Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-1015/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-05
Bylos Nr.
II-12-1015/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02586-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas
V. V.
Nukentėjusysis
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
Advokatai
Saulius Pikturna, Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-1015/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02586-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 19.20; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. V., jo atstovei advokatei Eugenijui Liutvinskienei,

nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Pikturnai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V. (V. V.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Eugenijos Liutvinskienės paduotą skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 13-ANR_N-1738-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. 2020 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-1738-2020 V. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. sausio 12 d., 14.35 val., (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje, kartu su piliečiais L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), savavališkai atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kuriuos ginčija kitas asmuo (t. 1, b. l. 27).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovė advokatė Eugenija Liutvinskienė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nesant V. V. veikoje ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Skundas motyvuojamas tuo, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos pažeidė V. V., todėl visiškai nėra aišku, kokiuose įstatymuose ir kokios nustatytos tvarkos nesilaikyta, atstatant grindis į pradinę padėtį. Taip pat šioje byloje yra svarbi aplinkybė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso namų savininkų bendrijai. Grindų betonavimo darbai, dėl kurių yra kaltinamas V. V., buvo atliekami bendrojo naudojimo patalpose, ties įėjimu į šilumos punkto patalpas, siekiant atstatyti buvusią jų būklę. Šiems darbams atlikti buvo gautas namo savininkų balsavimo daugumos pritarimas. Pagal galiojančius aktus ir įstatus, bendrija yra namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja ir pati turi spręsti klausimus, susijusius su bendro naudojimo objektais. Pažymi, kad 2018 m. gruodžio 17 d. vienas iš namo gyventojų – V. K., nesilaikydamas bendrijos nuostatų, savavališkai iškasė/pagilino bendro naudojimo patalpose esančias grindis, taip ne tik pažeisdamas teisės aktus (negavęs kitų bendraturčių sutikimo), bet ir sukeldamas grėsmę kitiems gyventojams ir namą administruojančiai įmonei, kadangi pagilinus grindis, nusileidimas laiptais į patalpas tapo rizikingas ir nesaugus. Bendrijos pirmininkė įpareigojo V. K. likviduoti šiuos savavališkus darbus, t.y. atstatyti savavališkai įgilintas grindis į pirmykštę padėtį, tačiau jis šių darbų neatliko. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra jokių įrodymų, kad V. V. būtų pažeidęs kokį nors aktą (jo nenurodo ir nutarimą priėmęs pareigūnas), dėl kurio nevykdymo galėjo būti nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (1 tomas, b.l. 24-25).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pagrįstai, įvertinus surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu medžiagos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, prašo nutarimą palikti nepakeistą (1 t., b.l. 3)

