje statant I grupės nesudėtingą statinį reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
25. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
26. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra, be kita ko, leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Tuo tarpu minėto įstatymo to paties straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
27. Išrašydama Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą apeliantė nustatė, kad ginčo tvorai kaip naujam statiniui, nors jis ir priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tačiau esant nustatytai specialiai žemės naudojimo sąlygai - Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Byloje ginčo dėl to nėra, kad Statytoja tokio dokumento nepateikė, ieškovai šia aplinkybe nesiremia. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliante, jog nustačius, kad žemės sklype pastatyta (rekonstruota) ginčo tvora neturint statybą leidžiančio dokumento, ginčo tvora laikytina savavališka statyba. Todėl, priešingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pagrįstai surašė ieškovų ginčijamus administracinius aktus – Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, pareikalaujant iki nustatyto termino nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
28. Teisėjų kolegija nepritaria apylinkės teismo argumentui, jog ginčo tvoros kaip naujai rekonstruoto statinio vertinimą paneigia tai, kad statiniai galėjo būti tvarkomi, išardomi remonto / rekonstrukcijos metu. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, STR 1.05.01:2017 3 priedo 2 punkto nuostatose įtvirtinta, jog leidimas rekonstruoti statinį privalomas nesudėtingojo statinio rekonstravimo atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą – rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį. Taigi, laikant ginčo tvorą rekonstruota, reikalingas leidimas dėl nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos. Remdamasis galimu ginčo tvoros rekonstrukcijos faktu pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino materialinės teisės normų, kuriose įtvirtinti reikalavimai turėti leidimą rekonstruoti statinį nulemti specialių žemės naudojimo sąlygų, t. y. šiuo atveju to, kad žemės sklypas priskirtas Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonai.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė savavališkos statybos faktą administraciniuose aktuose nustatė įvertinusi faktinę situaciją, o kilus ginču teisme, savo poziciją pagrindė pateikdama įrodymus pirmosios instancijos teismui. Todėl pritartina apeliantei, jog administraciniai aktai surašyti pagrįstai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ginčo statinio padarė neįvertinęs įrodymų visumos, materialinės teisės normose įtvirtinto reglamentavimo, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Todėl remdamasi išdėstytu bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, ieškovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme jiems neatlyginamos.
33. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turėtų įgyti atsakovė. Atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl apeliacinio skundo padavimo metu mokėtinas 218 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš ieškovų priteistinas lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nusprendžia:
tenkinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų D. K. ir J. V. K. ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo netenkinti.
Priteisti iš ieškovų D. K. ir J. V. K. valstybės naudai lygiomis dalimis 218 Eur (du šimtai aštuoniolika Eur), t. y. iš kiekvieno po 109 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, išaiškinant, kad žyminis mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.