Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijus Žironas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo INTERPERFORMANCES INC., atstovaujamo advokatų kontoros LEXTAL advokato V. M., prašymą dėl Šveicarijos (Lugano) arbitražo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 500070-2014 pripažinimo ir leidimo vykdyti (suinteresuotas asmuo P. J.) Lietuvos Respublikoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-02-17 gautas pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Tarptautinio arbitražo teismo procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteista 47 500 Eur ir 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2011-04-28, 8 597,5 Eur ir 7 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2011-10-01, 47 512 Eur ir 7 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2012-10-01, taip pat 4 310 Šveicarijos frankų arbitražo išlaidų. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama pagal Tarptautinio Šveicarijos arbitražo taisykles ir buvo laikomasi visų taisyklių, skolininkas aktyviai dalyvavo arbitražo procese, prašomas pripažinti arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 23 d. gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Jame nurodyta, kad šalys derasi dėl taikos sutarties šioje civilinėje byloje sudarymo ir kitų tarpusavio ginčų taikaus išsprendimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad iki posėdžio pradžios nespėjo taikos sutarties projekto išversti į lietuvių kalbą, pasirašyti ir pateikti teismui tvirtinti, derybos dėl taikos sutarties sudarymo neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti ne anksčiau kaip 2016 m. balandžio 15 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjo procesinis dokumentas, jame nurodyta, kad jau anksčiau buvo bandoma sudaryti taikos sutartį, tačiau pareiškėjo netenkino suinteresuoto asmens siūlomos taikos sutarties sąlygos. Dabar taip pat yra pateiktas skolininkui atsakymas, jog nesutinkama su jo siūlomomis finansinėmis sąlygomis, kurios visiškai neatitinka Šveicarijos arbitražo teismo priimto sprendimo. Pareiškėjo nuomone, teismas turėtų spręsti pradėtą arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procesą teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tarpusavio susitarimui, taikos sutartis galėtų būti sudaryta ir vėlesnėse proceso stadijose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą tenkintinas, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Pagal CPK 810 straipsnio 6 dalį užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ). KAĮ 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir Niujorko konvencijos nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuolat pažymima, kad teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).

Pagal Niujorko konvencijos III straipsnį kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas tolesniuose straipsniuose išdėstytomis sąlygomis. Arbitražų sprendimams, kuriems taikoma Niujorko konvencija, pripažinti ir vykdyti neturi būti taikomos iš esmės sunkesnės sąlygos arba didesni muitai ar rinkliavos, negu tie, kurie galioja vidaus arbitražų sprendimams pripažinti ir vykdyti. Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio 1 dalį III straipsnyje nurodytam pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis sprendimas arba susitarimas išdėstytas ne tos šalies, kuri prašo pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, oficialia kalba, tai pusė, prašanti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą, pateikia šių dokumentų vertimą į tą kalbą. Vertimą paliudija oficialus ar prisiekusysis vertėjas arba diplomatinė ar konsulinė įstaiga (Niujorko konvencijos IV straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiški reikalavimai nustatyti ir KAĮ 51 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė arbitražo sprendimą (b. l. 4–14) ir šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 26-36), Šveicarijos rūmų arbitražo institucijos patvirtinimo raštus su vertimais į lietuvių kalbą (b. l. 19-25), taip pat Žaidėjo atstovavimo sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, kopiją ir jos vertinimą į lietuvių kalbą (b. l. 38-43). Taigi pareiškėjas pateikė visus dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti reikalingus dokumentus.

Iš suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, matyti, kad nesutikimas su pareiškėjo prašymu grindžiamas Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto pagrindu, t. y. užsienio arbitražo sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai. Taigi, suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju neįrodinėja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, taip pat V straipsnio 2 dalies a punkto, t. y. kad ginčo objektas pagal Lietuvos įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, tokių aplinkybių ex officio nenustatė ir teismas (KAĮ 12 str.).

Iš suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų argumentų darytina išvada, kad jis iš esmės remiasi vienintele aplinkybe – Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla, iškelta pagal suinteresuoto asmens ieškinį pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento 2002-03-03 Žaidėjo atstovavimo sutarties II str., dalį, III straipsnio A punkto dalį, VI straipsnį, kuriame įtvirtinta arbitražinė išlyga. Nurodytu pagrindu (pradėta civiline byla Kauno miesto apylinkės teisme) suinteresuotas asmuo prašo šią civilinę bylą sustabdyti, taip pat nepripažinti užsienio arbitražo sprendimo kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai, nurodydamas, kad Žaidėjo sutarties atitinkamos nuostatos yra niekinės, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, išgautos apgaulės būdu, o tai, pagal teismų praktiką, patenka į viešosios tvarkos išlygą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo Lietuvos Respublikoje Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d. b punkto pagrindu, vien ta aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl atitinkamų Žaidėjo sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.90 str., 1.91 str., 1.80 str., 1.81 str., nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog užsienio arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. Tai, ar arbitražinis susitarimas bei kitos žaidėjo sutarties nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, buvo išgautos naudojant prievartą, apgaulę ar grasinimus, yra civilinės bylos, nagrinėjamos Kauno miesto apylinkės teisme, ginčo dalykas, šiuo atveju nėra akivaizdaus sutarties nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pamatinėms vertybės, moralės principams, kurie patenka į viešosios tvarkos sampratą, kuri, teismų praktikoje vertinama itin siauriai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-52-381/2015). Akivaizdaus imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo, kaip viešosios tvarkos sampratos sudedamosios dalies, nebuvimą iš esmės patvirtina ir aplinkybės, kad Žaidėjo sutartis sudaryta 2002-03-03, o į teismą dėl šios sutarties dalies pripažinimo negaliojančia kreiptasi tik 2014-07-23. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. birželio 10 d., o suinteresuoto asmens ieškinys dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis Kauno apylinkės teismui pateiktas 2014 m. liepos 23 d., t. y. dar iki užsienio arbitražo teismo sprendimo priėmimo. Kaip matyti iš arbitražo sprendimo, arbitražas, spręsdamas dėl jurisdikcijos ir vadovaudamasis kompetencijos-kompetencijos doktrina, konstatavo, kad arbitražinė išlyga laikoma nuo kitų pagrindinio susitarimo sąlygų nepriklausomu susitarimu, kurio galiojimui vargu ar gali turėti įtakos tokios sutarties pripažinimo negaliojančia, galiojimo laiko pasibaigimas ar nutraukimas [...] arbitras turi teisę priimti sprendimą dėl šio ginčo dėl 2002 m. Žaidėjo atstovavimo sutarties nepriklausomai nuo vėliau atsakovo pateikto ieškinio Lietuvos teismams ir tokios jurisdikcijos nuginčijimo (sprendimo 5 punktas). Taigi, iš arbitražo teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą, žinojo apie suinteresuoto asmens pateiktą ieškinį Lietuvos Respublikos teismui, tačiau nagrinėjamos bylos nestabdė, šalių ginčą išnagrinėjo. Byloje duomenų apie tai, kad šalys būtų inicijavusios arbitražo teisme nagrinėtą ginčo sustabdymą, nėra, taip pat nėra duomenų, jog arbitražo sprendimo vykdymas būtų sustabdytas ar kitais pagrindais negalėtų būti vykdomas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo šios civilinės bylos nagrinėjimą prašo stabdyti CPK 163 str. 3 p. ir 164 str. pagrindais, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad nors toks prašymas yra tinkamas ir galimas, nes pagal formuojamą teismų praktiką CPK 163 ir 164 straipsniuose nurodyti bendrieji bylos sustabdymo pagrindai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-3-186/2015), tačiau pažymėtina, kad pirmiausia byloms, pagal pareiškėjo (-ų) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą (-us), taikytinas Niujorko konvencijos VI straipsnis, taip pat CPK 812 str. 4 d. nuostatos. Jose užsienio teismo ir / ar arbitražo teismo sprendimo sustabdymas siejamas su sprendimo, kurį siekiama pripažinti valstybėje (nagrinėjamu atveju – Lietuvoje) apskundimu įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų kontrolės formomis ir net tokiu atveju teismas turi teisę, bet ne pareigą stabdyti pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad prašomas pripažinti užsienio arbitražo sprendimas būtų apskųstas, byloje nėra. Vertinant suinteresuoto asmens nurodytus šios civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163 str. 3 p., 164 str.) bei juos pagrindžiančias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens iš esmės, iš naujo nevertinamas ir neperžiūrimas arbitražo teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas tik patikrina prašomo pripažinti užsienio arbitražo sprendimo (ne)pripažinimo sąlygas pagal Niujorko konvenciją. Teismui nustačius, kad prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, o Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla neturi įtakos jo galiojimui (net ir pripažinus sutarties atitinkamas nuostatas negaliojančiomis, užsienio arbitražo teismo sprendimas netaps negaliojančiu), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti bylą CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Teismas taip pat nenustatė kitų atvejų, būtinų bylai sustabdyti (CPK 164 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju užsienio arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d. b punktas), taip pat byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl bylos sustabdymo (CPK 185 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo suinteresuoto asmens P. J. nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis ir priklausančias suinteresuotam asmeniui, taip pat pinigines lėšas, esančias suinteresuoto asmens kredito ir kitose finansų įstaigų sąskaitose, neviršijant bendros 103 610 Eur ir 4 310 Šveicarijos frankų sumos, pareiškėjo naudai, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražo sprendimą tenkintinas, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pratęstinas iki nutarties įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Pareiškėjas pateiktame prašyme teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2015-12-16 sąskaitą Nr. 15/12/16 (b. l. 44), taip pat 2016-01-06 – 2016-01-13 banko išrašą, patvirtinančius, kad pareiškėjas patyrė 1 350 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius daro išvadą, jog pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteistina 1 350 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, suma.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 811¹ straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Šveicarijos (Lugano) arbitražo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 500070-2014, kuriuo iš suinteresuoto asmens P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui INTERPERFORMANCES INC (buv. adresas 230 W SUPERIOR Street, Suite 510 Chicago, IL, 60654, JAV) priteista 47 500 Eur + 5 proc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2011-04-28, 8 597,5 Eur + 7 poc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2011-10-01, 47 512,5 Eur + 7 proc. palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2012-10-01, 4 310 Šveicarijos frankų už arbitražo išlaidas.

Nustatyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės P. J. turtui yra pratęsiamos ir galioja iki pripažinto ir leisto vykdyti užsienio arbitražo sprendimo įvykdymo.

Iš suinteresuoto asmens P. J. pareiškėjui INTERPERFORMANCES INC priteisti 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.