Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-558-190-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
1A-558-190-2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02192-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Lemežis
Nuteistasis
S. J. J.
Nukentėjusysis
E. R.
Advokatai
Loreta Guižauskienė, Povilas Eigminas
NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-558-190/2011

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02192-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.5., 2.4.7., 2.1.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Stasio Lemežio, sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei, Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorams Rimui Juodžiui,

nuteistajam S. J. J., nuteistojo gynėjui advokatui Povilui Eigminui,nukentėjusiajai E. R.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. J. ir nukentėjusiosios E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Priteista iš S. J. J. 1929,85 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt devynių litų) 85 cnt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 11347,20 Lt (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt septynių litų) 20 cnt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. R. naudai.

Priteista iš UADB „Ergo Lietuva“ 2070,74 Lt (dviejų tūkstančių septyniasdešimties litų) 74 cnt. turtinės ir 3452,80 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt dviejų litų) 80 cnt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. R. naudai.

Priteista iš S. J. J. 572,64 (penkių šimtų septyniasdešimt dviejų litų) 64 cnt. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios E. R. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. J. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2009-11-25 apie 16.37 val. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. TVB 046, priklausantį jam pačiam. Važiuodamas Architektų gatvės 2-ąja eismo juosta, Vilniuje, didėjančia tvarka link Laisvės pr. pusės, artėdamas ties Architektų g. 155 namu prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė būtino atsargumo, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą iš Architektų g. dešinės pusės į kairę pusę ėjusios pėsčiosios E. R., įvažiavo į pėsčiųjų perėją, patrenkė ir sužalojo pėsčiąją E. R., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais S. J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 punktų reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas padrė išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam S. J. J. paskiriant baudą, jos dydį atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės paskiriant artimam baudos minimumui.

Nukentėjusioji E. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 4000,59 litų turtinei žalai atlyginti ir 572,64 litų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, atsižvelgę į bylos aplinkybes, t.y. kad ji eismo įvykio metu buvo sužalota nesunkiai, jai nebuvo nustatyta nedarbingumo, žalą padariusio asmens kaltės forma buvo neatsargumas, padariniai nebuvo labai sunkūs, nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, nukentėjusioji įvykio metu nedirbo (pensininkė), jos teiginiai apie papildomą darbą neįrodyti jokias oficialiais dokumentais. Dėl to kilusių padarinių aspektu nukentėjusiosios 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – kaltinamojo – interesų, teismas sumažina prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 50 000 iki 15 000 Lt. Į šią sumą įskaitoma kaltinamojo sumokėti 200 Lt nukentėjusiajai E. R..

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios E. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, realus, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamasis neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Apeliaciniu skundu S. J. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą 20 MGL baudą bei nukentėjusiajai E. R. priteistą neturtinės žalos dydį.

Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis dėl jam paskirtos bausmės dydžio bei priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neteisingas, kadangi teismas neatsižvelgė į jo amžių, neįvertino jo finansinių galimybių, sveikatos, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino kaltę, dėl įvykusio eismo įvykio labai gailėjosi ir išgyveno.

Apeliantas pažymi, jog jis neneigia padaręs eismo įvykį, nuoširdžiai dėl to gailisi, dėl to išgyvena didelį stresą ir išgąstį.

Vadovaujantis LAT teismine praktika (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007), anot S. J. J., turi būti vertinamos tik tiesioginės pasekmės, atsiradusios dėl jo nusikalstamų veiksmų ir priežastinio ryšio, o ne tos pasekmės, kurios dėl nukentėjusiosios sveikatos negalavimų ar sutrikimų gali kilti ateityje. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji E. R. yra pensijinio amžiaus ir prieš eismo įvykį turėjo nemažai įvairiausių negalavimų, sveikatos sutrikimų, nuolat lankėsi pas gydytojus, todėl yra neteisinga visus esamus E. R. sveikatos sutrikimus ir ateityje galbūt atsirasiančius „priskirti“ jo kaltei.

Apeliantas prašo atsižvelgti, jog neturi vaikų, todėl nėra ko paprašyti pagalbos. Atsižvelgiant į tai, vairuoti transporto priemonę jam yra labai svarbu, nes žmona visuomeniniu transportu vykti į darbą dėl sveikatos negalėtų negalėtų, o tuomet reiškia, kad negalėtų dirbti, dėl ko jie nukentėtų finansiškai. Taigi, jie kartu su žmona sunkiai finansiškai verčiasi, todėl teismo paskirta 2600 litų bauda jį, o tiksliau jo šeimą, labai prislėgė ir atėmė ramybę.

S. J. J. teigia, jog vuisiškai sutinka su jam priteista 1929,85 Lt turtine žala, nes nukentėjusioji iš tikrųjų patyrė išlaidų besigydydama ir pirkdama vaistus. Tačiau nesutinka su jam priteistu civilinio ieškinio dydžiu dėl neturtinės žalos - 11347,20 litų atlyginimu nukentėjusiajai. Jis supranta, kad E. R. patyrė ir išgąstį, ir stresą, ir skausmą, turėjo nepatogumų, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais reikėtų įvertinti ir tai, kad jis eismo įvykio nepadarė tyčia, buvo blaivus, nepaliko nukentėjusiosios įvykio vietoje, lankė ją, atsiprašė, siūlė pinigų ir davė 200 Lt.

Teismas, apelianto teigimu, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad neturi jokio turto, išskyrus butą, kuriame gyvena, o vienintelės gaunamos pajamos yra pensija, kokio nors turto, kurį galėtų parduoti ir taip atlyginti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos neturi.

S. J. J. pažymi, jog jis neginčija nukentėjusiosios E. R. teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes,

Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad KET III skyriuje „Bendrosios eismo dalyvių pareigos” yra nurodyta, kad visų eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas pagarba ir atsargumu, be to KET VI skyriuje „Pėsčiųjų pareigos” 51 nuostatose nurodyta, kad „įžengti į važiuojamąją kelio dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad yra saugu”. Pėsčiųjų perėja nesuteikia visiškos pirmenybės pėstiesiems, todėl visada būtina įsitikinti, ar yra vairuotojas jį pastebi, ar yra saugu.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendį dalyje dėl jai iš S. J. J. priteistos neturtinės žalos ir iš nuteistojo S. J. J. priteisti jai 46547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteisti iš nuteistojo jos turėtas papildomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikaltimo pasekmes, visiškai nevertino kaltininko turtinės padėties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus taikė išimtinai kaltinamojo naudai.

Teismas, įvertinęs tai, jog ji eismo įvykio metu buvo sužalota nesunkiai, nebuvo nustatytas nedarbingumas, kaltininkas eimo įvykį padarė dėl neatsargumo, padariniai nebuvo labai sunkūs, nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, į tai, kad ji yra pensininkė ir nepateikė įrodymų dėl papildomo darbo, jos prašomą neturtinės žalos dydį sumažino iki 15000 Lt.

Nors jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, E. R. teigimu, gydymas tęsiamas iki šiol, ateityje numatomos operacijos, o sužalojimo pasekmės bus jaučiamos visą likusį gyvenimą.

Dėl S. J. J. sukelto autoįvykio jai jau pirmomis dienomis buvo nustatyti šie sužalojimai:

a) dešinio žastikaulio chirurginio kaklo su poslinkiu lūžis,b) dešinio stipinkaulio riešo tipinės vietos su poslinkiu lūžis,

c) poodinės kraujosruvos kairėje kojoje su kairio kelio sąnario vidinio-šalutinio raiščio plyšimu, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje (specialisto išvada Nr. G 4590/09(01)).

Gydymo metu atlikus magnetinio rezonanso tyrimus paaiškėjo, kad traumos yra sudėtingesnės ir reikės dar keleto operacijų.

