Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-476/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-13
Bylos Nr.: 2A-476/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas: T. G., D. Č., A. Ž.
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Swedbank“

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
63.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-476/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6, 36.2, 63.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. G. ir D. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-100-258/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams T. G., D. Č., A. Ž., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Datoras“, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Ardama“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Investicijų ir verslo garantijos“, dėl solidarios skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: iš atsakovų UAB „Datoras“, A. Ž., D. Č. ir T. G. ieškovo AB „Swedbank“ naudai solidariai priteisti 991 964,39 Lt dydžio skolą, 6 proc. kompensacinę funkciją atliekančių įstatyminių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 13 920 Lt sumos žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010m. sausio 12d. nutartimi UAB „Datoras“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus AB ,,Swedbank“ 1 112 687,69Lt kreditorinis reikalavimas, todėl ieškovas prašė iš atsakovų A. Ž., D. Č. ir T. G. ieškovo naudai solidariai priteisti 991 964,39 Lt dydžio skolą, 5 proc. kompensacinę funkciją atliekančių įstatyminių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir UAB „Datoras“ 2007 m. gegužės 8 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 07-042442-IN, kurios sąlygos buvo pakeistos 2008 m. gegužės 30 d. Susitarimu Nr. 07-042442-IN-1, (toliau – Kredito sutartis), remiantis kuria UAB „Datoras“ buvo suteiktas 1 080 000 Lt sumos kreditas. Galutinis Kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas buvo 2012 m. gegužės 8 d. UAB „Datoras“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas: visų esamų ir būsimų lėšų UAB „Datoras“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“, įkeitimu, įrengimų įkeitimu, A. Ž. laidavimu pagal 2007 m. gegužės 8 d. Laidavimo sutartį Nr. 07-042442-LA1, D. Č. laidavimu pagal 2007 m. gegužės 8 d. Laidavimo sutartį Nr. 07-042442-LA3, T. G. laidavimu pagal 2007 m. gegužės 8 d. Laidavimo sutartį Nr. 07-042442-LA4, UAB „Ardaža“ laidavimu pagal 2007 m. gegužės 8 d. Laidavimo sutartį Nr. 07-042442-LA2 ir 2007 m. birželio 21 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr.01265.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Ardaža“ iškėlė bankroto bylą ir jos administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. CK 6.76 straipsnis ir CK 6.81 straipsnis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Visose minėtose laidavimo sutartyse yra nustatyta, kad laiduotojai A. Ž., D. Č. ir T. G. laiduoja už UAB „Datoras“ ir įsipareigoja atsakyti AB „Swedbank“ visu savo turtu, jeigu UAB „Datoras“ tinkamai neįvykdys AB „Swedbank“ visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (2007 m. gegužės 8 d. Laidavimo sutarties Nr. 07-042442-LA1, Laidavimo sutarties Nr. 07-042442-LA3 ir Laidavimo sutarties Nr. 07-042442-LA4 Bendrosios dalies 2.1 p.). Sutinkamai su 2007 m. gegužės 8 d. Laidavimo sutarties Nr. 07-042442-LA1, Laidavimo sutarties Nr. 07-042442-LA3 ir Laidavimo sutarties Nr. 07-042442-LA4 Bendrosios dalies 3.2 p., laiduotojai A. Ž., D. Č. ir T. G. atsako AB „Swedbank“ ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Datoras“ - už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą AB „Swedbank“. Kadangi UAB „Datoras“ jai pagal Kredito sutartį suteikto kredito negrąžino, atsakovai UAB „Datoras“, A. Ž., D. Č. ir T. G. atsako AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį solidariai. Atsakovų UAB „Datoras“, A. Ž., D. Č. ir T. G. solidari skola pagal Kredito sutartį AB „Swedbank“ 2009 m. gegužės 20 d. buvo 991 964,39Lt, iš jų: 903 776,27 Lt negrąžinto kredito, 47 853,74 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už kreditą, 37 579,42 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 2 754,96 Lt delspinigių už priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Swedbank“ ieškinį atsakovui BUAB „Datoras“ dėl solidarios skolos išieškojimo nutraukė, iš atsakovų A. Ž., D. Č. ir T. G. ieškovo AB „Swedbank“ naudai solidariai priteisė 991 964,39 Lt dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2009 06 12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš A. Ž., D. Č. ir T. G. priteisė po 40 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo UAB „Datoras“ 903 776,27 Lt negrąžinto kredito. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21d. nutartimi UAB „Datoras“ pripažinta bankrutavusi ir paskelbta likviduojama įmone su bankroto byloje patvirtintu AB ,,Swedbank“ 1 112 687,69Lt kreditoriniu reikalavimu, šio atsakovo reikalavimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Datoras“ bankroto byloje Nr. B2-425-258/11. Atsakovai, kaip UAB „Datoras“ steigėjai ir akcininkai, turėjo visą informaciją apie bendrovės finansinę ir ūkinę būklę, nuosavas lėšas, piniginius srautus, turimus ir gamyboje naudojamus įrengimus. UAB „Datoras“ ieškovui teikta pažyma paskolai gauti patvirtina, jog paskolos gavėjas, siekdamas gauti banko paskolą, nurodė, jog jo pajamos per dvejus paskutinius finansinius metus iki paskolos gavimo t. y. 2005 m. buvo 64 787 Lt, 2006 m. - 714 180 Lt, kai tuo tarpu 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Datoras“ pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog 2005 m. bendrovės grynasis pelnas sudarė 6 195 Lt, 2006 m. - 1 777 Lt. Įmonė, turėdama 531 805 Lt turtą, paruošė sąmatą Nemenčinės cechui rekonstruoti – 1 341 395,68 Lt vertės. Bendrovė, pateikusi bankui įmonės Verslo aprašymą, kreipėsi dėl du kartus didesnės nei turimas bendrovės turtas paskolos suteikimo. Teismas nurodė, kad bankas turi pareigą patikrinti ir įvertinti skolininko (paskolos gavėjo) mokumą, jo ekonomines finansines galimybes tinkamai vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, šiuo tikslu bankas turi teisę nustatyti išankstines sąlygas, taip pat pareikalauti iš skolininko, su juo susijusių asmenų tam tikrų veiksmų ir dokumentų. Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, jog ieškovo pasiūlymas bendrovės akcininkams sudaryti laidavimo sutartis buvo atliekamas įstatymo draudžiamais veiksmais ar darant neteisėtą jiems poveikį. Atsakovai, atvykę į banką, galėjo laisvai apsispręsti, sudaryti jiems laidavimo sutartis ar jų nesudaryti. Ieškovas nurodė, jog nors pačioje Kredito sutartyje bendrovės akcininkų laidavimas, kaip papildoma prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nebuvo numatyta, tačiau atsakovams buvo sudaryta galimybė susipažinti su Laidavimo sutarties turiniu, sąlygomis, įsipareigojimų apimtimi. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismo teigimu, vertinant bylos aplinkybes, nėra pagrindo banko siūlymą įmonės akcininkams pasirašyti laidavimo sutartis už įmonei teikiamą kreditą, vertinti kaip grasinimą, ekonominį spaudimą ar apskritai neteisėtą poveikį atsakovams. Teisėti veiksmai negali būti laikomi grasinimu ar ekonominiu spaudimu. Teismas padarė išvadą, jog atsakovų argumentai CK 1.91 straipsnio pagrindu negali būti pripažinti pagrįstais. Prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių apimtis yra visiškai ir pilnai užtikrinanti UAB „Datoras“ prievolės, kildinamos iš 1 080 000 Lt kredito sutarties įvykdymo. UAB „Datoras“ ūkinės veiklos rizika patvirtino, jog bankas pagrįstai reikalavo papildomų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių Kredito sutarties Nr. 07-042442-IN prasme. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo ieškovą pripažinti nesąžiningai pasinaudojus susiklosčiusia padėtimi, atsakovų T. G. ir D. Č. nurodytos aplinkybės, susijusios su kitų finansinių įsipareigojimų turėjimu Laidavimo sutarčių pasirašymo metu, nesudaro pagrindo atsakovus atleisti nuo sutartinės atsakomybės. Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB „Datoras“ pagal kredito sutartį Nr. 07-42442-IN prievolės grąžinti kreditą bankui nustatytais terminais nevykdė. A. Ž., D. Č., T. G. Laidavimo sutarčių 2.1 p. nustato, kad laiduotojas laiduoja už Kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu Kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį. Sutarčių 3.1 p. nustatyta, kad laiduotojas ir Kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarūs skolininkai. Pagal Laidavimo sutartis laiduotojai atsako bankui tiek pat, kaip kredito gavėjas- už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, nėra pagrindo atsakovo A. Ž. argumentus, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes skolą siekia prisiteisti tik iš silpnesne ginčo šalimi laikytinų fizinių asmenų, tuo tarpu iš juridinių asmenų, taip pat užtikrinusių kredito sutarties įvykdymą, skolos atlyginimo nereikalauja, pripažinti pagrįstais. Paminėtų laidavimo sutarčių 7.1 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei Kredito gavėjų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, kitu laidavimu ir pan.) ir Kredito gavėjas tinkamai nevykdo visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Už naudojimąsi paskola, Sutarties 2.2 p. UAB „Datoras“ buvo įsipareigojęs mokėti palūkanas. CK 6. 874 str. nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, numatytų CK 6.37 str. mokėjimą, nes paskolos sutartis nenustatė ko kito. Tokiu būdu ieškovas pagrįstai skaičiavo nesumokėtas palūkanas už kreditą, delspinigius už negrąžintą kreditą, delspinigius už priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas. Taip pat teismas nurodė, kad kadangi atsakovo UAB „Datoras“ dalyje reikalavimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-425-258/11, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 3 p.), likusioje dalyje ieškovo reikalavimai pripažintini pagrįstais ir tenkintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai D. Č. ir T. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovams D. Č. ir T. G. atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, tenkindamas ieškinį, tik formaliai įvertino ieškovo reikalavimo teisinį pagrindą, t. y. rėmėsi egzistuojančiomis laidavimo sutartimis, kaip prievoles apeliantams sukeliančiais sandoriais, visiškai nevertindamas šių sandorių teisėtumo, todėl priėmė ir nepagrįstą sprendimą ieškovo naudai taikyti neteisėtais ieškovo veiksmais sudaryto sandorio teisines pasekmes. Konstatuodamas laidavimo sutarčių teisėtumą, remiantis tuo, jog reikalavimas sudaryti laidavimo sutartis buvo sąlygotas privalomų ieškovo nustatytų išankstinių sąlygų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias normas. Ieškovas pareikalavo apeliantų sudaryti laidavimo sutartis tik atvykus pasirašyti paskolos suteikimo UAB „Datoras“ sutarties. Laidavimo sutarčių sudarymas neatitiko teisėtam sutarčių sudarymui keliamų sąlygų, neegzistavo laisva šalių valia apsispręsti dėl sutarčių sudarymo, kadangi sutartys buvo sudarytos neteisėtų ieškovo veiksmų pasekoje, todėl yra teisinis pagrindas laidavimo sandorius pripažinti neteisėtais. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantų laidavimo sutartis buvo sudaryta ekonominio spaudimo pasekoje, nuslėpus reikšmingą informaciją, todėl teismas privalėjo taikyti sandorių negaliojimo instituto teisines pasekmes.

