Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1281-629/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-22
Bylos Nr.: A-1281-629/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03517-2019-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: R. J., Z. S.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

18.4.3Kiti su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę susiję klausimai

Administracinė byla Nr. A-1281-629/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03517-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai R. J. ir Z. S. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 1 SS-1726-(7.5.); 2) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 23SD-6385-(14.23.104.); 3) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 23SD-6386-(14.23.104.); 4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 48 VĮ-1017-(14.48.2.) dalis dėl 1,14 ha laisvos žemės fondo žemės sklypo, projektinis Nr. 502, ir 1,06 ha laisvos žemės fondo žemės sklypo, projektinis Nr. 503, esančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodytų laisvos žemės fondo žemės plotų plane bei žiniaraštyje nustatytu įsakymo priedu Nr. 1, suformavimo ir patvirtinimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktoje teritorijoje, ir šiuos plotus pašalinti iš Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio pradžia paskelbta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.); 5) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių patenkinti R. J. bei Z. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. teiktą prašymą dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; 6) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo teritorijose, pašalintose iš Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio pradžia paskelbta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.), t. y. 1,14 ha laisvos žemės fondo žemės sklype, projektinis Nr. 502 ir 1,06 ha laisvos žemės fondo žemės sklype, projektinis Nr. 503, esančiuose (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime, pretendentams L. J., L., (po mirties) ir G. J. M., L., (po mirties) suprojektuojant kitos paskirties perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus – atitinkamai: L. J., L., (po mirties) – 1,14 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 502, o G. J. M. L., (po mirties) – 1,06 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 503; 7) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane suprojektuotus kitos paskirties perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, suformuotus teritorijose, pašalintose iš Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurio pradžia paskelbta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2107- (14.48.2.) pretendentams L. J., L., (po mirties) ir G. J. M., L., (po mirties) – atitinkamai: L. J., L., (po mirties) – 1,14 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 502, (duomenys neskelbtini) kaime, ir G. J. M., L., (po mirties) –1,06 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 503, (duomenys neskelbtini) kaime; 8) panaikinti NŽT 2019 m. spalio 16 d. raštą Nr. 1SS-1983-(7.5.); 9) panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1741-(14.23.2.) ,,Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus Panevėžio mieste, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) dalį dėl G. J. M. sąrašo Nr. 4, bei L. J. sąrašo Nr. 5; 10) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių patenkinti R. J. ir Z. S. 2019 m. rugpjūčio 6 d. teiktą prašymą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus apskrityje Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte, nustačiusi, kad ginčas keliamas dėl nevisiškai įgyvendintų Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. balandžio 16 d. patvirtintų išvadų Nr. 146 ir Nr. 147, atkuriant nuosavybės teises į Panevėžio mieste turėtos žemės plotą, realizavimo, padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su pareiškėjų skundo reikalavimu. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, piliečiams grąžinant žemę natūra nebuvo reikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo, o šiuo atveju dėl ginčo teritorijos, sprendžiant klausimą nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams turėtoje vietoje natūra procese, ši žemė galėjo būti rezervuota, neįtraukiant jos į laisvos žemės fondo žemės plotus, tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir tik su sąlyga, jei toks rezervavimas yra pagrįstas.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 6 d. skunde NŽT nurodė, jog tuo pagrindu, kad jiems laiku nebuvo teikiama informacija apie laisvos žemės fondo žemės plotus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, jie 2003 m. ir vėliau negalėjo tinkamai išreikšti valios, teikiant prašymą Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl išvadų kiekio ir jų dydžio, o išaiškėjus naujoms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje buvo ir yra laisvos žemės fondo žemės, pareiškėjai tuo pat metu kreipėsi ir į NŽT Panevėžio skyrių su prašymu jiems, pretendentų (po mirties) L. J. bei G. J. M. vardu, išduoti išvadas dėl žemės buvusios Panevėžio mieste perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę Vilniaus rajone.

2.3. NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodyti argumentai, kad NŽT tik dabar sužinojo, jog ginčo teritorija negalėjo būti projektuojama 2000 m. patvirtintu žemėtvarkos projektu, nuosavybės teisių atkūrimui į juos pretendentams natūra, nėra pagrįsti, nes, atliekant projektavimo darbus, turėjo būti vykdoma projektavimo priežiūra, o tokią priežiūrą atlieka NŽT. Ši aplinkybė patvirtina, kad ginčo teritorija galėjo ir turėjo būti pateikta pretendentams ankstesniu projektavimo etapu, kuriame jie dalyvavo.

