Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-09-22 nutarties Nr. e2YT-4179-839/2022 pagal pareiškėjos BUAB ,,Auksinis ungurys“ nemokumo administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ skundą dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, suinteresuotas asmuo BUAB ,,Reklaminis informacijos centras“, (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino.

5. Nurodė, kad iš skolininkės (duomenys neskelbtini) mėnesiais išieškota 64 977,11 Eur. Išieškotoja BUAB „Reklaminis informacijos centras” (duomenys neskelbtini) raštu nurodė antstolei atstatyti lėšas į skolininkės sąskaitą. Ginčo patvarkymu, atskaičius vykdymo išlaidas (2 499,12 Eur), į skolininkės BUAB „Auksinis ungurys“ sąskaitą grąžinta 62 477,99 Eur. Pinigai pervesti į skolininkės sąskaitą bankroto byloje tam, kad bankroto administratorius tęstų skolos išieškojimo veiksmus, pinigines lėšas skirstytų bankrutavusios įmonės kreditoriams.

6. Mano, jog vertinti, kad pervesdama pinigus į BUAB „Auksinis ungurys“ sąskaitą antstolė jų neišieškojo, yra neteisinga. Pabrėžė, kad pažodinis draudimas antstoliui, užbaigusiam vykdymo veiksmus, gauti vykdymo išlaidų atlyginimą, Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau ir JANĮ) nėra numatytas. Citavo kasacinio teismo 2016-04-29 nutartyje Nr. 3K-3-242-469/2016 pateiktą išaiškinimą, kad antstolio vykdymo veiksmų išlaidos savo prigimtimi analogiškos bankroto administravimo išlaidoms realizavus asmens turtą, kurios apmokamos pirmiau už kreditorių reikalavimus. Todėl mano, kad antstolė turėjo teisę atskaityti vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Atkreipia teismo dėmesį, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti kreditorinį reikalavimą, nes ji nebuvo informuota apie neteisminės bankroto procedūros inicijavimą. Taip pat pažymi, kad vykdymo išlaidos buvo paskaičiuotos (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė su vykdomąją byla dirbo ir nors turto nepardavė, pinigines lėšas išieškojo ir pervedė tam, kad būtų tenkinami bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai. Antstolė turėjo teisinį pagrindą vykdymo išlaidų apskaičiavimu paskaičiuoti ir sau išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstyti vykdymo išlaidas. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje.

20. Be to, mano, kad iš jos bankroto administratoriui bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Pažymi, kad bankroto administratorius yra profesionalas, kuriam keliami aukšti įstatyme numatyti reikalavimai, jis yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, tad jam pačiam surašyti skundą nebūtų buvę sudėtinga. Jei byloje bus sprendžiamas išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo klausimas, tai prašo spręsti dėl jų, kaip iš dalies nepagrįstų, sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 302 739,44 Eur skolos, 11 767,22 Eur palūkanų, 2 153,49 Eur delspinigių, iš viso 316 660,65 Eur, ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės UAB „Auksinis ungurys“ išieškotojai BUAB „Reklaminis informacijos centras“ ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotoją atstovaujančio bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) prašyme nurodyta, jog išieškotoja pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį pardavė skolininkės skolą, atidedant visą mokėjimą už skolą ir išdėstant ją sutartyje nurodytomis dalimis per vienerius metus. Prašė nuimti skolininkės banko sąskaitos areštą nuo (duomenys neskelbtini) vieneriems metams iki bus įvykdyti mokėjimai sutartyje numatytomis sąlygomis Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė iš skolininkės priverstinai nurašyti pinigines lėšas - 425 346,94 Eur. Išieškotojos bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) prašė pratęsti skolininkės sąskaitos banke arešto vykdymo sustabdymą iki atskiro pareikalavimo nutraukti sustabdymą ir atnaujinti vykdymą. Po (duomenys neskelbtini) atstatyti lėšas į skolininkės sąskaitą, tikslu tęsti sutartinius įsipareigojimus pagal pasirašytą (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartį, be kita ko, prašė ir panaikinti visus apribojimus skolininkės banko sąskaitoms ir nevykdyti skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizacijos. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išaiškinti ar suėjus Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytam likvidavimo procedūrų atlikimo terminui ((duomenys neskelbtini)) galima tenkinti (duomenys neskelbtini) išieškotojos prašymą panaikinti visus apribojimus skolininko banko sąskaitoms ir nevykdyti skolininkui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizacijos bei į skolininko sąskaitą atstatyti (grąžinti) nurašytus 64 291,47 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022-05-29 nutartimi byloje Nr. eB2-249-653/2022 nutarta antstolės prašymą atmesti bei informuoti BUAB „Reklaminis informacijos centras” nemokumo administratorių apie būtinybę spręsti su išieškojimu kylančius klausimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) UAB „Auksinis ungurys“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta pradėti šiai bendrovei bankroto procesą ne teismo tvarka nuo šio sprendimo priėmimo momento. Antstolė apie tai informuota (duomenys neskelbtini). Jai nurodyta, kad įmonės turto pardavimo procedūros yra sustabdomos, o vykdomieji ir turto arešto dokumentai turi būti persiųsi nemokumo administratoriui, išieškojimai iš bankrutuojančios įmonės nutraukti ir prašoma panaikinti vykdomojoje byloje priimtus turto arešto aktus, nutraukti vykdytą išieškojimą iš BUAB „Auksinis ungurys“. Į vykdomąją bylą pateiktas UAB „Auksinis ungurys“ kreditorių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko, siūloma nustatyti 30 dienų terminą nuo sprendimo iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos kreditorių reikalavimams pareikšti bei įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos sušaukti kreditorių susirinkimą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo“ (5 klausimas). Skolininkės nemokumo administratorius (duomenys neskelbtini) raštu prašė antstolę nurašytas pinigines lėšas, priklausančias skolininkei, grąžinti į jos sąskaitą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodytomis aplinkybėmis, vykdant vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) mėnesiais į iš skolininkės banko sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą nurašyta viso 64 977,11 Eur. Minėtu patvarkymu, kurio dalis yra skundžiama, nutarta 62 477,99 Eur grąžinti skolininkei, o likusią sumą – 2 499,12 Eur paskirstyti antstoliui kaip atlygį. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkei iškelta bankroto byla, ir tos pačios dienos patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą persiuntė UAB „TOP CONSULT“.

28. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi proceso dalyviai - antstolis, skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis turi pareigą atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, privalo patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti padaryto vykdymo proceso normų pažeidimo įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

29. JAĮN 12 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (3 dalis). Įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal JAĮN 30 straipsnio 2 dalį antstolis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą (šiuo atveju nuo kreditorių susirinkime priimto sprendimo) įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir apie tai praneša turto saugotojui ir išieškotojui. Pagal to paties straipsnio 3 dalį jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

30. Būtina JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties taikymo sąlyga yra dar iki nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos pradėtas juridinio asmens turto priverstinio realizavimo procesas (CPK 691 straipsnio 1 dalis, 706 straipsnis). Teisės doktrinoje pažymima, kad aptariama išimtis įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į tai, jog, esant minėtoms aplinkybėms, turto realizavimo sustabdymas būtų netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas. Tokiu atveju už parduotą skolininko turtą gauta suma, atskaičiavus sprendimo vykdymo išlaidas, pervedama į kreditorių sąskaitą. Todėl priverstinio vykdymo proceso metu realizavus turtą tenkinami ne išieškotojo konkrečioje vykdymo byloje reikalavimai, o visų skolininko kreditorių reikalavimai nemokumo procese. Apeliantės minimoje kasacinio teismo 2016-04-29 nutartimi byloje Nr. 3K-3-242-469/2016 kaip tik ir buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmų procedūrą, pervesdamas gautas už parduotą iš varžytynių turtą lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, gali atskaityti patirtas vykdymo išlaidas. Akivaizdu, kad minėtoje nutartyje išdėstyti išaiškinimai nėra aktualūs, sprendžiant dėl atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje pagrįstumo. Taip pat išaiškintina apeliantei, kad nei apygardos, nei apylinkės teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl antstolės nurodytos Kretingos rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų nutartys nesaisto civilinę bylą nagrinėjančio teismo.

31. Šiuo atveju reikšminga tai, kad JAĮN 28 straipsnis, reglamentuojantis juridinio asmens prievolių vykdymą iškėlus nemokumo bylą, aiškiai nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama:1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

32. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmiau aptartas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į ginčijamo patvarkymo priėmimo laiką, nesudarė prielaidų antstolei pasiskirstyti dalį išieškotų lėšų sau kaip atlygį. Priešingas vertinimas reikštų JAĮN 28 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių draudimų, susijusių su juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turtinių teisių įgyvendinimu nepaisymą. Todėl, nekviestionuojant antstolės teisės gauti atlygį už atliktus vykdymo veiksmus, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad antstolė tokioje procesinėje situacijoje teisės atskaityti vykdymo išlaidų neturėjo, bet turėjo galimybę reikšti kreditorinį reikalavimą, dėl ko būtų sprendžiama pareiškėjos (skolininkės) nemokumo procese teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad apeliantės vertinimu buvo kliūčių tokiam reikalavimui reikšti, ne tik nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, bet ir savaime negali būti vertintina kaip aplinkybė paneigianti JAĮN imperatyviomis teisės normomis nustatytus draudimus.

33. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimu, pažymėtina, kad civilinė byla dėl antstolės veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 dalis). Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejai, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju yra akivaizdus antstolės ir skolininkės interesų priešingumas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į priimtą procesinį sprendimą, turėjo pagrindą skolininkės patirtas atstovavimo išlaidas priteisti iš antstolės.

34. Pareiškėjos, kaip bankrutuojančios įmonės valdymo organo teises ir pareigas įgyvendinančio nemokumo administratoriaus statusas, priešingai nei nurodo apeliantė, pats savaime negali būti laikomas ribojančiu teisę naudotis advokato pagalba ginčuose dėl antstolių veiksmų. Subjektyvi nuomonė, kad bankroto administratorei nebūtų buvę sunku pačiai parengti procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo skolininkės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti laikyti nebūtinomis, ar vien dėl to spręsti, kad jos per didelės. Bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas rašytiniais į bylą pateiktais duomenimis bei neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus jų dydžio vertinimui reikšmingus kriterijus, mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų skolininkės naudai bylinėjimosi išlaidų pagrindo nenustatyta.

35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam klausimui, plačiau nepasisakytina.

37. Pareiškėja BUAB ,,Auksinis ungurys“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kad už jo surašymą yra patyrusi 650 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Kadangi tas pats advokatas rengė skundą dėl antstolės veiksmų, tad akivaizdu, kad jau žinomos teisinės situacijos vertinimas neturėjo pareikalauti didesnių laiko sąnaudų, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ji nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, mažintinos iki 300 Eur (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-09-22 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjos BUAB ,,Auksinis ungurys“ naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teismo procese apmokėti.

Grąžinti (duomenys neskelbtini) vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).