Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo M. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skirta nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,50 promilės – girtumas.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į neblaivumo testo rodmenis su paklaida 0,47 promilės, aplinkybes, kad policijos pareigūnams tinkamai atlikus pareigas ir pakartojus testą jie galėjo pasikeisti iš esmės, yra pakankamas pagrindas teigti, jog nustatytas pažeidimas savo esme negali būti pripažintas šiurkščiu ir visuomenei pavojingu, tai yra toks, už kurio padarymą, M. Ž. nebuvo galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą iki 6 mėnesių. Tokios pozicijos laikėsi Šiaulių apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-9-135/2011. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, 2011-12-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011 atmetusi pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą, laikė, kad Šiaulių apygardos teismas, pakeisdamas Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą ir remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apygardos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes (pažeidimas fiksuotas 2011 m. sausio 1 d., girtumas tik nežymiai viršija minimalią ribą), rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatytomis atsakomybę lengvinančiomis bei kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėjo, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias pareiškime minimas išskirtines aplinkybes nenurodoma, tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje išvardintus pagrindus teismas nustatė. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėju, kad padaryti pažeidimai nelaikomi mažareikšmiais, priešingai, jie vertinami kaip vieni pavojingiausių administraciniu teisės pažeidimų, sukeliančių pavoju ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidimui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau darė išvadą, jog tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad neturi pagrindo keisti Šiaulių apygardos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymi, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte yra nurodyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Šių taisyklių 6.3 punkte yra nurodyta, kad policijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punkte yra nurodyta, kad Policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, šiose taisyklės nėra numatyta pareiga policijos pareigūnams nustačius asmens neblaivumą alkoholio matuokliu, atlikti papildomą patikrinimą alkoholio matuokliu praėjus kuriam laikui, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai privalėjo pakartotinai patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumą yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo teisę savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kaip tai reglamentuota šių taisyklių X skyrius.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (6; 7 b. l.) matyti, kad policijos pareigūnai įsitikino, jog prieš atliekant blaivumo testą M. Ž. 15-20 minučių nerūkė ir negėrė alkoholinių gėrimų, todėl apelianto argumentai dėl jam nustatyto neblaivumo tikslumo, taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. Ž. blaivumo patikrinimas buvo atliktas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0195“, 1403252, kurio paklaida yra 0,02 promilės, todėl skundo argumentai, kad pritaikius paklaidą M. Ž. nustatytas girtumas būtų buvęs 0,47 promilės yra nepagrįstas, kadangi 0,5 %o – 0,02 %o = 0,48 %o.

Kitais apeliacinio skundo argumentais, M. Ž. prašo sušvelninti jam skirtą administracinę nuobaudą t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. Ž. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams t. y. minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Teismas skirdamas nuobaudą M. Ž. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad M. Ž. administracine tvarka nebaustas, prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. Ž. dirba ir turi mažametį vaiką.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pripažino M. Ž. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau skirdamas administracinę nuobaudą netinkamai įvertino M. Ž. asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad M. Ž. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną normą, kad jis praeityje nebuvo baustas už jokius pažeidimus, daro išvadą, kad M. Ž. laikosi įstatymų reikalavimų ir tai buvo atsitiktinis jo pažeidimas. Teismas taip pat įvertina, kad M. Ž. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, kad dirba, jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir mažametį vaiką. Taigi nustatytos aplinkybės, kad M. Ž. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, kad jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbines funkcijas, leidžia pagrįstai teigti, kad yra visuma aplinkybių, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas M. Ž. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti M. Ž. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą pakeisti:

taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas M. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtą papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams pakeisti ir M. Ž. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.