Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-562-397/2015

2015 m. gegužės 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo Ž. A. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Taikyta BK 64¹ str. 1 d. – paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Ž. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2014-07-19 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., panaudojęs apgaulę kaip priemonę patekti į automobilį, t. y. J. R. melagingai nurodė ketinantis sudaryti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorį ir paprašė leisti transporto priemonę išbandyti, iš J. R. gavęs J. R. priklausančio automobilio „Mercedes Benz A 170“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6500 Lt (tai atitinka 1882,53 Euro), užvedimo raktelius, atvirai, t.y. matant J. R., pagrobė J. R. priklausantį automobilį „Mercedes Benz A 170“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas J. R. 6500 Lt (tai atitinka 1882,53 Euro) turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Ž. A. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę Ž. A., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pasekmes.

Nustatyta, jog Ž. A. įvykdyta veika, numatyta BK 178 str. 2 d., įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino, kad Ž. A. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą dėl parinktos bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio – žemesnės už sankcijos vidurkį bei pagrįstai taikė BK 64¹str. nuostatas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi, nevertinamas pakartotinai, nes jau į tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir kurio pagrindu apeliantui buvo taikomas BK 64¹str. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su šeimine padėtimi – vaikų išlaikymu, atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi jokių objektyvių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad Ž. A., būdamas ankščiau ne kartą teistas, neabejotinai žinojo apie gresiančią bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto, todėl, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, laikyti bausmę aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti, jokio pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-03-31 nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis palikamas galioti nepakeistas, o Ž. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1 b. l. 86-87), automobilio „MB A170“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo rasta medžiaginė kuprinė su daiktais, tačiau jos savininkas nebuvo nustatytas. Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTS vyresnysis tyrėjas I. E. 2015-01-19 tarnybiniu pranešimu informavo, kad nuo 2014-12-11 Logistikos skyriuje saugomi daktai, tame tarpe ir kuprinė, kurios savininkas nenustatytas. Ž. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu (t 2, b. l. 174) paaiškinimų dėl daiktinių įrodymų nedavė, todėl daiktų savininkas nustatytas nebuvo. Dėl daiktinių įrodymų, nuteistasis turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl jų grąžinimo, o kilus ginčui klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1953 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Ž. A., išlaidas iki 2015 m. gegužės 12 d. sudarė 23,16 Eur.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.