2.4. Prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo padavimo metu, taip pat prašymų dėl išvadų išdavimo padavimo metu ir vėliau, pareiškėjams nebuvo teikiama informacija, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fonde žemės yra, todėl buvo pasiūlyta ir tuo pagrindu prašoma perduoti neatlygintinai nuosavybėn pretendentams tik po vieną iki 1 ha išvadą Vilniaus rajone. Tuomet NŽT Vilniaus rajono skyrius pretendentams teikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fonde žemės nėra. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės fonde žemė yra, pareiškėjai sužinojo 2019 m. liepos 18 d., po to, kai ji buvo paviešinta 2019 m. liepos 10 d. NŽT internetinėje svetainėje.

2.5. NŽT delsė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais tinkamai atkurti nuosavybės teises pretendentams L. J., L. ir G. J. M., L. Tai patvirtina NŽT veiksmai, t. y. NŽT rengė vis naujus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir juos tikslindama, įtraukdavo vis daugiau laisvos žemės fondo žemės.

2.6. Nuosavybės teisių atkūrimas priklausė nuo NŽT teritorinių skyrių, kurių atliekamų veiksmų nuoseklumo bei teikiamos informacijos, įgyvendinant įstatymo nuostatas, pasekoje atsirado pagrindas pretendentams, pareiškus valią dėl būdo, reikšti pageidavimą dėl pretenduojamo gauti neatlygintinai turto (žemės sklypo) dydžio, todėl priklausomai nuo turimos informacijos apie laisvos žemės fondo žemę konkrečioje kadastrinėje vietovėje, bei atsakovų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese priklausė pretendento valios išraiška pasirenkant perduodamo neatlygintino turto dydį. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas pretendentams nėra baigtas, o laisvos žemės fondo žemė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ilgą laiką nebuvo inventorizuota, nors tai turėjo būti padaryta proceso pradžioje. NŽT Vilniaus rajono skyrius pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus.

2.7. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.45.2.), buvo parengtas pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) 9 punkto reikalavimus, nes jis neapėmė visus laisvos žemės fondo plotus, tarp jų ir sklypus Nr. 502 ir Nr. 503.

2.8. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1017-(14.48.2.) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščiu nurodytas laisvos žemės fondo žemės plotas yra 301,292 ha, todėl yra akivaizdžiai pakankamas patenkinti visų, tarp jų ir II–IX eiliškumo grupės pretendentų, patvirtintų NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-928-(14.48.2.) interesus, kurių patenkinimui būtina apie 210 ha ploto, be laisvos žemės fondo sklypų Nr. 502 ir Nr. 503, kurie turėtų būti išimti iš šio projekto, suprojektuoti ir perduoti neatlygintinai nuosavybėn L. J., L., bei G. J. M., L., kaip lygiaverčiai žemės sklypai turėtiems.

2.9. NŽT veiksmai, nekontroliuojant situacijos, projektuojant laisvos žemės fondą nuosavybės teisių atkūrimo procese bei neteikiant visos tikrovę atitinkančios informacijos dėl laisvos žemės fondo žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, pareiškėjams tapo kliūtimi visiškai realizuoti savo teises, teikiant prašymą dėl išvadų kiekio bei jų dydžio priėmimo, kurios faktiškai turėjo būti visiškai realizuotos rengiamais žemės reformos žemėtvarkos projektais, konkrečiai – žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu 2017 m. liepos 25 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.), pasirinkus laisvos žemės fondo žemę 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame pretendentų pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje susirinkime.

2.10. Pareiškėjų teisių pažeidimas suteikia pretendentams L. J., L., bei G. J. M., L., pirmumo teisę prieš II–IX grupės pretendentus, kurie įtraukti į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemę, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, patvirtintą 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-928-(14.48.2.).

