Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-986/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2-986/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-986/2014Proceso Nr. 2-58-3-00128-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo bei sutarties nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nesąžiningu ir negaliojančiu 2013 m. balandžio 10 d. rangos sutarties 4.2.5 punktą, iš atsakovo priteisti 154 070,53 Lt skolą, 2 988,97 Lt delspinigių, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose ar kituose bankuose reikalavimo sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovui priklausantį 157 059,50 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo turtines teises, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis bei pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, bendrovės darbuotojais bei mokėti socialinio draudimo įmokas ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė. Siekdamas užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą, teismas pirmiausia areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant jo nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Byloje esantys dokumentai leidžia daryti prielaidą, jog ieškinio reikalavimas negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, todėl ieškovo prašymas taikyti atsakovo turto ir lėšų areštą ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti turi būti atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).

2. Byloje nėra duomenų, kad priimtas teismo sprendimas nebus įvykdytas. Atsakovas yra moki įmonė, vykdanti visus finansinius įsipareigojimus ir neturinti jokių skolų nei valstybei, nei kitiems kreditoriams. Turi savo vardu registruoto kilnojamo ir nekilnojamo turto, pagal balanso duomenis turimas turtas sudaro – 3 351 235 Lt, jis nėra nei įkeistas, nei areštuotas.

3. Ieškovas nepateikė duomenų, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomas.

Atsiliepimas

Ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti galioti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas.

2. Ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus, pateikė pakankamai įrodymų, jog darbai, už kuriuos neatsiskaito atsakovas, buvo atlikti šalių sutarimu. Atsakovas neneigia darbų atlikimo fakto, tačiau vengia už juos atsiskaityti, nepagrįstai kaltindamas ieškovą netinkamu darbų atlikimu.

3. Ieškinio reikalavimas yra didelės sumos ir reikalavimo dydis objektyviai gali padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovo pateiktas 2013 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita sprendimo neįvykdymo grėsmės prezumpcijos nepaneigia. Nors atsakovas 2013 m. turėjo 24 503 Lt grynojo pelno, tačiau ankstesni metai įmonei buvo nuostolingi. Atsakovas turi iš ankstesnių mokestinių laikotarpių susidariusį nuostolį, kurio negali padengti, todėl jis dirba nuostolingai. Iš 2013 m. balanso matyti, jog 2013 m. atsakovas turėjo 94 768 Lt pinigų ir jų ekvivalentų. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovas neatsiskaito su ieškovu dėl to, jog neturi disponuotinų apyvartinių lėšų.

4. Jei atsakovo finansinė padėtis būtų tokia gera, kokią bando įrodyti atsakovas, jam nebūtų kliūčių įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą arešto mastą atitinkančią pinigų sumą ir taip išvengti turimo turto arešto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ginčo atveju teismas nustatė abiejų šių sąlygų egzistavimą, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Apelianto manymu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, be to, nėra ir pagrindo išvadai, kad egzistuoja ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovas neneigia fakto, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato statybos rangos darbus, o atsakovas – priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Atsakovas neneigia, kad darbai yra atlikti, tačiau ginčija jų atlikimo kokybę. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tarp šalių kilęs ginčas nėra nagrinėjamas. Ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Jeigu atsakovas mano, kad ieškinys neįrodytas, tai patvirtinančius argumentus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Ieškinio tikėtino pagrindimo reikalavimą ieškovas įvykdė, pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu preliminariai galima spręsti apie ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybę.

Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nustatymas. Teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė, todėl konstatavo ir antrosios sąlygos buvimą.

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, kiekvienu individualiu atveju yra sprendžiama, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Ieškovas pareiškė atsakovui 157 059,50 Lt reikalavimą. Pagal atsakovo pateiktą balansą teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokia suma atsakovui yra didelė. Iš atsakovo pateiktos 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad finansiniais metais atsakovo veikla buvo pelninga – gautas 24 503 Lt grynasis pelnas. Aplinkybė, kad praėjusiais metais atsakovo veikla buvo nuostolinga, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas neturės galimybės ar vengs įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Tai, kad praėję finansiniai metai buvo nuostolingi, o 2013 m. atsakovas gavo pelno, tik patvirtina faktą, jog atsakovo veikla vykdoma sėkmingai, o bendrovės finansinė padėtis pagerėjo. Atsakovas neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neturi įkeisto ir areštuoto turto (išskyrus areštuotą šioje byloje). Iš 2013 m. balanso, kad turtas sudaro 3 351 235 Lt, iš jų 893 100 Lt ilgalaikis turtas, pinigai ir jų ekvivalentai – 94 768 Lt. Apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad atsakovo pateikti duomenys paneigia teismo konstatuotą aplinkybę, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas paneigė sprendimo neįvykdymo grėsmės prezumpciją, todėl nėra pagrindo jo turto areštui. Nesant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovas už atskirąjį skundą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (25 b. l.). Atskirąjį skundą patenkinus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Navalda“, j. a. k. 301462557, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mobusta“, j. a. k. 145642996, 100 (vieną šimtą litų) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Danutė Gasiūnienė