2. Teismas sprendimą, apeliantų sudarytų laidavimo sutarčių nepripažinti atitinkančiomis CK 1.91 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, motyvavo vieninteliu argumentu – ieškovo siūlymo sudaryti laidavimo sutartis, kaip šalies įstatyminės teisės pateikti ofertą, realizavimą, kas savaime nėra laikoma teisei prieštaraujančiais veiksmais. Veiksmas pasiūlant konkrečią sutarties sąlygą per se nėra neteisėtas, tačiau priklausomai nuo konkrečių aplinkybių jis gali būti tokiu pripažintas bylą nagrinėjančio teismo. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje, turi būti nustatomos aplinkybės: kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Šiuo atveju egzistuoja visos minėtos sąlygos siekiant laidavimo sutartis kvalifikuoti kaip sudarytas esant ekonominiam spaudimui. Laidavimo sandorių sudarymo buvo reikalaujama nesąžiningai siekiant papildomų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių ieškovo naudai, pasinaudojus situacija, jog apeliantams nėra pateiktas susipažinti paskolų komiteto sprendimas, todėl apeliantai nesusipažinę su visu jo turiniu, nežinojo, jog ieškovo įgalioto organo sprendimu jų asmeninis laidavimas nėra numatytas, kaip kredito išdavimo sąlyga. Ieškovo atstovas reikalavo sudaryti laidavimo sutartis, kaip tariamai numatytą, privalomą kredito sutarties sudarymo sąlygą. Laidavimo sutartys buvo sudarytos ieškovo reikalavimo pasekoje, o taip pat, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu – ieškovui naudojant apgaulę – nutylint aplinkybes, kurias žinodami apeliantai sandorio nebūtų sudarę. Reikalavimo pasirašyti laidavimo sutartis metu ieškovui buvo žinoma, kad UAB ,,Datoras“, vykdydamas išankstines kredito suteikimo sąlygas, yra įgijęs įkeistinos gamybinės įrangos už beveik pusę milijono litų, kai tuo metu įmonės pajamos buvo nedidelės. Todėl ieškovui buvo žinoma, kad ieškovo atsisakymas sudaryti kredito sutartį neišvengiamai sąlygos apeliantų įsteigtos įmonės bankrotą. Sudarytos laidavimo sutartys yra visiškai nenaudingos apeliantams. Tačiau būdami suklaidinti, veikiami ekonominio spaudimo ir neturėdami kitos išeities, apeliantai buvo priversti ją pasirašyti. Nesant esmingai svarbių aplinkybių - nutylėjimo, ieškovo ekonominio spaudimo, grasinant apeliantų įsteigtos įmonės bankrotą sąlygojančiu atsisakymu išduoti kreditą – apeliantams nenaudingi laidavimo sandoriai nebūtų buvę sudaryti.

3. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų reikalavimus, šalių teisinius santykius vertindamas formaliai, neatsižvelgdamas į visas, tam reikšmingas faktines aplinkybes, nepagrįstai ieškovo veiksmų nepripažino piktnaudžiavimu savo, kaip stipresniosios sutartinių santykių šalies, teisėmis, ko pasekoje apeliantų atžvilgiu naudojant ekonominį spaudimą bei apgaulę, nutylint apsisprendimui sudaryti sandorį reikšmingas aplinkybes, buvo sudaryti laidavimo sandoriai, kurie dėl šalių valios trūkumo laikytini negaliojančiais CK 1.91 straipsnio prasme.

Atsiliepimas

Ieškovas AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantams po 20 000 Lt baudą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl laiduotojų atsakomybės

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų. Taip pat šie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas AB ,,Swedbank“ ir atsakovas UAB ,,Datoras“ 2007 m. gegužės 8 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 07-042442-IN (t. 1, b. l. 10-14) su vėlesniais pakeitimais, kurių pagrindu bendrovei buvo suteiktas 1 080 000 Lt dydžio kreditas, kredito grąžinimo terminas numatytas 2012 m. gegužės 8 d. (t. 1, b. l. 15-19). Ieškovo AB ,,Swedbank“ prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Datoras“ turto įkeitimu (t. 1, b. l. 20-26). Taip pat 2007 m. gegužės 8 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. 07-042442-LA1, Nr. 07-042442-LA3, Nr. 07-042442-LA4 tarp AB ,,Swedbank“ ir laiduotojų A. Ž., D. Č., T. G. (t. 1, b. l. 28-33), kuriomis laiduotojai laidavo už kredito gavėją (UAB ,,Datoras“) ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies savo prievolių, numatytų kredito sutartyje (laidavimo sutarčių 3 p.). Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas UAB ,,Datoras“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Datoras“ bankroto bylą, o 2010 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas AB ,,Swedbank“ 1 112 687,69 Lt kreditorinis reikalavimas. Byloje esantys įrodymai bei aplinkybė, jog buvo iškelta UAB ,,Datoras“ bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, patvirtina, kad pagrindinis skolininkas savo prievolių ieškovui neįvykdė, todėl atsirado ieškovo teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, o šios prievolės akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.) ir laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą) (CK 6.81 str. 2 d.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

Pagal ieškovo ir apeliantų sudarytų Laidavimo sutarčių 3.2 punktą jie prisiėmė prievolę atsakyti ieškovui tiek pat, kaip kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, už palūkanų bei netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą, o sutarčių 10.1 punkte šalys aiškiai susitarė dėl neterminuoto laidavimo, tai yra, jog šios sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo ir galioja iki visiško prievolių ieškovui pagal Kredito sutartį įvykdymo.

Byloje nesant ginčo, kad atsakovo UAB ,,Datoras“ prievolės ieškovui nėra įvykdytos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo pareikštus reikalavimus laiduotojams.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, tenkindamas ieškinį, tik formaliai įvertino ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą, tačiau visiškai nevertino laidavimo sandorių teisėtumo ir nepagrįstai laidavimo sutarčių nepripažino negaliojančiomis CK 1.91 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šis sandorio negaliojimo pagrindas priskirtinas prie nuginčijamų sandorių kategorijos ir CK 1.91 straipsnio pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant pareikštam ieškiniui (priešieškiniui). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Nagrinėjamoje byloje apeliantai nepateikė savarankiškų reikalavimų dėl laidavimo sutarčių nuginčijimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas be byloje pareikšto apeliantų priešieškinio neturėjo teisės išeiti iš 265 straipsnio 2 dalyje nustatytų byloje pareikštų reikalavimų ribų.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškinio solidariosios atsakomybės institutą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantams paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, nurodė, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantai, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė apeliacinį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius apeliantų nesąžiningumo nėra pagrindo skirti jiems baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Kazys Kailiūnas Nijolė Piškinaitė