Nukentėjusioji pažymi, jog ji 2009-11-25 buvo hospitalizuota į VGPUL I ortopedijos ir traumatologijos skyrių, kur jai buvo atlikta operacija. 2010-06-04 - 2010-06-22 atliko ambulatorinę reabilitaciją dėl kairiojo kelio sąnario raiščių daugybinių sužalojimų bei dešinio žasto lūžimo. Po autoįvykio lankėsi pas psichiatrę, jai buvo diagnozuotas organinis nerimo sutrikimas, depresija ir paskirtas gydymas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad dėl sveikatos sužalojimo ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes negalėjo savarankiškai atlikti elementarių buitinių reikalų, todėl visą tą laiką buvau slaugoma ir prižiūrima vaikų. Ji buvo priversta gyventi pas dukrą, nes savo bute 4-tame aukšte be lifto po patirtų trijų traumų su gipsais ir - įtvarais gyventi buvo neįmanoma. Be to, dėl sveikatos sutrikdymo patyrė nepatogumus, susijusius ir su daugkartiniu lankymųsi pas gydytojus, pas kuriuos nebūtų galėjusi nuvykti be sūnaus pagalbos, taip pat negalėjo vaikščioti be pagalbinių priemonių - ramentų. E. R. teigimu, ji iki autoįvykio buvo sveikas ir darbingas žmogus, o po jo tapo invalide. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia teismo teiginį, kad patirti sužalojimai netrukdė gyventi visaverčio gyvenimo.

Nuo autoįvykio ji periodiškai lankosi pas gydytojus: traumatologą, neurologą, terapeutą, VGPU ligoninėje periodiškai konsultuojasi su specialistais dėl traumų tolimesnio gydymo ir numatomų operacijų.

Tai, jog ji dėl patirtų traumų atliko paskirtas reabilitacijas poliklinikoje, taip pat akivaizdžiai įrodo, kokį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ji patirė iki šiol ir besąlygiškai paneigia teismo nuomonę, jog neturtinės žalos įvertinimas yra subjektyvus, nulemtas jos reakcijos į sveikatos sužalojimą ir neadekvataus požiūrio į padarinius.

Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad nekilo nepataisomų pasekmių, nes nenustatytas darbingumo netekimas ir atkreipia dėmesį, jog nuo 2010-04-26 iki 2016-04-26 jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Būtent šios aukščiaus nurodytos aplinkybės, anot E. R., turėtų būti esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o ne teiginys, kad sužalojimas pavojaus gyvybei nesukėlė, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Be to, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino kaltininko turtinės padėties, kaip to reikalauja įstatymas.

Teismo posėdyje nuteistasis S. J. J. ir jo gynėjas prašė S. J. J. skundą tenkinti, nukentėjusiosios E. R. – atmesti. Nukentėjusioji E. R. ir jos gynėja prašė E. R. skundą tenkinti, o nuteistojo S. J. J. – atmesti. Prokuroras prašė apeliantų skundus atmesti.

Dėl S. J. J. paskirtos bausmės - baudos

Įvertinusi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. J. bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas, turinčias reikšmės skyrimui, aplinkybes.

S. J. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kurios sankcijoje numatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. J. J. nuteistas už neatsargų nusikaltimą. Nuteistasis neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas S. J. J. pagrįstai skyrė baudą, jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas šios bausmės vidurkis. Apeliacinė instancija pažymi, jog baudžiamajame įstatyme už neatsargaus nusikaltimo padarymą yra numatyta bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL. Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu parinko sankcijoje numatytą už jo padarytą nusikaltimą bausmę – baudą, o jos dydį nustatė tinkamai, atsižvelgdamas tiek į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą, tiek į kaltininko asmenybę, dėl ko teigti, kad teismo parinkta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta, kaip kad mano apeliantas, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad S. J. J. paskirta bauda savo dydžiu yra mažesnė nei baudos, skiriamos už neatsargų nusikaltimą, vidurkis, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bausmės skyrimo nėra pagrindo.

Dėl iš S. J. J. priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo E. R. naudai

Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. J. J. yra kaltas dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių – E. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai E. R. atsiradusią neturtinę žalą.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios E. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiajai E. R. iš S. J. J. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas E. R. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, iš kurių – 3 452,80 Lt iš UADB “Ergo Lietuva” ir 11 347,20 iš nuteistojo S. J. J., vertybinių kriterijų visuma vadovavosi, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, buvo taikytos tinkamai. Taigi, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas pagrįstai iš S. J. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos minusavo kaltinamojo jau atlygintą dalį neturtinės žalos (200 Lt).

Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, įvertino nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. S. J. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, jo turtinė padėtis yra sunki. Nukentėjusioji E. R. dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį stresą ir emocinį sukrėtimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teismų praktiką analogiškose bylose, apylinkės teismas nustatė tinkamą sumą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog S. J. J., nors ir nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus ir dėl neatsargumo, tačiau veika yra pavojinga, jis jau yra baustas už KET pažeidimus, nagrinėjamu atveju vairavo transporto priemonę neatsakingai, lengvabūdiškai, ignoruodamas kelių eismo taisykles, dėl ko kilo autoįvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. R. sveikata, jai buvo padaryti dešinio žastikaulio bei dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžiai, poodinės kraujosruvos kairėje kojoje su kairio kelio sąnario vidinio šalutinio raiščio plyšimu, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, jai buvo atlikta operacija. Vėliau gydymas ir reabilitacijos tęsėsi, jos galimybės savarankiškai judėti buvo apribotos. Šios aplinkybės rodo, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus. Buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus gyvenimas. Atsižvelgiant į tai, kolegijos manymu, nėra pagrindo mažinti nukentėjusiajai E. R. priteistą neturtinės žalos dydį.

Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo ir padidinti E. R. priteistos neturtinės žalos dydį ir, kaip kaip prašo apeliantė, iš nuteistojo S. J. J. priteisti jai 46547,20 Lt.

Nors kolegija ir sutinka, kad dėl autoįvykio nukentėjusioji patyrė nepatogumus, gydėsi, patyrė stresą, diskomfortą, padarinius jaučia ir iki šiol, tačiau nustatydamas neturinės žalos dydį teismas į visas šias aplinkybes atsižvelgė. Todėl apeliantės prašymas dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes, atmestinas. Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog nukentėjusioji subjektyviai vertina jai padarytos neturtinės žalos dydį. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į šias bylos aplinkybes: E. R. eismo įvykio metu buvo sužalota nesunkiai, jai nebuvo nustatyta nedarbingumo, žalą padariusio asmens kaltės forma buvo neatsargumas, padariniai nebuvo labai sunkūs, nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, nukentėjusioji įvykio metu nedirbo (pensininkė), jos teiginiai apie papildomą darbą neįrodyti jokias oficialiais dokumentais. Teisėjų kolegijos nuomone, E. R. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir ypatingomis, dėl kurių būtų pagrindas teismui padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį bei nukrypti nuo besiformuojančios teismų praktikos.

Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydį.

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek viename, tiek ir kitame apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde E. R. prašo priteisti proceso išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra tai patvirtinantis dokumentas – 2011 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 585225, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji E. R. už teisines paslaugas advokatei L. Guižauskienei sumokėjo 500 Lt ir ši suma, apeliacinės instancijos nuomone, atitinka protingumo kriterijų. E. R. atstovės advokatės L. Guižauskienės dalyvavimas apeliacinėje instancijoje pripažintinas proceso išlaidomis, todėl ši suma priteistina iš nuteistojo S. J. J. (Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo S. J. J. ir nukentėjusiosios E. R. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš S. J. J. E. R. naudai 500 (penkis šimtus) Lt advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Regina PocienėStasys LemežisNuorašas tikras