2.11. NŽT 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. 1SS-1983-(7.5.) atsisakė tenkinti pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 2 d. (minėtame rašte nurodoma 2019 m. rugpjūčio 6 d.) NŽT teiktą skundą. NŽT 2019 m. spalio 16 d. rašte nurodyti atsisakymo motyvai nėra sietini su nurodytomis aplinkybėmis ar ginčo santykiui taikomomis teisės normomis. Pareiškėjai akcentavo, kad nesutinka su NŽT 2019 m. spalio 16 d. rašte teikiamais atsisakymo tenkinti jų skundą motyvais, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. NŽT Panevėžio skyriaus raštai yra informacinio pobūdžio, nes tai suponuotų išvadą, jog NŽT Panevėžio skyrius pareiškėjams visiškai neatsakė į konkretų prašymą išduoti išvadas.

2.12. NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas pažeidžia pareiškėjų teises, nes, pradėjus jį vykdyti ir pasirinkus ar atsisakius pasirinkti lygiavertį naują žemės sklypą Panevėžio mieste, kol neišspręstas klausimas dėl jų prašymo dėl išvadų išdavimo L. J., L. bei G. J. M., L. (po mirties) Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuosavybės teisių atkūrimo procese, NŽT Panevėžio skyrius turėtų teisę priimti sprendimą pretendentams už turėtą žemę atlyginti pinigais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. priimti sprendimą prieš jų valią. Tam, kad NŽT 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas nebūtų pradėtas vykdyti, pareiškėjai NŽT Panevėžio skyriui iki 2019 m. rugsėjo 20 d. vykusio Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo posėdžio, kuriame buvo kviečiami išreikšti valią dėl konkretaus lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo Panevėžio mieste, teikė prašymą raštu, prašydami nepriimti sprendimo dėl atsiskaitymo už išperkamą žemę pinigais iki bus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėtas jų 2019 m. rugsėjo 2 d. NŽT direktoriui pateiktas skundas, bei informavo, kad tuo pagrindu nedalyvaus sklypų skirstymo komisijos posėdyje.

Atsiliepimas

3. Atsakovo NŽT atstovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. NŽT Panevėžio skyrius atsiliepimą į pareiškėjų skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tuomečio Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 30 d. buvo pateiktas I. P. J. (mirusio L. J. žmonos), G. J. M. ir E. P., kuriai atstovauja pagal įgaliojimą R. J. (taip nurodyta prašyme) prašymas, kuriame nurodyta, kad „už likusią žemę kompensuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn, lygiavertį turėtajam, naują žemės sklypą, išduoti išvadas:<...>“ 2.4. Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje - viena išvada; 2.5. Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje - viena išvada“. Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. kovo 30 d. prašyme yra nurodytos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, pareiškėjų skunde išdėstytas teiginys, kad „vienu iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų pretendentai yra pasirinkę atlyginimą lygiaverčiu sklypu Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje“ yra nepagrįstas.

4.2. 2003 m. kovo 30 d. prašyme yra aiškiai nurodytos Vilniaus rajono dvi kadastro vietovės, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), NŽT Panevėžio skyrius turėjo įvertinti šiose kadastro vietovėse esamą laisvos žemės fondo žemės kiekį, ir, esant jo pakankamai, spręsti dėl išvadų parengimo ir jų persiuntimo į Vilniaus rajoną dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo gavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse. Peržiūrėjus NŽT tinklapyje esančią informaciją nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra likęs 14,4 ha (duomenys atnaujinti 2019 m. gegužės 23 d.) laisvos žemės fondo žemės plotas, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra laisvos žemės trūkumas, t. y. trūksta 3,75 ha (duomenys atnaujinti 2019 m. birželio 10 d.) žemės patenkinti piliečių, anksčiau išreiškusių valią gauti lygiavertį žemės sklypą.

4.3. NŽT Panevėžio skyrius pareiškėjus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštais Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir Nr. 23SD-6386-(l4.23.104.) pagrįstai informavo, kad pareiškėjai turi teisę rinktis kitą (ne (duomenys neskelbtini)) kadastro vietovę, kurioje pakanka laisvos žemės fondo žemės.

4.4. Kadangi pareiškėjai NŽT Panevėžio skyriui 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateiktuose prašymuose nurodė, kad pageidauja gauti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, t. y. kitoje kadastro vietovėje, negu nurodytos 2003 m. kovo 30 d. prašyme, NŽT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 29 punktu, turėjo įvertinti NŽT tinklapyje esančią informaciją dėl laisvos žemės fondo žemės šioje kadastro vietovėje ir apie tai pareiškėjus informuoti.