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad jis iš tikrųjų namo rūsyje kartu su kitais asmenimis atliko darbus, t.y. atstatė grindis į buvusią padėtį, nes toks buvo namo bendrijos susirinkimo sprendimas. Bendrija už savo lėšas nupirko statybines medžiagas ir jie atstatė V. K. savavališkai įrengtas pažemintas grindis bendro naudojimo patalpoje (rūsyje) į buvusią padėtį ir paliko tokį laiptelio lygį (apie 30 cm), koks ir turėjo būti. V. K. savavališkai padidino duris į jam priklausančias patalpas ir pažemino grindis, statybos inspekcijos komisija priėmė sprendimą, kad jis tai padarė neteisėtai. Iš pradžių jie (bendrija) laukė, kol V. K. pats atstatys grindis, nes jam buvo išsiųstas įpareigojimas tai padaryti ir namo bendrijos sprendimas tuo klausimu, tačiau jis nieko nedarė, todėl namo bendrijos valdyba nusprendė, kad reikia kažką daryti. V. K. per susirinkimą, kai buvo nuspręsta tai atstatyti, nieko nesakė. Vieną dieną jie padengė grindų sluoksnį apie 10 cm betono, bet jiems baigėsi statybinės medžiagos, todėl kitą dieną jie padengė grindų sluoksnį dar 8 cm ir tada galutinai išlygino grindis iki buvusio lygio. Jie dar padarė aptvarą, kad nesugadintų V. K. durų, vedančių į jam priklausančias patalpas. V. V. taip pat nurodė, kad jis asmeniškai matė, kaip V. K. darbininkai kasė bendro naudojimo patalpoje duobę ir duobė buvo iškasta apie vieno metro gylio. Po to jie tą vietą kažkiek užbetonavo ir paliko apie 60 cm gylį, palyginus su ankstesniu. V. V. taip pat pažymėjo, kad jis savavališkai nieko nedarė, o tik vykdė visų namo gyventojų išreikštą valią, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens V. V. atstovė advokatė Eugenija Liutvinskienė palaikė skundo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad grindys, apie kurias eina kalba, yra bendrojo naudojimo patalpoje, tai yra patekimo į šilumos mazgą koridorius, kuris jokiu būdu nepriklauso K.. K. 2018 m. gruodžio 17 d., nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, t.y., neprašydami namų gyventojų sutikimo, šiose patalpose pagilino grindis iki 70 cm gylio, todėl asmenims pasidarė nesaugu patekti į šilumos punktą, nes nuo laiptų krenti į 60 cm gylio duobę. 2019 m. rugpjūčio 20 d. namo savininkų susirinkime buvo nutarta organizuoti talką ir sutvarkyti grindis, atstatant jas į pradinę padėtį. Už šią idėją iš 17 susirinkusių asmenų balsavo 15 asmenų, nes 2 balsai priklauso K., kadangi jis turi dvi patalpas. 2020 m. sausio 13 d. namo pirmininkė išsiuntė įpareigojimą V. K. atstatyti grindis į buvusią padėtį. Niekas grindų neatstatė, todėl buvo organizuojama talka, kurios metu D. V., L. B. ir V. V. pylė betoną ir atstatė grindis. Dėl bendrijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo sprendimo panaikinimo K. nesikreipė į teismą, o kreipėsi į 2 policijos komisariatą, kad V. V., L. B. ir D. V. buvo iškeltos administracinės bylos. Taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinio proceso tvarka, kad būtų išardytos grindys ir mokama po 100 eurų kasdien iš šių asmenų. 2019 m. vasario 27 d. Juridinių asmenų registre įregistruota namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatai. Pagal bendrijos įstatų 18.1 punktą, bendrijos nariai privalo vykdyti bendrijos organų sprendimus. Taigi V. V., D. V. ir L. B., vykdydami namo bendrijos susirinkimo sprendimą, sutvarkė bendrojo naudojimo patalpų koridorių. Tai nėra savavaldžiavimas, darbai buvo atlikti pagal įstatymus. Be to, K. bendrojo naudojimo patalpose išskirtinai kaip asmeninė nuosavybė niekas nepriklauso. Pagal priešgaisrinės tarnybos raštą, ten net nėra avarinio išėjimo iš rūsio patalpų. Pažymėjo, kad yra priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos I. Mateikienės nutartis dėl K. iškeltinos bylos dėl savavaldžiavimo, pagilinant grindis. Esant nurodytoms aplinkybėms, advokatė prašo skundą tenkinti ir bylą nutraukti, nes V. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Advokatė E.Liutvinskienė taip pat pažymėjo, kad V. K. galimybės patekti į jam priklausančias patalpas nebūtų apribotos, jeigu jis įsistatytų tokio pat aukščio ir pločio duris, kokios buvo prieš tai arba padarytų taip, kad jo durys atsidarinėtų į vidinę pusę, o ne į išorinę, kaip yra dabar. Dabar V. K. per įvairias procedūras bando įteisinti grindų įgilinimą, vyksta daug teisminių procesų.

Nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Saulius Pikturna prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes mano, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Namo bendrijos pirmininkė posėdyje paaiškino, kad ji nesigilino į tai, koks yra nurodytas bendrojo naudojimo patalpų aukštis, užregistruotas Registrų centre ir konstatavo, kad grindys savavališkai buvo pagilintos ir kad tai užfiksuota faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Advokatas nurodė, kad V. K. savavališkai grindų negilino, tik pakeitė duris ir dabar, užbetonavus grindis, jis negali patekti į savo patalpas. Savininko galimybių apribojimas patekti į jam priklausančias patalpas ir yra savavaldžiavimas. Savininkas turi teisę patekti į patalpas ir veiksmai, kurie tai užkerta, yra savavaldžiavimas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuomojasi minėtas patalpas iš K., prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad sandėlio patalpos, esančios namo rūsyje, nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai. Pažeidimą pamatė žmona ir jį apie tai informavo. Nusileidęs į rūsį jis pamatė užbetonuotas grindis, pakeltas apie 5 centimetrus, kad nebūtų galima atsidaryti durų į jam priklausančias patalpas ir tokiu būdu jis neteko galimybės naudotis savo patalpomis. Ankščiau tos durys atsidarydavo. Tai sužinojęs jis paskambino policijai, kad imtųsi veiksmų ir išsiaiškintų, kas, kur, kodėl tai padarė. Tomis patalpomis naudojasi jo nuomininkai - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienas įėjimas į šias patalpas yra iš kiemo pusės, kitas – iš gatvės pusės ir pro tas duris galima buvo įsinešti daiktus. Aktualiu įėjimu iš kiemo pusės naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. jo ir žmonos nuomininkai. Daugiau žmonių šiuo įėjimu nesinaudojo. Nors rūsio koridoriaus patalpos priklauso visiems namo gyventojams, tačiau tų durų daugiau niekas nevarsto, jomis naudojasi tik jie ir namą administruojantis asmuo. Liudytojas nurodė, kad jis dalyvavo namo bendrijos susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl užbetonuotų grindų. Po šio susirinkimo jis kreipėsi į advokatus, klausdamas, kokių veiksmų jis galėtų imtis, bet jam buvo pasakyta, kad jis negali imtis jokių veiksmų, kol nėra išnagrinėtos faktinės aplinkybės ir ar iš viso buvo padarytas pažeidimas, susijęs su tomis grindimis. Bendrijos susirikime buvo svarstomi klausimai, susiję su šilumos punkto ir stogelio tvarkymu, tačiau būdamas tame susirinkime jis nesuvokė, kad bus užbetonuotos jo durys, t.y. kad betonas bus dedamas ant betono. Dabar gavosi taip, kad trys žmonės sugalvojo ir atliko kažkokius statybos darbus, nepranešdami net savivaldybei dėl statybos darbų, kurie kelia triukšmą, atlikimo. Liudytojas taip pat nurodė, kad nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl grindų gilinimo niekur nesikreipė. Jis tiksliai neatsimena, kada buvo pastatytos naujos durys į jam priklausančias patalpas. Tai galėjo būti 2018 metų gruodį arba 2019 m. sausį ir kiek jam žinoma, durų pakeitimui namo bendrijos sutikimo nereikia. Liudytojo teigimu, naujai pastatytų durų matmenys nepasikeitė, durų aukštis ir plotis išliko toks pats. Iki 2020 m. sausio 12 d. durys atsidarinėjo, tiek senos, tiek naujos ir tarpas tarp grindų ir durų dar buvo toks, kad buvo galimybė suklijuoti grindų plyteles, kurios paaukštintų grindis dar 2 cm, ir viskas buvo paruoša plytelių klijavimui. Nurodė, kad jis 2020 m. sausio 12 d. kreipėsi į namo bendrijos pirmininkę, o ši, nežinodama, kad jau įvykęs veiksmas, jam atrašė, kad jis turi sutvarkyti grindis iki 2020 m. sausio 18 dienos. Su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu jis buvo susipažinęs, jokių teisinių procesų dėl šio protokolo nesiėmė.

