Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-799-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
2S-799-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03739-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Mobusta“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-799-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03739-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 122.4; 128.11; 129.12; 129.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4853-797/2014, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Navalda“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mobusta“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Navalda“ kreipėsi į antstolę V. Š. su skundu, prašydama pakeisti 2014-04-28 Turto aprašą, areštuojant UAB „Navalda“ priklausančią kelių transporto priemonę GEHL SL6640 2008.01 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 89000,00 Lt be PVM bei kelių transporto priemonę MERCEDES - BENZ ACTROS 1998.05 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 77000,00 Lt, visa daiktų vertė 166000,00 Lt. Nurodė, kad 2014-03-28 antstolės surašytas turto aprašas prieštarauja Šiaulių apygardos teismo išduotam vykdomajam dokumentui – 2014-03-18 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi antstolė aprašydama turtą nesivadovavo teismo nutartimi nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo, neįsitikino UAB „Navalda“ turimo kilnojamojo turto apimtimi ir nepagrįstai atsisakė taikyti areštą UAB „Navalda“ nurodytomis transporto priemonėmis. Pabrėžė, kad teismui nutartyje nurodžius, kad areštuojami kilnojamieji daiktai, sudarydama turto aprašą antstolė pirmiausia ir turėjo juos areštuoti, o ne aprašyti pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą (2-3 b.l.).

Antstolė V. Š. 2014-05-14 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK ) 510 straipsnio nustatyta tvarka, kartu su vykdomąja byla Nr. 71-723/2014 persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 71-723/2014 pagal Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąją dokumentą - 2014-03-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Navalda“ turtui 157059,50 Lt sumoje. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, 2014-03-22 aprašytas skolininkei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas – du žemės sklypai bei keturios kelių transporto priemonės. 2014-04-28 turto aprašas patikslintas, panaikinant areštą vienai kelių transporto priemonei. Pabrėžė, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, eiliškumas buvo išlaikytas, kadangi teismo nutartyje buvo nurodyta, jog areštuojamas skolininkui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Tai reiškia, kad aprašydamas turtą antstolis pirmiausia turėjo žiūrėti ar skolininkas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o tik nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštą nukreipti į pinigines lėšas. Pažymėjo, kad nei viena teisės norma neįpareigoja antstolio aprašyti tik tą turtą, kurį nori skolininkas. Atkreipė dėmesį, kad išieškotojas UAB „Mobusta“ su pareiškėjos prašymu dėl turto aprašo pakeitimo nesutiko (6-8 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-16 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis LR CPK VI dalies nuostatomis bei išieškojimo iš skolininko turto bendrosiomis taisyklėmis, nes pagal LR CPK 152 straipsnio 6 dalį, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis LR CPK 662 straipsnio 2 dalimi, jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Teismas sutiko su antstolės 2014-05-14 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą išdėstytais argumentais, jog Šiaulių apygardos teismo nutartyje antstoliui suteikiama teisė areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, o antstolė neprivalo tenkinti visų skolininko prašymų ir aprašyti tik tą turtą, kurį nori ir nurodo skolininkas. Teismas sprendė, kad iš 2014-03-18 Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, jog minėta nutartimi nutarta areštuoti atsakovei UAB „Navalda“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 157059,50 Lt sumai, o nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti atsakovės turtines teises, esančias pas atsakovę bei trečiuosius asmenis bei pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškove, bendrovės darbuotojais bei mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Teismo vertinimu, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas nesuteikė antstoliui teisės interpretuoti šio dokumento turinio ar vykdyti jį kitaip, nei teismo nustatyta tvarka. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo įsiteisėjusi, jos rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, kad aprašydamas konkretų pareiškėjos (skolininkės) UAB „Navalda“, turtą, antstolis turi areštuoti tik kilnojamąjį, ar tik nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista eiliškumo tvarka, kadangi nutartimi antstoliui buvo suteikta teisė areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Navalda“ prašo panaikinti 2014-06-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4853-797/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nesiėmė veiksmų ir neišsiaiškino faktinės aplinkybės, jog Šiaulių apygardos teismo 2014-03-18 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-744-124/2014, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Mobusta“ ieškinį atsakovei UAB „Navalda“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo neteisėta ir negaliojančia, įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo bei sutarties nutraukimo, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-986/2014, pagal atsakovės UAB „Navalda“ atskirąjį skundą. Panaikinus vykdomąjį dokumentą – teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdomoji byla turi būti nutraukta. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju nebeliko teisinio pagrindo nagrinėti antstolės veiksmų teisėtumo klausimo, todėl išnykus vykdymo veiksmų atlikimo pagrindui pirmosios instancijos teismas civilinę bylą turėjo nutraukti (18-19 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl antstolės taikyto arešto pareiškėjos nekilnojamam turtui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai).