4.5. Remdamasis turimais dokumentais, NŽT Panevėžio skyrius nustatė, kad L. J. tuometiniam Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui 1998 m. liepos 24 d., o G. J. M. – 1998 m. liepos 27 d., yra pateikę prašymus už likusią žemę kompensuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 8 punkto 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Panevėžio skyriuje nėra priimto galutinio sprendimo dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal 2003 m. kovo 30 d. prašyme nurodytas kadastro vietoves, todėl panaikinti Sąrašo dalį dėl G. J. M. Sąrašo eilės Nr. 4 ir L. J. Sąrašo eilės Nr. 5 nėra pagrindo.

4.6. Nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių tenkinti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. NŽT Panevėžio skyriui teiktą prašymą dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje parengimo. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis NŽT interneto tinklapyje esančia informacija, gali pareiškėjams parengti išvadą dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo gavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštai Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) yra informacinio pobūdžio ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

5. Atsakovo NŽT atstovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepimą į pareiškėjų skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškėjų minimuose laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503 šiuo metu yra suprojektuoti žemės sklypai kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ir nėra jokio teisinio pagrindo šiuo žemės plotus pašalinti iš patvirtinto laisvos žemės fondo.

6.2. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus žemės sklypai pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo (Metodikos 36 punktas). Metodikos 31 punkte nustatyta, kad tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį.

6.3. Pareiškėjai pateiktu skundu siekia nesilaikyti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo ir gauti žemės sklypus laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503 pirmiau, nei aukščiau eilėje esantys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Į šiuo metu rengiamą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą jau yra įtrauktos kitos L. J. ir G. J. M. seniau parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir pagal šias išvadas pareiškėjai taip pat pageidavo gauti žemės sklypus laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503, tačiau žemės sklypus šiuo laisvos žemės fondo žemės plotuose pasirinko aukštesnėje eilėse esantys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą.

6.4. Nėra pagrindo įpareigoti žemėtvarkos skyrių rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, kadangi šiuo metu yra rengiamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio rengimas nėra baigtas (vyksta projektavimo darbai), ir projektas nėra patvirtintas.

6.5. Nėra pagrindo įpareigoti žemėtvarkos skyrių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo (be kita ko, žemės sklypų projektavimo) procedūrą, nesant parengtų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir Z. S. skundo reikalavimus panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT, NŽT Panevėžio skyriaus ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimų, kuriais atsisakyta laisvos žemės fondo žemės sklypų Nr. 502 ir Nr. 503 plotuose rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypų planus ir L. J. vardu suprojektuoti perduotiną neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą laisvos žemės fondo Nr. 502 plote, o G. J. M. vardu – Nr. 503, ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

9. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

Šalies argumentai

9.1. Pareiškėjai su 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymais kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė už 2 ha žemės, esančios Panevėžio mieste, kuri iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė buvusiam savininkui L. J., D., pretendentų L. J., L. (miręs) ir G. J. M. (mirusi) vardu parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn tikslu gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėjai nurodė, kad turi informacijos, jog Vilniaus apskrityje Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemė, o 2003 m. kovo 30 d. pretendentė G. J. M. ir pretendento L. J. (po mirties) teisių perėmėjai yra išreiškę valią dėl lygiaverčių žemės sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui yra pateikę prašymus dėl išvadų priėmimo Vilniaus rajone.

9.2. NŽT Panevėžio skyrius 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) paaiškino pareiškėjams, kad nustatė, jog po paskiausiai patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose paskiausiai suprojektuotų žemės sklypų likęs laisvos žemės fondo žemės plotas – 245,81 ha (iš jo saugomose teritorijose – 178,11 ha). Tuo tarpu pagal pretendentų išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytąją vertę reikalingas orientacinis laisvos žemės fondo žemės plotas – 262,45 ha, t. y. jau dabar tam, kad patenkinti piliečių, anksčiau išreiškusių valią suteikti lygiaverčius žemės sklypus, prašymus trūksta 16,64 ha laisvos žemės. Taigi, L. J. ir G. J. M. vardu parengtos išvados dėl laisvos žemės fondo trūkumo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje negalėtų būti realizuojamos. Nurodytuose Raštuose NŽT Panevėžio skyrius paprašė pareiškėjų įvertinti NŽT internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją, atsižvelgti į orientacinį laisvos žemės fondo žemės plotą ir rinktis kitą kadastro vietovę, kurioje pakanka laisvos žemės fondo. Taip pat pareiškėjų NŽT Panevėžio skyrius prašė raštu pateikti prašymą suteikti lygiavertį žemės, miško, vandens telkinio plotą, nurodyti pasirinktos savivaldybės, seniūnijos ir kadastro vietovės pavadinimą. NŽT Panevėžio skyrius informavo, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1741-(14.23.2.) patvirtino Sąrašą, kuriame L. J. eilės Nr. 5, G. J. M. – Nr. 4. NŽT Panevėžio skyrius paaiškino, kad pareiškėjai, kaip įpėdiniai, turi teisę rinktis vieną žemės sklypą individualiai statybai. NŽT Panevėžio skyrius kvietė pareiškėjus 2019 m. rugsėjo 20 d. 9 val. atvykti į NŽT Panevėžio skyrių į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį, kuriame jie turės išreikšti valią dėl konkretaus lygiaverčio žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Panevėžio mieste, gali atvykę į Panevėžio skyrių arba NŽT internetinėje svetainėje. NŽT Panevėžio skyrius informavo, kad pareiškėjams šiame kvietime nurodytu laiku neatvykus rinktis arba Komisijos posėdyje nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.

9.3. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštais, kreipėsi į NŽT su 2019 m. rugsėjo 2 d. skundu, prašė panaikinti minėtus raštus bei įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių tenkinti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. teiktą prašymą dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje parengimo.

9.4. NŽT 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 1SS-1983-(7.5.) konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių tenkinti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. NŽT Panevėžio skyriui teiktą prašymą dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje parengimo. Papildomai NŽT informavo pareiškėjus, kad NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis NŽT internetiniame tinklapyje esančia informacija, gali jiems parengti išvadą dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo gavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

9.5. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1017-(14.48.2.) patikslino NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“, dalį dėl (duomenys neskelbtini) kaime nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų Nr. 502 (plotas 1,14 ha) ir Nr. 503 (plotas 1,06 ha) išbraukimo, motyvuodamas tuo, kad šie laisvos žemės fondo žemės plotai nepagrįstai nebuvo priskirti teritorijai, kurioje 2016 m. buvo rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (patvirtintas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-( 14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto patvirtinimo“.

9.6. Pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 6 d. su skundu kreipėsi į NŽT ir prašė panaikinti NŽT 2019 m. liepos 8 d. įsakymo dalį ir iš jo išbraukti laisvos žemės fondo žemės Nr. 502 ir Nr. 503 plotus, o juose atitinkamai L. J. ir G. J. M. vardu ne eilės tvarka, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypo planus, suprojektuoti minėtų asmenų vardu perduotinus neatlygintinai nuosavybės lygiaverčius žemės sklypus bei atkurti nuosavybės teises.

9.7. NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1SS-1726-(7.5.) pareiškėjų skundo netenkino. Sprendime išdėstė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Metodikos 24.5-24.10, 28, 29, 31, 36, 44 punktų nuostatoms.

9.8. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 23VĮ-1741-(14.23.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Sąrašą, kuriame pretendentės G. J. M. (mirusi) sąrašo Nr. 4, pretendento L. J. (miręs) sąrašo Nr. 5.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas, įvertinęs NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) turinį, padarė išvadą, kad juose viešojo administravimo subjektas jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomąjį pobūdį, nenustatė. Teismas konstatavo, kad NŽT Panevėžio skyrius šiuose raštuose pareiškėjams pateikė informaciją apie tai, kodėl L. J. ir G. J. M. vardu parengtos išvados Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje negalėtų būti realizuojamos, pateikė informaciją kokių veiksmų pareiškėjai galėtų imtis norėdami atkurti nuosavybės teises, paaiškino kokiu būdu bus atlyginama, nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų naujų žemės sklypų. Teismas pažymėjo, kad nurodyti raštai neapriboja pareiškėjų teisių toliau dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl pareiškėjų skundžiami NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštai yra informacinio pobūdžio ir nelaikomi administraciniais sprendimais, dėl kurių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali būti paduodamas skundas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei teismas panaikintų minėtus NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštus, pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis (jų teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