Liudytoja L. J. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkė. Liudytoja nurodė, kad namo bendrijos savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta atstatyti grindis į pradinį lygį. Tą padaryti buvo prašoma V. K., kuris savavališkai pagilino grindis, jam buvo siunčiami laiškai, tačiau jis to nepadarė. Todėl savanoriai padarė talką ir užbetonavo grindis, atstatydami jas į buvusią padėtį, palikdami tarpą prie durų, kad nesugadintų V. K. durų, vedančių į jam priklausančias patalpas. Nurodė, kad V. K. dėl grindų pagilino bendro naudojimo patalpose į bendriją sutikimo nesikreipė ir grindis pagilino savavališkai. Namo bendrijos savininkų susirinkime, kuriame buvo nuspręsta atstatyti savavališkai pagilintas grindis į buvusią padėtį, V. K. dalyvavo ir kiek liudytoja atsimena, jis nieko nesakė, bet galimai balsavo prieš šį sprendimą. Šis sprendimas buvo priimtas visų kitų savininkų balsų dauguma, todėl administracinėn atsakomybėn patraukti trys vyrai savavališkai nieko nedarė, o vykdė bendrijos susirinkimo sprendimą. Liudytoja taip pat nurodė, kad per susirinkimą ji žinojo, kad grindų atstatymo darbai į pirminę padėtį bus atliekami, tačiau dabar negali pasakyti, ar jai buvo žinoma konkreti data, kada šie darbai bus daromi. Asmenys tarpusavyje nusprendė, kada jie galės pagelbėti darbuose. V. K. buvo prašoma per susirinkimą atstatyti grindis į pirminę padėtį, taip pat jam dėl to buvo rašomi laiškai ir ne kartą primenama žodžiu, todėl jis žinojo terminus, po kurio grindys bus sutvarkytos, atstatant jas į buvusią padėtį. V. K. jų name nusipirko patalpas rūsyje, kur išgriovė sienas ir dar bendro naudojimo patalpose pasigilino grindis, pasidarydamas taip, kaip jam yra geriau. Niekas kitas to padaryti negalėjo, nes raktus turi V. K. ir šilumininkas. V. K., nusipirkęs patalpas, atliko jose griovimo darbus, pakeitė buvusias senas duris naujomis ir didesnėmis durimis ir pagilino grindis bendro naudojimo patalpoje, kad jo naujos durys galėtų atsidaryti. Liudytoja nesidomėjo, koks tų patalpų aukštis yra užregistruotas Registrų centre ir nurodė, kad šiuo metu teismuose civilinio proceso tvarka vyksta statybos leidimo nuginčijimas. Šiuo metu bendrojo naudojimo patalpoje yra išlieta tiek betono, kiek jo buvo užlieta 2020 m. sausio mėnesį (t. y. situacija liko tokia pati, kokia ir buvo atlikus aktualius grindų lygio atstatymo darbus).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. V. skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu V. V. administracinė nuobauda paskirta už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 518 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) esančiame namo rūsyje pareiškėjas V. V. kartu su kitais šio namo gyventojais atliko grindų betonavimo darbus bendro naudojimo patalpose, vedančiose į šio daugiabučio namo šilumos punktą ir į V. ir J. K. priklausančias patalpas, plane pažymėtas R-19, kurias jie išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas V. V. šios aplinkybės neginčijo, teigdamas, kad jis iš tikrųjų aktualioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, bendro naudojimo patalpoje kartu su kitais šio namo gyventojais D. V. ir L. B. atliko grindų betonavimo darbus, bandant atstatyti rūsio grindis į pirminę (aukštesnę) padėtį. Pareiškėjo teigimu, jis savavališkai nieko nedarė, o tik vykdė visų namo gyventojų išreikštą valią 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame namo savininkų bendrijos susirinkime.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę, padarius ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir kaltininką dėl jo padarymo patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ANK 518 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatai Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2019 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 31–39). Tad įsteigus Bendriją, ji tapo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turinti teisę pati spręsti klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad 2018 m. spalio 3 d. darytose nuotraukose užfiksuota, kad rūsio bendrų patalpų grindų lygis buvo tolygus durų į šilumos punktą slenksčiui ir durų į patalpą R-19 slenksčiui, t.y. abejos durys praktiškai buvo viename lygyje (1 t., b.l. 65). Tačiau iš antstolio D. K. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/19/008 ir prie jo pridedamų Stop kadrų iš DVD skaitmeninės laikmenos prie šio protokolo matyti, kad ginčo patalpoje esančios grindys buvo įgilintos, t.y. iš bendrųjų patalpų pusės buvo užfiksuotas apie 40 cm įgilinimas, iš R-19 patalpų pusės – 64 cm įgilinimas. Taip pat šiame protokole užfiksuota, kad į patalpas, plane pažymėtas R-19, priklausančias K., yra įstatytos naujos durys, kurių slenkstis yra tolygus įgilintų grindų lygiui (1 t., b. l. 93-107).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. J. – (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkė - paaiškino, kad į bendriją dėl grindų įgilinimo rūsio bendro naudojimo patalpoje niekas nesikreipė, šios grindys buvo įgilintos savavališkai, todėl bendrija kreipėsi į patalpų, pažymėtų plane R-19, savininką V. K., prašydama atstatyti grindis į buvusią padėtį, nes patekimas į šias bendrojo naudojimo patalpas pro duris, vedančias į šilumos punktą, tapo nesaugus, atsiradus daugiau kaip 60 cm slenksčiui.