Iš civilinės bylos ir antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-723/2014 duomenų matyti, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB ‚Navalda“ turtui pagal 2014-03-18 Šiaulių apygardos priimtą nutartį civilinėje byloja Nr. 2-744-124/2014. Iš 2014-03-18 Šiaulių apygardos nutarties matyti, kad teismas ieškovės UAB „Mobusta“ reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Navalda“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 157059,50 Lt sumai, o nesant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankami, areštuoti atsakovės turtines teises, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis bei pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškove, bendrovės darbuotojais bei mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui (3-4 b.l., v.b. Nr. 71-723/2014). Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą, 2014-03-22 antstolė aprašė pareiškėjai priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45000,00 vertės; kelių transporto priemonę VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9000,00 Lt vertės; kelių transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 12000,00 Lt vertės; žemės sklypą ar statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 65000,00 Lt vertės; kelių transporto priemonę MITSUBISHI OUTLANDER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 15000,00 Lt; kelių transporto priemonę FIAT DUCATO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 25000,00 Lt vertės (33-35 b.l., v.b. Nr. 71-723/2014). 2014-04-08 pareiškėja UAB „Navalda“ pateikė antstolei prašymą paaiškinti kodėl aprašyto turto vertė 13940,50 Lt viršija teismo nutartimi nurodytą areštuojamo turto vertę (38 b.l., v.b. Nr. 71-723/2014). 2014-04-15 UAB „Navalda“ pateikė antstolei prašymą pakeisti aprašytą turtą į pareiškėjos siūlomą turtą – kelių transporto priemonę GEHL SL6640, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 89000,00 Lt vertės ir kelių transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 89000,00 Lt (39 b.l. v.b. Nr. 71-723/2014). 2014-04-25 išieškotojas UAB „Mobusta“ pranešė antstolei, kad nesutinka su UAB „Navalda“ prašymu pakeisti areštą kelių transporto priemonėmis (99 b.l. v.b. Nr. 71-723/2014). 2014-04-28 turto aprašu antstolė sumažino arešto mastą, nebetaikydama apribojimų kelių transporto priemonei NISSAN X-TRAIL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelių transporto priemonę MITSUBISHI OUTLANDER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (102-104 b.l.). Apie aprašo pakeitimą, pareiškėja UAB „Navalda“ informuota 2014-04-28 antstolės pranešimu Nr. 0071/14/00723 (105 b.l., v.b. Nr. 71-723/2014). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs išdėstytus duomenis padarė išvadą, kad antstolė aprašydama pareiškėjos turtą nepažeidė eiliškumo tvarkos, nes Šiaulių apygardos teismo 2014-03-18 nutartimi (vykdomuoju dokumentu) antstolei buvo suteikta teisė areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas sprendė, kad areštuodama pareiškėjai priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą antstolė atliko pagal LR CPK nuostatas būtinus atlikti vykdymo veiksmus.

Pažymėtina, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (LR CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (LR CPK 147 straipsnio 5 dalis 8 punktas). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis LR CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo (LR CPK 675 straipsnio 3 dalis). Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (LR CPK 677 straipsnio 2 dalis). Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto vertę ir viso areštuoto turto vertę, t. y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (LR CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis.). Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas (LR CPK 662 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, nurodytas įstatymų nuostatas, sutinka su antstolės argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-03-18 nutartimi (vykdomuoju dokumentu) antstolei buvo suteikta teisė areštuoti tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą, o pareiškėjai nepateikus objektyvių įrodymų, kad nekilnojamam turtui pritaikyti apribojimai trukdo įmonės normaliai ūkinei veiklai, antstolė neprivalėjo tenkinti skolininkės prašymo ir aprašyti tik tą turtą, kurį nurodė skolininkė. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenis patvirtina, kad pažeidimų aprašant pareiškėjai priklausantį turtą antstolė nepadarė, t.y. antstolės surašytas 2014-04-28 turto aprašas atitiko LR CPK nuostatų reikalavimus – antstolė aprašydama pareiškėjos turtą vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2014-03-18 nutartyje nurodytu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turtui eiliškumu, aprašyto turto vertė neviršijo nurodytos areštuotino turto vertės, antstolė atsižvelgė į išieškotojo nuomonę dėl turto aprašo pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš pareiškėjos pateiktų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-986/2014 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014-03-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės UAB „Mobusta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Navalda“ turtui atmetė (20-21 b.l.), tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės reikšmės turi tai, kad antstolės vykdymo veiksmų, kuriuos skundžia pareiškėja, atlikimo metu Šiaulių apygardos teismo 2014-03-18 nutartis buvo galiojanti ir vykdytina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai suteikia pagrindo išvadai, kad antstolė atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą dėl turto arešto pakeitimo pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes tinkamai vadovavosi LR CPK nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti antstolę pakeisti 2014-04-28 turto aprašą, areštuojant UAB „Navalda“ priklausančią kelių transporto priemonę GEHL SL6640 2008.01 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 89000,00 Lt be PVM bei kelių transporto priemonę MERCEDES - BENZ ACTROS 1998.05 m., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 77000,00 Lt, visa daiktų vertė 166000,00 Lt.

Pareiškėjos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad jog yra panaikintas vykdomasis dokumentas privalėjo civilinė bylą nutraukti yra nepagrįstas, kadangi konkrečiu atveju buvo sprendžiamas ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas, o konkretaus antstolės atlikto vykdymo veiksmo - 2014-04-28 turto aprašo, teisėtumo klausimas, kuomet 2014-03-15 Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo galiojanti ir vykdytina (LR CPK 152 straipsnio 1 dalis). Konkrečiu atveju ta aplinkybė, kad 2014-03-15 Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo panaikinta, neturi teisinės reikšmės vertinant konkrečių antstolės vykdymo veiksmų teisėtumą, nes, kaip jau minėta, antstolės veiksmai surašant 2014-04-28 turto aprašą buvo teisėti.

Lietuvos apeliaciniam teismui 2014-06-12 priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismo nutartis vykdytina atsižvelgiant į LR CPK 629 nuostatas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, teismui grąžinus vykdomąją bylą antstolei, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. 71-723/2014, turi būti panaikintos LR CPK 629 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja manydama, jog nebeliko teisinio pagrindo nagrinėti antstolės veiksmų teisėtumo klausimo, atsižvelgiant į pasikeitusias faktines bylos aplinkybes bei į LR CPK nuostatas, kurios numato, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (LR CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos (LR CPK 629 straipsnio 1 dalis), turėjo procesinę teisę neskųsti 2014-06-16 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, o teismui grąžinus vykdomąją bylą antstolės kontorai kreiptis su prašymu į antstolę dėl taikytų apribojimų panaikinimo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, civilinio proceso įstatymo nuostatomis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-22 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė