- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-297-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02068-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Eglė Venckienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- I. N.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Aleksandras Vancevičius, Jolanta Teresė Litvinskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Venckienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės pridedant atitinkamos bausmės dalį (po 3 mėnesius) ir M. J. paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi M. J. paskirtos subendrintos galutinės bausmės – 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo ir 25 MGL (1 250 Eur) dydžio baudos, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams ir 25 MGL (1 250 Eur) dydžio bauda. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai bei pagal šią nutartį atliktos bausmės dalys.
Nukentėjusiosios I. N. civilinis ieškinys patenkintas ir iš M. J. buvo priteista I. N. naudai 1 137,21 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš M. J. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 7 593 Eur turtinės žalos, civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 3 230,70 Eur – bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas: jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. sausio 17 d., apie 13.30 val., nuomojamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ būste adresu (duomenys neskelbtini), išlaužęs užrakintas duris, įsibrovė į antrame aukšte esantį nenuomojamą kambarį, kuriame pritaikęs raktą, atrakino rašomojo stalo stalčių ir iš jo pagrobė I. N. priklausančius 1 000 Eur bei 5 000 Rusijos rublių (= 57,21 Eur) bei išlaužęs užrakintų durų spyną, įsibrovė į trečiame aukšte esantį rakinamą kambarį, iš kurio pagrobė I. N. priklausantį kvepalų rinkinį „Lady million“, 80 Eur vertės, viso pagrobė I. N. 1 137,21 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).
2. M. J. pagrobė svetimą turtą: jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. sausio 17 d., nuomojamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), iš nuomojamų patalpų pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus: odinę ofisinę baltą kėdę 500 Eur vertės, odinį pufiką 500 Eur vertės, 4 vnt. patalynės komplektų po 29 Eur, bendros 116 Eur vertės, 9 vnt. rankšluosčių po 9 Eur, bendros 81 Eur vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 197 Eur vertės turtą. Taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).
3. M. J. tyčia sugadino svetimą turtą: jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. sausio 17 d., nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus: sugadino natūralaus medžio virtuvinį stalą „caligaris“, padaręs dėmes ant stalviršio, 3 400 Eur vertės; sulaužė žaliuzių roleto mechanizmą, 180 Eur vertės; sulaužė automatinę virtuvinę šiukšlių dėžę, 29 Eur vertės; tyčia išmetė ir negrąžino lauko durų rakto, dėl ko pakeista lauko durų spyna, 15 Eur vertės; sulaužė elektros rozetę, 6 Eur vertės; sudaužė židinio durelių stiklą, 420 Eur vertės; sulaužė dulkių siurblio korpusą, 90 Eur vertės; išlaužė duris į rūbinę, 160 Eur vertės; nuskėlė vonios veidrodį, 44 Eur vertės; sugadino – apdegino 3 vnt. lauko terasos medinių lentų, vienos lentos kaina – 19 Eur, bendros 57 Eur vertės; išlaužė darbo kabineto duris ir durų staktą, 190 Eur vertės; tamsios spalvos skysčiu ištepė miegamajame kambaryje kiliminę dangą, 315 Eur vertės; sudaužė rūbinės veidrodį 2225x1590 mm, 160 Eur vertės; nubrozdinęs apgadino svetainės ir laiptinės sienas, kurių remonto kaina yra 340 Eur; neišvalomai ištepė grindų dangą „Marmoliaumas“, kurios remonto kaina yra 80 Eur; sulaužė vonios rankšluosčių laikiklį, 35 Eur vertės; sulenkė užuolaidų laikiklį, 45 Eur vertės; išlaužė užrakinto miegamojo kambario duris, 190 Eur vertės; tokiu būdu sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 756 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendį ir M. J. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymių; 2) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) atnaujinti įrodymų tyrimą bei apklausti I. N. bei R. D. apeliaciniame skunde keliamais klausimais; 4) paskirti išmaniojo įrenginio – apelianto telefono ekspertizę ir nustatyti ar yra užfiksuoti vaizdo įrašai apie turto sugadinimus, jei taip – kokie sugadinimai užfiksuoti, koks fiksavimo laikas.
4.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi teismas nevertino visų byloje surinktų reikšmingų įrodymų ir dėl to priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas besąlygiškai vertino I. N. parodymus, taip pat patikėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktais dokumentais, netikrino M. J. parodymų, kuriose yra nurodytos tikrosios įvykių aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais, taip pat apie apelianto nurodomas aplinkybes neapklausė I. N. ir R. D.
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas naudojosi tik tomis patalpomis, kurias jis buvo išsinuomojęs, daiktų iš kitų kambarių nevogė ir į tuos kambarius nėjo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jo kaltė grindžiama išimtinai I. N. parodymais, tačiau nukentėjusioji jį apkalba, kadangi apeliantas, gyvendamas tose patalpose, jautė padidintą jos dėmesį jam kaip vyrui, tačiau jis į tai neatsakė. Galimai dėl to ji jį apkalbėjo.
4.3. Pažymima, jog liudytojo A. M. (A. M.) parodymai taip pat jo kaltės nepatvirtina, kadangi jie yra paremti prielaidomis. Be to, vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tik jo išsikraustymas iš nuomojamo buto. Baltą ofiso kėdę apeliantas išsinešė tik dėl to, nes ją jam atidavė R. D. Pažymima, kad teismas šioje dalyje neapklausė šio liudytojo dėl apelianto nurodomų aplinkybių, o apsiribojo tik civilinio ieškovo atstovo paaiškinimu. Nurodoma, kad byloje iš esmės nėra įrodymų apie tai, kad apeliantas laužė jam nenuomotų kambarių duris ar būtų tuose kambariuose lankęsis.
4.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apeliantas netyčia sugadino porą terasos grindų lentų, tačiau tai įvyko netyčia, kai apeliantas, kepdamas šašlykus, grindis šiek tiek apdegino. Už lentų sugadinimą apeliantas teigia sumokėjęs R. D. Papildomai nurodoma, kad židinio stiklas sprogo galimai dėl karščio, o apeliantas nupirko tokį patį stiklą ir paliko jį prie židinio, taip pat apie visa tai informavo R. D. Nurodoma, kad visas kitas turtas buvo apgadintas apeliantui įsikrausčius į nuomojamą butą. Visa tai jis yra užfiksavęs savo telefone, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu nepavyko įjungti.
4.5. Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindė turto perdavimo-priėmimo aktu, kurį pasirašė dar prieš pradėdamas gyventi išsinuomotame bute. Teigiama, kad jis neturėjo patirties, dėl to nekreipė dėmesio į tai, kad šiame akte nėra užfiksuoti turto sugadinimai ir nepagalvojo, jog dėl to gali ateityje turėti problemų. Be to, nors akto teisingumas yra patvirtintas, tačiau jį patvirtinusi brokerė E. P. dirbo nukentėjusiosios naudai, dėl to jos pateikti paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai.
4.6. Pabrėžiama, kad teismas netinkamai vertino bendrovės turto vertę, kadangi duomenys dėl turto vertės yra abejotini bei nepatvirtinti kitų objektyvių įrodymų. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nesigilino į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kadangi kaip turto sugadinimą jam inkriminavo lauko durų spynos rakto negrąžinimą.
4.7. Papildomai nurodoma, kad teismas nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis buvo perdavęs 1 500 Eur dydžio depozitą po to, kai išsinuomojo butą nurodytu adresu.
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas bei civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
6. Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji I. N. parodė, kad turtas buvo draustas, bet kadangi buvo išnuomotas, draudimas negalioja. M. J. matė gal tris kartus, nes gyvena užsienyje, o per tą laikotarpį Lietuvoje tik tiek kartų buvo. Kai atvykdavo pasiimti daiktų, paskambindavo M. J. ir pranešdavo, jog atvyks. Pinigus taupė ir laikė užrakintame kabinete stalčiuje su užraktu bei tiksliai žinojo, kiek sutaupė. Tik ji žinojo, kad ten buvo laikomi pinigai. Kartu su M. J. į tą kambarį įėjusi nebuvo, bet buvo į jį užėjusi viena, kai M. J. ten gyveno, nes ten yra jų darbo kambarys.
7. Apklaustas teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas R. D. parodė, kad jis su M. J. buvo susitikęs kelis kartus nuomos laikotarpiu. Nežinojo, kad buvo sugadintas turtas ir tikrai kėdės nedovanojo nuteistajam. Už terasos lentas sumokėta nėra, o visus kitus turto sugadinimus pastebėjo jau po visų įvykių. Židinio stiklas negalėjo įskilti nuo karščio – šiuo atveju neteisingai buvo dedamos malkos, kas užfiksuota nuotraukose. Židinio stiklą nusipirko pats. M. J. jam neperdavė jokio depozito, o sutarties sudarymo metu nebuvo net kalbos apie depozitą, nes tada ten buvo agentė. Jam skundėsi kaimynas, kad kelis kartus kvietė policiją ir jo prašė iškraustyti nuomininką. M. J. vėliau pabėgo iš to namo, išsinešė raktą ir nenorėjo su jais bendrauti. Name prieš nuomą buvo gal mėnesis iki šių įvykių, kol agentė ieškojo, kas ten galėtų apsigyventi. Nuotraukose užfiksuota, kad namas iki tol buvo tvarkingas, o nuotraukas darė pati agentė.
8. Apklaustas teismo posėdyje nuteistasis M. J. parodė, kad I. N. pastoviai lankėsi name, dėl ko buvo pasipiktinusi nuteistojo žmona. Kai ten gyveno, į namus atvykdavo kažkoks darbininkas. Nesuprantama, kaip tas darbininkas į jų namą galėdavo užeiti ir kas galėtų nuomojamame name laikyti pinigus. Susirašinėjo su to namo savininkais ir jiems sakė, kad išsikraustys, ką galima patikrinti paėmus jo telefoną. Prieš tai viskas buvo gerai, o R. D. dažnai nakvodavo name. Jis su R. D. kalbėjo dėl grindų, kadangi šis nenorėjo mokėti mokesčių, dėl to viską pervedė šiam į kortelę. Viską paliko name, kaip buvo radęs.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip yra matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog nusikaltimus padarė būtent jis. Teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
10. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.
11. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1-2 punktuose numatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju yra surinkta pakankamai tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurių visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrindžia išvadą, jog nuteistasis M. J. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, šiais veiksmais padarydamas žalą I. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad LAT praktikoje ne kartą yra pasisakyta dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimo. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Patikimi parodymai turi būti neprieštaringi, nuoseklūs bei tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o visi kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi jokio pranašumo prieš netiesioginius – tiek vieni, tiek kiti pripažįstami įrodinėjimo proceso elementu. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, tačiau tokiu atveju šiais įrodymais turi būti nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje susiję nuoseklia ir logiška grandine (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).
13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nuomos sutartį, pasinaudodamas savo brolio asmens dokumentu, sudarė būtent nuteistasis M. J., ir dėl to, jog jam pagal nuomos sutartį buvo perduotos ne visos (duomenys neskelbtini) esančios patalpos. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek liudytojų E. P., A. M., I. N., tiek M. J. parodymai bei Nuomos sutarties priedas Nr. 1 (priėmimo-perdavimo aktas), kuriame nurodyta, kad nuomotojas nuomininkui perduoda virtuvės zonos, koridoriaus, vonios, svetainės zonos ir miegamojo patalpas, detalizuojant kiekvienoje zonoje esančius daiktus (1 t., b. l. 108–109). Taigi šiuo atveju nekvestionuotinai nustatyta, jog M. J., nuomodamasis patalpas adresu (duomenys neskelbtini), suprato, jog trys patalpos, esančios kotedžo 2-3 aukštuose (darbo kabinetas, miegamojo kambarys ir rūbinės kambarys), nebuvo skirtos jo naudojimuisi, ką patvirtino ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 27–29).
14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusiosios ir kitų proceso metu apklaustų asmenų parodymai yra nepatikimi, nukreipti prieš M. J. bei neobjektyvūs. Nors iš dalies sutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas I. N. ir R. D. neapklausė dėl M. J. nurodytų aplinkybių, t. y., jog nuteistasis atlygino dalį padarytos žalos (sumokėjo už sugadintas terasos lentas ir nupirko naują židinio stiklą, kurį paliko prie židinio) ir buvo sumokėjęs depozitą, ši klaida ištaisyta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir nurodyti asmenys buvo apklausti.
14.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis naudojosi tik tomis patalpomis, kurias jis buvo išsinuomojęs, daiktų iš kitų kambarių neėmė ir į tuos kambarius nėjo. Pažymėtina, jog šioje dalyje nuteistojo duoti parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 27–29) M. J. nurodė, kad į užrakintus kambarius jis patekęs nebuvo ir jų užraktų nelaužė, bet žinojo, kad kotedže buvo užrakinti trys nenuomojami kambariai – po vieną kiekviename aukšte. Teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 74–76) paaiškino, kad jam agentė buvo sakiusi, jog patalpoje yra du užrakinti kambariai, bet jie visada buvo atrakinti. Kadangi I. N. atvažiuodavo kiekvieną savaitę į tuos kambarius, jis matė, kad ten yra rūbinė. Apklaustas pakartotinai (4 t., b. l. 122–127) paaiškino, kad pirmame aukšte durys buvo uždarytos, užstumtos baldais, bet nežinojo ar jos buvo užrakintos. Miegamojo durys buvo praviros, jis buvo užėjęs į tą kambarį, ten buvo miegamasis ir drabužinė. Vis dėlto nuteistojo parodymus dėl to, ar nurodyti kambariai buvo ar nebuvo užrakinti, paneigia I. N. ir E. P. parodymai (1 t., b. l. 127–129; 2 t., b. l. 18–20; 3 t., b. l. 181–183; 4 t., b. l. 71–73), kuriuose nuosekliai tvirtinama, kad patekimas į pirmiau nurodytus kambarius buvo iš esmės apribotas, durys buvo užrakintos, o raktus turėjo I. N. ir R. D. Šie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi ir vienas kitą papildantys. Nors galima iš dalies sutikti, jog nukentėjusioji I. N. yra šios bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jos parodymai vertinami kritiškai, tačiau nenustatytas pagrindas netikėti liudytojos E. P. parodymais – byloje nėra duomenų apie tai, jog ji būtų suinteresuota apkalbėti nuteistąjį ar turėtų kokį subjektyvų interesą bylos baigtimi.
14.2. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje apklausto M. J. parodymų (4 t., b. l. 74–76, 122–127) bei apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis teigė, jog baltą ofiso kėdę jam atidavė R. D., o padarytą žalą dėl apgadintų terasos grindų lentų bei sudužusio židinio stiklo apeliantas atlygino R. D., tačiau šiuos teiginius R. D. paneigė ir nurodė, jog jam niekas nesumokėjo už sugadintas terasos lentas, o židinio stiklą nusipirko pats. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad kėdės nuteistajam nedovanojo, o apie depozitą net nebuvo kalbos, nes patalpų išnuomojimo momentu dalyvavo agentė, kuri depozito nepaėmė. Jokių dokumentų ar kitų duomenų, galinčių paneigti šiuos R. D. paaiškinimus, byloje nėra, be to, jie atitinka bendrai nustatytas faktines aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys lyginant juos su I. N. ir E. P. duotais parodymais. Dėl to vertintina, jog M. J. nurodyta įvykių eiga bei tai, kad nuteistasis neigia visas kaltinime nurodytas aplinkybes, yra tik nuteistojo gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, jog I. N. jį apkalba, nes šis neatsakė į nukentėjusiosios tariamai jam rodytą dėmesį. Nors nuteistasis teigė, kad apie tai jis buvo informavęs R. D., tačiau šis liudytojas apklausoje apie tai nieko nenurodė. Tai paneigė ir I. N.
14.3. Nesutiktina ir su argumentais, jog liudytojo A. M. parodymai yra paremti prielaidomis, todėl nepatvirtina nuteistojo kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 3–5) šis liudytojas nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu pastebėjo, jog nuomojamame kotedže dega šviesa tame kambaryje, nuo kurio rakto M. J. turėti negalėjo ir jame negalėjo būti, dėl to apie tai nedelsiant informavo R. D. Teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 191–193) A. M. patvirtino šias aplinkybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti parodymai tik papildomai patvirtina I. N. ir E. P. nurodytas aplinkybes bei sustiprina jų patikimumą. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji ar E. P. nenurodė, kad tą dieną, kai A. M. matė kambaryje degančią šviesą, buvo nuomojamame kotedže, nėra pagrindo nesutikti su liudytojo pateikta versija, jog tą kartą kambaryje buvo būtent M. J. Nors A. M. patvirtino, kad tarp jo ir apelianto buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl pastarojo netinkamo bei grubaus elgesio, tačiau tai savaime nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, ypač įvertinus tai, kad liudytojo parodymai neprieštarauja kitiems šioje byloje surinktiems duomenims, yra nuoseklūs bei papildantys nustatytas aplinkybes.
14.4. Nors apeliantas nurodo, kad visi kiti sugadinimai egzistavo jam įsikrausčius į patalpas ir buvo užfiksuoti jo mobiliojo ryšio telefone, šių argumentų nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis atsisakė savo pirminio prašymo atlikti jo telefono ekspertizę bei nepateikė pirmiau nurodytų tariamai turėtų nuotraukų ar vaizdo įrašų dėl patalpose rastų defektų. Iš 2022 m. sausio 17-18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 20–23, 24–43) bei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškiniu pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 48–71) yra matyti, kad patalpose rasti apgadinimai yra akivaizdūs, todėl nesuvokiama, kaip apeliantas būtų apie tai nepažymėjęs nuomos sutartyje.
15. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei nepagrįstai į sugadintą turtą įskaitė lauko durų spynos rakto negrąžinimą. Šioje dalyje atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šie veiksmai kaltinime yra įrašyti kartu su iš jų kilusiais padariniais – būtinybe pakeisti lauko durų spyną, kas neabejotinai sukėlė turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši žala yra pagrįsta, kilo būtent dėl M. J. veiksmų, kadangi nuteistasis pripažino išmetęs raktus į šiukšliadėžę, taigi turi būti atlyginta apelianto. Be to, pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje detaliai nurodyti visi sugadinti daiktai ir kokia žala dėl to padaryta. Į tai visiškai pagrįstai atsižvelgė žemesnės instancijos teismas. Dėl nurodytų aplinkybių pirmiau aptarti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai įrodo M. J. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Darytina išvada, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
17. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 21 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05125 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. J. Pažymoje yra nurodyta, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 83,33 Eur dydžio sumą.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. J. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę apeliantui paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 83,33 Eur dydžio sumai iš M. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.