- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2-12832-1042/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06170-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios V. S. paslaugų įmonės „V.T.V“ atstovui bankroto administratoriui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. S. paslaugų įmonės „V.T.V“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi V. S. paslaugų įmonė „V.T.V“ prašo: 1) priteisti iš atsakovo V. S. 8094,45 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (el. bylos apyrašo b. l. 1–3). 2019-10-21 teisme gautas atsakovo V. S. atsiliepimas į ieškinį. 2019-11-06 teisme gautas ieškovo bankrutavusios V. S. paslaugų įmonės „V.T.V“ dublikas. Tripliko atsakovas V. S. nepateikė.
2. Atsakovas paskirtame 2019-12-10 teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių nenurodė. Procesiniai dokumentai ir šaukimas apie paskirtą teismo posėdį buvo įteikti tinkamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.
3. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-444-372/2017 iškėlė bankroto bylą V. S. paslaugų įmonei „V.T.V“. 2019-03-20 nutartimi bankroto administratoriumi paskyrė M. K.. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. S. paslaugų įmonės „V.T.V“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų 8094,45 Eur sumai sąrašą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-06-13 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 8094,45 Eur sumai sudaro: 7885,56 Eur Valstybiniai mokesčių inspekcijai prie LR FM ir 208,89 Eur antstoliui A. B. vykdymo išlaidų.
4. 2019-10-21 atsakovas pateikė atsiliepimą teismui, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, žala turėtų būti išieškoma iš netinkamai bankroto administratoriaus pareigas vykdžiusios UAB „Gudara“.
5. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas V. S. yra V. S. paslaugų įmonės „V.T.V“ savininkas, nevykdė LR Įmonių įstatyme numatyto įpareigojimo – neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties, tikslaus nemokumo atsiradimo momento. Taip pat, atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir matydamas, kad įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriumi ar kreditoriais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie atsakovo veiksmai sąlygojo žalos kreditoriams atsiradimą.
6. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
7. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
9. Bylos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi, kuria buvo iškelta bankroto byla V. S. paslaugų įmonei „V.T.V“, nustatė, kad įmonė yra nemoki. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
10. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. S. paslaugų įmonės „V.T.V“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų 8094,45 Eur sumai. Teismas nustatė, kad įmonės paskutinė finansinė deklaracija buvo pateikta 2012 m., įmonė darbuotojų ir turto neturėjo ir veiklos nevykdė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas gera valia atlygino ieškovei žalą, nėra (CPK 178 str.). Dėl šių aplinkybių, ieškovei iš atsakovo priteistina 8094,45 Eur suma.
11. Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8094,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-10-01 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)
12. Ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis 182,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai V. S. paslaugų įmonei „V.T.V“ (juridinio asmens kodas 144030512) iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8094,45 Eur (aštuonių tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 45 centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8094,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 182,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.