Liudytojas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis pats jokių grindų negilino ir tai patvirtina Vilniaus apskrities VPK Antrojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimas, kuriuo jam ir žmonai J. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nebuvo pradėta. Tačiau V. K. neneigė byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad durys į jam priklausančias patalpas, plane pažymėtas R-19, iš tikrųjų buvo pakeistos naujomis, tačiau, jo teigimu, naujai pastatytų durų matmenys nepasikeitė, durų aukštis ir plotis išliko toks pats. V. K. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad su antstolio D. K. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame buvo užfiksuotas pagilintų grindų faktas rūsio bendrojo naudojimo patalpoje, jis buvo susipažinęs, tačiau jokių teisinių procesų dėl šio protokolo nesiėmė.

Nors byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad rūsio bendro naudojimo patalpoje grindis pagilino būtent V. K. ar jo prašymu kiti asmenys, tačiau ši aplinkybė reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes ji nepaneigia kitos byloje reikšmingos aplinkybės, kad rūsio bendro naudojimo koridoriaus grindys iš tikrųjų buvo pagilintos pakankamai ženkliai be bendrijos sutikimo, ką patvirtina šioje byloje esanti ir aukščiau aptarta medžiaga, t.y. rūsio bendrų patalpų nuotraukos, darytos 2018 m. spalio 3 d., antstolio D. K. 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/19/008, liudytojos L. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. teismo posėdyje duoti parodymai, taip pat byloje esantys D. V., V. V., D. V., L. B. apklausos protokolai (1 t., b.l. 58, 59, 60,61). Pažymėtina tai, kad V. K. neneigė aplinkybės, kad jis buvo susipažinęs su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pripažino, kad jokių teisinių veiksmų dėl jo apskundimo nesiėmė, kas leidžia teismui daryti prielaidą, kad jam buvo žinoma apie išvadą dėl grindų pagilinimo. Kaip matyti iš liudytojos L. J. parodymų, taip pat V. V. paaiškinimų, namo bendrijos nuomone, už minėtų patalpų grindų pagilinimą, neturint jų savininko sutikimu, atsakingu laikomas V. K., dėl ko, kaip nurodė, buvo kreipiamasis į jį su reikalavimu atstatyti savavališkai pagilintas rūsio grindis bendro naudojimo patalpose į buvusią padėtį.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 22 d. raštą, adresuotą bendrijos pirmininkei, dėl būtinų priemonių nesiėmimo Namo techninei būklei gerinti, kuriame akcentuojama bendrijos pirmininkei tenkanti atsakomybė už namo techninės priežiūros organizavimą ir nurodytas įpareigojimas pateikti išsamią informaciją apie numatytas ar numatomas priemones Namo techninei būklei gerinti (1 t., b.l. 88-92). Iš byloje esančio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nutarta organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis (susirinkimo protokolo 6.1 punktas). Už šį sprendimą iš 17 susirinkime dalyvavusių narių balsavo 15 bendrijos narių (1 t., b.l. 75-77). V. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo šiame susirinkime, tačiau, kaip nurodė, nesuprato, kad jau ant išbetonuotų rūsio grindų bus dedamas dar vienas betono sluoksnis ir šio susirinkimo priimtų sprendimų neskundė. Pažymėtina tai, kad Bendrija, ruošdamasi įgyvendinti susirinkime priimtus sprendimus, kreipėsi į Šedbaro advokatų profesinę bendriją su paklausimu dėl statybos darbų atlikimo name ir 2019 m. rugsėjo 6 d. gavo atsakymą, kad Bendrija privalo vykdyti įpareigojimą – sutvarkyti įėjimą į namo šilumos punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gautas atsakymas buvo grindžiamas ne tik susiklosčiusi faktine situacija, bet ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštais, taip pat teisės aktų nuostatų analize (1 t., b.l. 108-112).