11. Teismas, padaręs išvadą, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti minėtus raštus nutraukė.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1017-(14.48.2.), teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Metodikos nuostatomis (13.4 p., 24.5 p., 24.8 p., 97 p., 98 p.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2018 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planą. NŽT Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad dalis laisvos valstybinės žemės nepagrįstai nebuvo įtraukta į laisvos žemės fondą, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Metodikos nuostatomis, privalėjo paaiškėjus, kad yra papildomas žemės plotas, priskirtinas laisvos žemės fondo žemei, kuris nebuvo pažymėtas laisvos žemės fondo žemės plane, patikslinti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane laisvos žemės fondą papildyti naujais žemės plotais, kuriuose nuosavybės teisių atkūrimui projektuojami žemės sklypai.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, priimdamas 2019 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1017-(14.48.2.), nepažeidė Metodikoje nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą 2019 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1017-(14.48.2.), kurį naikinti pagrindo nėra. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių piktnaudžiavimo atvejus, tvirtinant laisvos žemės fondo žemės planą ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį bei rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad NŽT 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 1 SS-1726-(7.5.) pareiškėjams išsamiai išdėstė aplinkybes kokiu pagrindu buvo patikslintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytas laisvos žemės fondo žemės plotas ir teritorijos žemėtvarkos projektui rengti plotas.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas Sąrašas, dalį dėl G. J. M. sąrašo Nr. 4 ir L. J. sąrašo Nr. 5, teismas pažymėjo, kad, esant laisvos žemės trūkumui, pareiškėjams (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nuosavybės teisių atkūrimas negali būti realizuojamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Panevėžio skyrius 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštais informavo pareiškėjus apie esamą padėtį ir paaiškino, kad jie, įvertinę NŽT internetinės svetainės duomenis ir atsižvelgę į orientacinį laisvos žemės fondo žemės plotą, turi teisę rinktis kitą kadastro vietovę, kurioje pakanka laisvos žemės fondo ir pateikti NŽT Panevėžio skyriui prašymą suteikti lygiavertį žemės, miško, vandens telkinio plotą, nurodyti pasirinktos savivaldybės, seniūnijos ir kadastro vietovės pavadinimą, tačiau pareiškėjai šia teise nepasinaudojo.

15. Teismas akcentavo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog NŽT Panevėžio skyriuje nėra priimto galutinio sprendimo dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal 2003 m. kovo 30 d. prašyme nurodytas kadastro vietoves Vilniaus rajone, todėl pareiškėjai NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu pagrįstai buvo įtraukti į Sąrašą.

16. Vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 4.5 p.), Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies 4 punktu, taip pat įvertinęs tai, jog NŽT Panevėžio skyriuje nėra priimto galutinio sprendimo dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal 2003 m. kovo 30 d. prašyme nurodytas kadastro vietoves, teismas konstatavo, kad Panevėžio skyriaus vedėjas turėjo teisinį pagrindą įtraukti į Sąrašą G. J. M. Nr. 4 ir L. J. Nr. 5, todėl NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo, kuriuo patvirtintas Sąrašas, dalis dėl G. J. M. sąrašo Nr. 4 ir L. J. sąrašo Nr. 5, yra teisėta ir pagrįsta.

17. Teismas, vadovaudamasis Metodikos nuostatomis (29 p., 31 p., 36 p.), Žemės reformos įstatymo nuostatomis (10 str. 1 d. 12 p.), nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog pareiškėjų minimuose laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503 šiuo metu yra suprojektuoti žemės sklypai kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ir nėra teisinio pagrindo šiuos žemės plotus pašalinti iš patvirtinto laisvos žemės fondo.

18. Teismas akcentavo, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad žemėtvarkos tarnybos ginčijamais administraciniais aktais ne kartą pareiškėjams išaiškino, kodėl negali būti parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kodėl buvo pakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo” ir patvirtintas didesnis laisvos žemės fondo žemės plotas, negu buvo nustatytas 2019 m. birželio 18 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, kokiu pagrindu buvo patvirtinta Sąrašo dalis dėl G. J. M. sąrašo Nr. 4 ir L. J. sąrašo Nr. 5, taip pat paaiškino kokių veiksmų pareiškėjai turėtų imtis realizuodami nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pareiškėjai pasirinko savo elgesio modelį ir nepagrįstai siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503, parengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

19. Teismas pažymėjo, kad yra rengiamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio rengimas nėra baigtas (vyksta projektavimo darbai), ir projektas nėra patvirtintas. Be to, pareiškėjų vardu nėra parengtų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajone, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius neturi pagrindo rengti žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą. Teismas padarė išvadą, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų reikalavimai panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 8 d. įsakymo dalį ir iš jo išbraukti laisvos žemės fondo žemės Nr. 502 ir Nr. 503 plotus, o juose atitinkamai L. J. ir G. J. M. vardu ne eilės tvarka, parengiant žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamus žemės sklypo planus, suprojektuojant minėtų asmenų vardu perduotinus neatlygintinai nuosavybės lygiaverčius žemės sklypus bei atkuriant nuosavybės teises, prieštarauja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir Metodikos 24.5-24.10, 28, 29, 31, 36, 44 punktų nuostatoms, ir pareiškėjų skundo netenkino.

20. Teismas pažymėjo, kad NŽT Panevėžio skyrius, nustatęs, kad po paskiausiai patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamuose žemės sklypų planuose paskiausiai suprojektuotų žemės sklypų likęs laisvos žemės fondo žemės plotas – 245,81 ha (iš jo saugomose teritorijose – 178,11 ha), o pagal pretendentų išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytąją vertę reikalingas orientacinis laisvos žemės fondo žemės plotas – 262,45 ha, taip pat, kad jau dabar tam, jog patenkinti piliečių, anksčiau išreiškusių valią suteikti lygiaverčius žemės sklypus, prašymus trūksta 16,64 ha laisvos žemės, pagrįstai informavo pareiškėjus, kad pareiškėjų vardu parengtos išvados dėl laisvos žemės fondo žemės trūkumo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje negalėtų būti realizuojamos. Teismas nurodė, kad NŽT, išnagrinėjusi turimą medžiagą, pagrįstai laikė, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštai (Nr. 23SD-6385-(14.23.104. ir Nr. 23SD-6386- (14.23.104.)) yra informacinio pobūdžio dokumentai, taip pat padarė išvadą, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių tenkinti pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. NŽT Panevėžio skyriui teiktą prašymą dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje parengimo.

21. Teismas padarė išvadą, kad, pripažinus, jog ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų išvestinių reikalavimų.

III.

22. Pareiškėjai R. J. ir Z. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ, be to, sprendimas yra prieštaringas. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (ABTĮ 86 str. 1 d., 2 d., 87 str. 4 d., 146 str. 2 d. 5 p.) ir padarė materialiosios teisės normų pažeidimus.

24. Pareiškėjai teigia, kad NŽT Panevėžio skyrius pareiškėjams nepagrįstai atsisakė išduoti išvadas pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus teikiamą nepagrįstą informaciją dėl projektuojamo laisvos valstybinės žemės fondo žemės kiekio, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Vilniaus rajone. Tuo pagrindu NŽT bei NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimus rezervuoti projektuojamus laisvos žemės fondo žemės sklypus Nr. 502 bei Nr. 503, esant pateiktiems pareiškėjų 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymams NŽT Panevėžio skyriui dėl išvadų jiems parengimo, dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

25. Pareiškėjai paaiškina, kad reikalavimai sietini su išaiškėjusia aplinkybe, jog 2003 m. balandžio 16 d. pareiškėjams išduodant išvadas Nr. 146 ir 147 bei tvirtinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.45.2.), kuriame buvo įgyvendinamos pareiškėjų teisės pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateiktą 2003 m. birželio 25 d. prašymą, į laisvos žemės fondo žemės planą nebuvo įtraukta visa laisva valstybinė žemė. Pareiškėjai akcentuoja, kad tai, jog pareiškėjai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu sklypu patvirtina, jog ginčo objektu buvo visa (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esanti laisvos žemės fondo žemė, todėl NŽT veiksmai, projektuojant laisvos žemės fondo žemę kitiems pretendentams, jos nepasiūlius pareiškėjams ankstesniu projektavimo etapu, yra neteisėti.

26. Pareiškėjai pabrėžia, kad apie tai, jog ginčo teritorija ankstesniuose projektavimo etapuose NŽT Vilniaus rajono skyriaus nebuvo pasiūlyta projektuoti kitiems pretendentams, tapo pareiškėjams žinoma šiame projektavimo etape ir šios aplinkybės jie neginčijo, todėl Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo kitų pretendentų atžvilgiu pareiškėjai, pareikštų reikalavimų apimtyje, nebuvo pažeidę.

Šalies argumentai

27. Pareiškėjai nurodo, kad nebuvo vykdoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016.

28. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nutarė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų reikalavimus panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 23SD-6386-(l4.23.104.) nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad, atsakovas, be kita ko, NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 23SD-6386- (14.23.104.) priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymus ir panaikinti ginčijamus sprendimus. Pareiškėjai teigia, kad prieštaringas teismo sprendimas negali būti teisėtas ir turi būti panaikintas, be to, NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) yra administraciniai sprendimai, turintys privalomąjį pobūdį.

29. Pareiškėjai akcentuoja, kad jie byloje ginčija aplinkybę, jog NŽT skyriui 2003 m. liepos 3 d., priimant išvadas jų realizavimui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ar R. J. 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame pretendentų susirinkime pasirenkant žemę iš laisvos žemės fondo žemės plano, jame nepagrįstai buvo neįtraukti laisvos žemės fondo žemės sklypai Nr. 502 ir Nr. 503. Pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo situacijos, kodėl anksčiau ginčo teritorija nebuvo įtraukta į laisvos žemės fondo žemės planą, ar paminėti veiksmai buvo pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teigimu, visiškai nėra pagrįsti atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, jog laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503 šiuo metu yra suprojektuoti žemės sklypai kitiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą, kuriuos sprendime pakartojo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo objektas yra visa laisvos žemės fondo žemė, kurios pakanka ir po to, kai ji buvo suprojektuota kitiems pretendentams, kad būtų patenkinti pareiškėjų reikalavimai, ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai – NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. atsiliepimo į patikslintą skundą priedas Nr. 7.

30. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teismas atsisakė tenkinti reikalavimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laisvos žemės fondo žemė (ginčo teritorija) ginčo teisme metu buvo projektuojama kitiems pretendentams, savaime nepatvirtina, jog nebuvo galima kompensuoti pretendentams teisės aktų nustatyta tvarka, nes atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo procese padarė jau ne pirmą klaidą, pareiškėjų teisių atstatymo ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimo prasme, todėl teismas, nagrinėdamas bylą turėjo nustatyti ir remtis skunde paminėtomis aplinkybėmis ir spręsti klausimą dėl tokio atsakovo atsakomybės būdo, kuris užtikrintų kuo greitesnį pareiškėjų pažeistų teisių ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimą, ypatingai vertinant tai, jog pareiškėjai dėl atsakovo daromų klaidų šias teises teisme gina ne pirmą kartą. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita, o gero valdymo principas gali ne tik įpareigoti valdžios institucijas greitai veikti taisant padarytas klaidas, bet ir teikti nukentėjusiems kitokios formos tinkamas reparacijas.

31. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NŽT nurodo, kad NŽT Panevėžio skyriaus pozicija, išreikšta pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų skundą bei skundo patikslinimus, nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nuosavybės teisių atkūrimo procese.

33. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-662/2021 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų ar informacinio pobūdžio raštų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduodamas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštai Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir Nr. 23SD-6386- (14.23.104.), žemėtvarkos viešojo administravimo subjektui nenustačius juose jokių nurodymų ir įpareigojimų, turinčių privalomąjį pobūdį, o tik pateikus informacinio pobūdžio duomenis, nelaikytini teisminio nagrinėjimo dalyku. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjų reikalavimą panaikinti nurodytus raštus.

37. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, jog, atsakovas, be kita ko, NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 23SD-6386- (14.23.104.) priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymus ir panaikinti ginčijamus sprendimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą ir jį ištaiso. Akcentuotina, jog jokių kitų argumentų nurodytu aspektu pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumą pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė, o pirmosios instancijos teismo argumentai dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštų Nr. 23SD-6385-(14.23.104.) ir Nr. 23SD-6386-(14.23.104.) negalėjimo būti savarankišku teisminės patikros objektu išsamiai išdėstyti.

38. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus žemės sklypai pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo (Metodikos 36 p.). Metodikos 31 punkte nustatyta, kad tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pateiktu skundu siekia nesilaikyti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo ir gauti žemės sklypus laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 502 ir Nr. 503 pirmiau, nei aukščiau eilėje esantys pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą.

39. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat akcentuoja, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97).

41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ir nors padarė prieštaringą išvadą, teisėjų kolegija šį netikslumą ištaiso. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, o pareiškėjų apeliacinio skundo motyvai nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų R. J. ir Z. S. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė