Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorei Sandrai Gedminienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorės Sandros Gedminienės ieškinį atsakovui atstoliui Jonui Petrikui dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Pateiktais byloje rašytiniais įrodymais, šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas antstolis Jonas Petrikas 2014-01-24 pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00157 vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1-155/2012. Antstolis išieškojo 11542,68 Eur sumą, kurią 2014-03-18 ir 2014-04-02 patvarkymais paskirstė tokia tvarka: 10910,05 Eur skirta trečiosios eilės išieškotojui AB SEB bankui, 623,63 Eur sudarė vykdymo išlaidos. Vykdomoji byla buvo sustabdyta, kai ieškovės direktorius kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo. Teismas iškelti restruktūrizavimo bylą atsisakė. Tada 2015-02-27 Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pagrindinis ėjimas“, bankroto byla iškelta 2015-03-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015-06-05. Atsakovas antstolis Jonas Petrikas priėmęs atitinkamus patvarkymus, 2015-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3703 pervedė 10910,05 Eu sumą į ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ sąskaitą, apskaičiuotų vykdymo išlaidų, t.y. 623,63 Eur, negrąžino.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2 punkte nustatyta, jog vykdymo išlaidoms priskiriamas atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame punkte yra įtvirtinta antstolio teisė į atlygį už vykdomojo dokumento vykdymą ir imperatyviai nėra nurodyta, jog ši teisė atsiranda tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir išieškojus skolą. Nagrinėjamoje situacijoje iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas antstolis Jonas Petrikas pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0172/14/00157 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1-155/2012 dėl 164092,19 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Pagrindinis ėjimas“, AB SEB bankas naudai. Šioje vykdomojoje byloje atsakovas išieškojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) neįskaitytą mokesčio permokos (skirtumo) likutį, t.y. 11528,86 Eur sumą, kurią 2014-03-17 VMI pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014-03-18 atsakovas priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 0172/14/00157, kuriuo iš VMI gautą sumą paskirstė Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka – 10896,22 Eur skirta AB SEB bankui, tuo tarpu 632,63 skirta vykdymo išlaidoms antstoliui. Ieškovės atstovė teigia, jog antstoliui teisė į vykdymo išlaidas atsiranda tik tuomet, kai išieškotos lėšos pervedamos kreditoriui ir vykdomasis raštas yra visiškai įvykdytas. Šį savo teiginį ieškovės atstovė grindžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu. Pažymėtina, jog tos pačios instrukcijos 53 punkte nurodyta, kaip apskaičiuojamas antstolio atlygis tik iš dalies išieškojus skolą ir pilnai neįvykdžius vykdomojo dokumento. Taigi, teismui nustačius, kad atsakovas vykdė jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojo dalį skolos, darytina išvada, jog jam atsirado teisė gauti atlygį už atliktus vykdymo veiksmus, o faktas, kad vykdomoji byla nebuvo užbaigta, nepanaikina šios antstolio teisės.

Byloje keliamas klausimas, ar atsakovas antstolis galėjo iš išieškotų lėšų esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje atsiskaityti vykdymo išlaidas, kai skolininkui inicijuota bankroto byla. Vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, kai antstolis išieško pinigines lėšas inicijavus skolininkui restruktūrizavimo ar bankroto bylą nėra reglamentuotas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo išlaidų išieškojimą. Lietuvos Respublikos CPK 611 str. 4 d. nurodyta, jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Be to, Lietuvos Respublikos CPK 753 str. nustatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, vykdymo išlaidos atlyginamos pirmiau už kitus reikalavimus. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei 2014-03-18 ir 2014-04-04 priėmė patvarkymus Nr. 0172/14/00157 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kurie ieškovei įteikti 2014-03-19. Priimti patvarkymai ir juose apskaičiuotas išlaidų dydis ieškovės ginčyti nebuvo. Bankroto administratorė teigia, jog atsakovo antstolio priimti patvarkymai yra savaime niekiniai ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Teismas su šia nuomone nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos CPK 510 str. yra įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus, todėl darytina išvada, jog ieškovei neginčijus priimtų patvarkymų, jie savaime negali tapti niekiniais. 2015-03-31 iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 18 str. 1 d., 2015-06-11 priėmė patvarkymus dėl UAB „Pagrindinis ėjimas“ lėšų arešto kredito įstaigose bei turto arešto panaikinimo, dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo bei dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo. Taigi, atlikęs šiuos veiksmus atsakovas antstolis Jonas Petrikas baigė vykdomąją bylą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 632 str. 1 d. 6 p. ir atskaitęs vykdymo išlaidas, likusią sumą saugomą antstolio depozitinėje sąskaitoje, įstatymų nustatyta tvarka, savo iniciatyva, pervedė ieškovės bankroto administratorei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad antstolio vykdymo veiksmų išlaidos savo prigimtimi analogiškos bankroto administravimo išlaidoms, kurios apmokamos pirmiau už kreditorinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016). Priešingas teisės aiškinimas, kad antstolis įgyja teisę į atlygį tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, kai skolininkui iškelta bankroto byla, užkirstų antstoliui galimybę už atliktus vykdymo veiksmus gauti atlygį ir nepagrįstai varžytų šią jo teisę, kadangi skolininkui iškėlus bankroto bylą vykdomasis dokumentas yra užbaigiamas ir daugiau antstolis jokių veiksmų vykdomojoje byloje nebeatlieka. Iš išdėstyto darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisę į vykdymo išlaidas ir pagrįstai atskaitė vykdymo išlaidas iš jo depozitinėje sąskaitoje esančių išieškotų lėšų. Faktas, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos priklauso skolininkui, taip pat nepanaikina įstatymuose įtvirtintos antstolio teisės už vykdomosios bylos vykdymą gauti atlygį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovės atstovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi atsakovas antstolis Jonas Petrikas atsiskaitydamas vykdymo išlaidas iš depozitinėje sąskaitoje esančių išieškotų lėšų, kai skolininkui buvo iškelta bankroto byla, elgėsi teisėtai, todėl tokiais savo veiksmai negalėjo padaryti ir nepadarė žalos ieškovei, tiesiog įgyvendino jam įstatymo garantuojamą teisę. Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

Atsakovas Jonas Petrikas prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir ieškovės atstovė tai suvokia. Teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti, nes piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, jog vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas, kai skolininkui iškelta bankroto byla nėra reglamentuotas, todėl ieškovės atstovė reikšdama ieškinį turėjo pagrindą manyti, kad ieškinys yra pagrįstas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškinio padavimas negali būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškinio padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galbūt pažeistų teisių gynimo forma bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Atsižvelgiant į tai, bauda ieškovei neskirtina.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė: 200,00 Eur atstovavimo išlaidų (2016-06-27 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19-2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88-99 str., iš ieškovės priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“, į.k. 142011246, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo antstolio Jono Petriko naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.