Kadangi Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo sprendimų niekas neapskundė, nors tokia galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte, ir grindų į pradinę padėtį neatstatė, todėl vykdant minėto susirinkimo protokolo 6.1 punktą, kaip išplaukia iš paaiškinimų, 2020 m. sausio 12 d. buvo organizuota talka, kurios metu D. V., L. B. ir V. V. pylė betoną, siekiant atstatyti grindis į buvusią padėtį. Todėl įvertinus visas jau minėtas reikšmingas aplinkybes, susijusias su minėtų patalpų grindimis, vertintina, kad tokie V. V. veiksmai negali būti vertinami kaip savavališki, nes Bendrijos įstatų 18.1 punktas numato, kad bendrijos narys privalo vykdyti Bendrijos organų sprendimus. Atitinkamai teismui nėra pateikta argumentų ir / ar duomenų, paneigiančių, jog asmuo konkrečiu atveju būtent ir suvokė savo veiksmus kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos priimto sprendimo įgyvendinimą, o ne veikimą sąmoningai ignoruojant teisės aktuose nustatytą tvarką (t. y. savavališkai).

Pastebėtina, kad byloje esantis Bendrijos įpareigojimas, adresuotas V. K. ir J. K., nedelsiant iki 2020 m. sausio 17 d. sutvarkyti išgilintas grindis, buvo nusiųstas 2020 m. sausio 13 d., t.y. jau po to, kai 2020 m. sausio 12 d. organizuotos talkos metu savavališkai įgilintos grindys buvo atstatytos į pirminę padėtį (1 t., b.l. 69). Tačiau, kaip galima spręsti iš V. V. bei jo atstovės paaiškinimų, minėtas įpareigojimas po jau atliktų darbų (kurie buvo traktuoti kaip savavaldžiavimas skundžiamame nutarime) buvo duota todėl, kad minėtų darbų metu į buvusią padėtį grindys nebuvo atstatytos, o tik buvo iš dalies paaukštintas grindų lygis, kaip nurodė V. V. – apie 10 cm, nors pagilinimas buvo apie 60 cm. Kaip nurodė V. V., į ankstesnį lygį grindys nebuvo atstatytos todėl, kad pritrūko medžiagų ir bijant sugadinti V. K. ir J. K. priklausančių patalpų duris. Taigi nepaisant to, kad joks rašytinis įpareigojimas, skirtas V. K. / J. K. atstyti grindis į buvusią padėtį iki šioje byloje aktualių darbų atlikimo teismui nebuvo pateiktas (nors pastebėtina, kad L. J. apklausiama parodė, kad ne kartą buvo kreipiamasi į V. K. su tokiu prašymu, tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu), tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo vertinti, kad grindų betonavimo darbai buvo atlikti savavališkai, sąmoningai ignoruojant įstatymų reikalavimus, juolab pastebint, kad, kaip jau minėta, apie daugiabučio namo savininkų susirinkimo sprendimą šiuo klausimu V. K. neabejotinai žinojo.

Teismas taip pat nesutinka su nukentėjusiojo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teismo posėdyje išreikšta pozicija, kad savininko galimybių apribojimas patekti į jam priklausančias patalpas jau turi būti vertinamas kaip savavaldžiavimas, nes tokia situacija, teismo vertinimu, susiklostė ne dėl V. V. veiksmų, o dėl savavališkai pagilintų grindų. Pažymėtina tai, kad jeigu naujai įstatytos durys atsidarinėtų ne į išorinę koridoriaus pusę, kaip yra dabar, o į vidinę – nuosavų patalpų pusę arba naujai įstatytos durys būtų tokio pat aukščio, kaip ir senosios, galimybė patekti savininkams į jų valdomas patalpas nebūtų apribotos, juo labiau, kad patekimas į šias patalpas yra galimas ir per kitą įėjimą iš gatvės pusės.

Kaip jau buvo minėta, ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t.y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos pažeidė V. V.. Toks nutarimas yra ydingas, nes jis apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę konkrečiai žinoti, kokius teisės aktus, vykdydamas bendrijos susirinkimo sprendimą, jis pažeidė ir tuo pačiu apriboja jo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Todėl atsižvelgdamas į nurodytų argumentų ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad V. V. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto būtinojo šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės, todėl jis negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (ANK 591 str. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. V. atžvilgiu nutrauktina.

Patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą ir nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. V. atstovės advokatės Eugenijos Liutvinskienės paduotą skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 13-ANR_N-1738-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė