Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto Š. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimo Š. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis Arūnas Banevičius 2011 m. sausio 1 d. surašė Š. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. sausio 1 d. 12.54 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 40 kilometre, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 promilių girtumas). Šia savo veika Š. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu Š. V. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), kuriame užfiksuota, kad Š. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nubaustojo asmens paaiškinimai (2 b. l.), užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, vairuotojo pažymėjimas (3 b. l.) alkotesterio parodymai – nustatytas 0,45 promilės girtumas (4 b. l.), policijos pareigūno pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.) ir tarnybinis pranešimas (6 b. l.) patvirtina, kad 2011 m. sausio 1 d. 12.54 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), Š. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokia Š. V. veika pagrįstai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad padarytas pažeidimas neabejotinai įrodytas byloje esančia medžiaga ir nėra pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šį pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Š. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Š. V. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Š. V. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta nuobauda – 1000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje yra.

Iš byloje esančių alkotesterio parodymų matyti, kad nubaustajam asmeniui buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, kuris labai nežymiai viršija minimalų Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį (0,41 promilės girtumo laipsnis).

Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Š. V. nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis labai nežymiai viršija minimalų, ir jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

Š. V. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tai yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Jokių Š. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. V. yra baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimus, tačiau nagrinėjamos veikos padarymo metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (8–10 b. l.).

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Sutiktina su Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro viršininko argumentu, kad Š. V. , sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Š. V. nustatytas girtumo laipsnis labai nežymiai viršija minimalų, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad Š. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atsižvelgdamas į Š. V. šeimyninę padėtį (Š. V. sutuoktinė laukiasi, augina mažametį vaiką), į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, dėl šios specialiosios teisės atėmimo jis gali prarasti savo darbą, tuo pačiu – ir pagrindinį šeimos pragyvenimo šaltinį, kad Š. V. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus Š. V. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str. 1 d.), t. y. nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo Š. V. paskirta nuobauda yra per griežta, ji neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimą:

taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir Š. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – panaikinti.

Nutarimo dalį dėl piniginės baudos paskyrimo palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.