Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms Natalijai Senovaitienei, Jūratei Dagienei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. vadybininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 red.), 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-06-30 bute Nr. 34, esančiame (duomenys neskelbtini), V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nepilnametei podukrai E. S. bei savo žmonai R.J. J.:

tarp 10 ir 11 val. jis šluotos kotu trenkė E. S. per kairę ranką, tuo nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, diržu vožtelėjo E. S. per kairį šoną, metęs varškės indelį, pataikė jai į veidą, taip sukeldamas E. S. fizinį skausmą;

apie 22 val. 24 min. girtas V. J. rankomis smaugė R.J. J., trenkė ją galva į sieną, sukeldamas jai fizinį skausmą, griebęs už rankų, tampė ir stumdė ją, tuo nežymiai sutrikdydamas R.J. J. sveikatą.

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo parodęs, kad 2013-06-30 nukentėjusiųjų jis nemušė. Išvakarėse namuose kilo konfliktas, nes prieš dieną E. S., likusi namuose viena, surengė vakarėlį, prisikvietė apie 30 nepažįstamų žmonių. Vakarėlio metu namuose buvo išvartyti ir išmėtyti pro langus daiktai. Už tai nubausdamas podukrą, jis liepė jai atlikti kelis darbus. E. S. jam pamelavo, kad darbus atliko, todėl jis įsakė podukrai kitą dieną keltis 7 val. ir dirbti toliau. 2013-06-30 vakare jis žiūrėjo televizorių ir gėrė vyną. Žmona pradėjo jam priekaištauti dėl podukros nubaudimo, dėl to, kad jis podukrą aprėkė. Tuomet prasidėjo konfliktas ir su žmona, kuri telefonu išvietė policiją. Jis tada supyko, susikrovė kuprinę ir, išeidamas pro duris, susistumdė su žmona. Neprisimenąs, ar grasino kuo nors žmonai. Besileidžiantį laiptais, jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai (t. 1, b.l. 60-61).

Nukentėjusioji R.J. J. paneigė tokius kaltinamojo parodymus, paaiškinusi, kad iš tikrųjų 2013-06-28 vakare, su kaltinamuoju grįžusi iš svečių namo, suprato, kad namuose likusi jos dukra E. S. buvo surengusi vakarėlį: namuose buvo prirūkyta, dingo kai kurie daiktai. V. J. supyko, ir kai E. S. grįžo namo, pradėjo ją stumdyti, šaukti, grasinti, tampyti ją už plaukų, vožtelėjo jai diržu, atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Kitą rytą V. J. neleido jos dukrai valgyti, visaip užgauliojo, žemino, stumdė, trenkė šluotos kotu per ranką, metė grūdėtos varškės indelį ir pataikė jai į veidą, apdraskęs jį, visą dieną rėkavo ant jos. Po pietų vyras pradėjo vartoti alkoholį. Atsinešęs iš dukros kambario jos dėžutę su kosmetika, sviedė jos turinį ant grindų ir sudaužė visus indelius, liepęs dukrai viską išvalyti, po to eiti į lauką ir plikomis rankomis ravėti dilgėles. V. J. jos darbas neįtiko, vis girtėdamas, jis vis labiau tyčiojosi iš E. S., galiausiai pažadėjo ją pritrenkti. Išsigandusi, ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, V. J. vaikų (kambaryje buvo ir jos bei kaltinamojo sūnus B. J.) akivaizdoje rankomis griebė ją už kaklo ir pradėjo ją smaugti bei daužyti ją galva į sieną, stumdyti, tempyti ją už rankų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ištrukusi, ji su vaikais užsirakino dukros kambaryje. Galvodama, kad vyras išėjo iš namų, ji išėjo iš kambario, tačiau vyras buvo bute ir vėl puolė ją, griebęs už plaukų. Ji su vaikais nubėgo pas kaimynę ir dar kartą paskambino policijai ir savo seseriai. Netrukus jie atvažiavo, tačiau kaltinamojo nebebuvo. Kai policijos pareigūnai ir sesuo išvyko, kaltinamasis grįžo, pradėjo spardyti duris. Ji vėl telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kurie, atvykę, kaltinamąjį sulaikė.

Nukentėjusioji E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė (t. 1, b.l. 184-187), kad 2013 m. birželio paskutinį penktadienį, kol tėvų nebuvo namuose, ji pasikvietė į svečius apie 30 draugų. Po vakarėlio tėvams grįžus namo paaiškėjo, kad dingo patėvio šlepetė, televizoriaus nuotolinio valdymo pultas. Todėl šeštadienio vakare patėvis telefonu pareikalavo grįžti namo. Tik įžengus jai į namus, V. J., jos patėvis, pradėjo ant jos šaukti, atėmė mobiliojo ryšio telefono aparatą, priekaištavo, kad dingo jo vienas batas ir televizoriaus pultelis, liepė eiti jų ieškoti. Nuėjęs į jos kambarį, išmėtė jos daiktus ir rūbus ir liepė viską sutvarkyti. Rytą pusryčiaujant V. J. skaudžiai trenkė jai šluotos kotu per ranką, nuo ko skilo jos nykščio kauliukas, sviedė grūdėtos varškės indelį ir pataikė jai į veidą. Dėl to jai skaudėjo. Ji nuėjo į miegamąjį, kur V. J. pargriovė ją ant lovos ir vieną kartą skaudžiai vožtelėjo diržu per kairįjį šoną. Jos kambaryje kaltinamasis griebė jos kosmetikos krepšį, nuėjo į virtuvę, trenkė jo turinį į grindis, viską sudaužęs, ir liepė viską išvalyti. Vėliau liepė jai be pirštinių ravėti dilgėles sode. Vakare, jau išgėręs butelį vyno, jis toliau tyčiojosi ir pagrasino motinai, kad jei ji, E. S., neišdirbs jo nurodytų darbų, trenks ją į sieną ir primuš. Mama, išsigandusi, telefonu iškvietė policiją. Tai išgirdęs, V. J. jos, E. S. ir mažamečio brolio B. J. akivaizdoje pradėjo smaugti mamą, trankyti jos galvą į sieną. Po to mamai pavyko ištrūkti, ir jie trise užsirakino kambaryje. V. J. tuo metu rinkosi savo daiktus. Mama išėjo iš kambario užrakinti durų, tačiau kaltinamasis vėl pradėjo ją smaugti. Ji su broliu atbėgo ginti mamos. Nubėgę pas kaimynus, telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams V. J. namuose nebebuvo. Po kurio laiko jis grįžo, spardė duris. Vėl buvo pakviesti policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė.

Nepilnametis liudytojas B. J. parodė, kad vasarą jis su tėvais grįžo į namus iš svečių, ir tėvas nerado keleto daiktų. Tėvas dėl to užsipuolė jo seserį E. S., kuri prisipažino, kad į namus buvo pasikvietusi draugų. Tėvas pradėjo E. S. mušti, žadėjo ją užmušti, liepė eiti ravėti žolę. Rytą valgant pusryčius jis matė, kaip tėvas šluotos kotu trenkė E. S. per pirštus, po to sudaužė visą jos kosmetiką. Pasislėpęs sesers kambaryje, jis matė, kaip tėvas sudavė seseriai diržu per nugarą, kaip smaugė mamą. Vakare kilo konfliktas tarp mamos ir tėvo, ir jie su mama bėgo pas kaimynę kviesti pagalbos. Matė, kaip atvykę policijos pareigūnai sulaikė tėvą, kuris jiems priešinosi.

Kaltinamojo gynėjas sukritikavo nukentėjusiųjų parodymus, pažymėjęs, kad abejų nukentėjusiųjų pirminiuose parodymuose nėra nė žodžio apie R.J. J. smaugimą, jos galvos daužymą į sieną, apie kosmetikos daužymą, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad R.J. J. buvo suduoti smūgiai į veidą, tačiau apie tai nekalbama nukentėjusiųjų parodymuose, teismo medicinos specialistas nenustatė R.J. J. kaklo ir galvos sužalojimų, būdingų smaugimui ir trenkimui, R.J. J. teigė, kad policijai skambino 3 kartus ir vieną jų – mobiliuoju telefono aparatu, tačiau byloje yra duomenys tik apie vieną skambutį laidiniu telefonu.

Iš tikrųjų, apklausta 2013-07-01, t.y. kitą po įvykio dieną, E. S. neteigė (t. 1, b.l. 17-18), kad po motinos skambučio policijai kaltinamasis pradėtų ją smaugti, trankyti jos galvą į sieną, tačiau nurodė, kad V. J. jos motiną smaugė po to, kai ji, E. S., R.J. J. ir B. J. buvo pasislėpę kambarytyje, ir po kurio laiko R.J. J. iš jo išėjo. R.J. J. ir pirmoje apklausoje teigė (t. 1, b.l. 28-29), kad vyras ją smaugė, tačiau apie galvos trenkimą į sieną neminėjo, tai pradėjusi teigti papildomos apklausos (t. 1, b.l. 31-32), atliktos beveik po 2 mėnesių, metu. Teismo vertinimu šie tarpusavio parodymų neatitikimai nėra reikšmingi, jie paaiškinami emocinio streso, patirto nukentėjusiųjų įvykio metu poveikiu.

2013-06-30 22 val. 24 min. R.J. J. iš laidinio telefono abonento Nr. 852727440 Vilniaus AVKP Vilniaus m. 1 PK pranešė apie tai, kad išgėręs vyras, bute Šeimyniškių g. 30-34, Vilniuje, triukšmauja ir gąsdina vaikus (t. 1, b.l. 5). Pažymų apie kokius nors pakartotinius nukentėjusios analogiško turinio pranešimus policijai ar Bendrajam pagalbos centrui nėra, tačiau tai nereiškia, kad tokių pranešimų nebuvo: byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo institucija prašytų pateikti duomenis apie visus nukentėjusios pranešimus dėl smurto tą dieną.

2013-07-01 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad R.J. J. skundėsi tuo, kad 2013-06-30 apie 22 val. bute Šeimyniškių g. 30-34, Vilniuje, girtas vyras naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją ir vaikus B. J. ir E. S.. Kuo būtent pasireiškė fizinis smurtas, aprašomojoje dalyje nenurodyta, tačiau policijos pareigūnai patys pastebėjo ant R.J. J. smakro ir skruosto įdrėskimą ir nubrozdinimą (t.1, b.l. 7-10).

Tokių sužalojimų nekonstatavo teismo medicinos specialistas, savo išvadoje Nr. G 2174/13(01) pažymėjęs (t. 1, b.l. 36-37), kad R.J. J. galimai 2013-06-30 2 kietų bukų daiktų trauminiais poveikiais padarytos poodinės kraujosruvos dilbiuose, kurios kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau tai paaiškinama tuo, kad specialisto apžiūra buvo atlikta 2013-07-05, t.y. praėjus po įvykio 5 dienoms. Per šį laiką tiek smaugimo, tiek daužymo pėdsakai, jeigu minėti veiksmai nebuvo intensyvūs, galėjo išnykti.

Teismo medicinos specialisto išvada G2168/13(01) nustatyta, kad galimai 2013-06-30 kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daikto, galimai šluotos koto, trauminiu poveikiu E. S. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 26-27). Specialisto tikimybinė išvada apie E. S. sužalojimo įrankį patvirtina abiejų nukentėjusiųjų parodymus apie E. S. sužalojimo mechanizmą ir jo lokalizaciją. Specialistas neaptiko ant E. S. kūno smūgio diržu pėdsakų, tačiau diržas yra minkštas daiktas, neturintis išreikštų žalojančių savybių, todėl sudavimas juo galėjo nepalikti žymių ant E. S. odos.

Teismas, apibendrinamas išdėstytas aplinkybes, nemato pakankamo pagrindo abejoti išdėstytais E. S. ir R.J. J. parodymais ir jų bei kitų nurodytų duomenų viseto pagrindu prieina išvadą apie tai, kad 2013-06-30 tarp 10 ir 11 val. V. J. šluotos kotu trenkė E. S. per kairę ranką, nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, diržu vožtelėjo jai per šoną, metė varškės indelį ir pataikė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuo jis padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Prokurorė, kaltinamajame akte kvalifikuodama šią V. J. įvykdytą veiką, be pagrindo padarė nuorodą į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakciją: šis įstatymas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dispozicijos ir sankcijos nekeitė, tačiau pakeitė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., joje numatęs baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nauja Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. redakcija, sunkinanti kaltinamo asmens teisinę padėtį, įsigaliojo po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo ir dėl to jos taikymas V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatas apskritai nėra galimas. Taigi teismas iš kaltinimo nuorodą į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakciją pašalina.

Išdėstytų faktinių duomenų viseto pagrindu darytina išvada ir apie tai, kad V. J. 2013-06-30 apie 22 val. 24 min., rankomis smaugė R.J. J., trenkė ją galva į sieną, sukeldamas jai fizinį skausmą, griebęs už rankų, tampė ir stumdė ją, tuo nežymiai sutrikdydamas R.J. J. sveikatą. Tuo jis padarė Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Dėl motyvų, išdėstytų kvalifikuojant V. J. veiksmus E. S. atžvilgiu, teismas iš jam pareikšto kaltinimo pašalina nuorodą į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. LR 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakciją.

V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. yra kaltinamas tuo, kad 2013-06-30 apie 22 val. bute Nr. 34, esančiame Šeimyniškių g. 30, Vilniuje, jis grasino R.J. J. pritrenkti E. S., t.y. nužudyti ją ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone šis kaltinimas nepasitvirtino.

Fizinio smurto aspektu žodis „pritrenkti“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną reiškia smūgiu apsvaiginti ar sužaloti. Sužalojimo pasekmė yra asmens sveikatos sutrikdymas, kuris turi 3 laipsnius: nežymus, nesunkus ir sunkus. Reiškia, grasinimas pritrenkti, t.y. sužaloti nereiškia sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, o būtent to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispozicija. Be abejo, tokį grasinimą naudojantis subjektas gali minėtą sąvoką suprasti savaip, ne būtinai pagal lietuvių kalbos normas, tačiau šiuo atveju reikia vertinti konkrečius subjekto veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. dispoziciją, jų kryptingumą ir pavojingumo realybę. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad pritrenkti E. S. V. J. grasino 2013-06-30 apie 22 val. Tokie jo grasinimai nebuvo lydimi kokių nors konkrečių smurtinių veiksmų. Beveik po pusvalandžio jis pradėjo smurtauti, bet tik R.J. J. atžvilgiu, E. S. neliesdamas, nors tokią galimybę turėjo. Teismo vertinimu susiklosčiusioje situacijoje pagrindo, leidžiančio manyti, kad V. J. galėjo įgyvendinti savo grasinimą, nebuvo, todėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ar kokios nors kitos požymių jo veiksmuose nebuvo. Taigi V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintinas.

V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę smurtavus R.J. J. atžvilgiu sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 40), kas turėjo tiesioginės įtakos šių veikų padarymui.

Skirdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į V. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad V. J. anksčiau nebuvo teistas, tačiau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn (bet tik už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus), dirba ir socialiai yra adaptuotas. Tas faktas, kad jis pakėlė ranką prieš savo sutuoktinę ir nepilnametę, neigiamai apibūdina jo asmenybę. Šių aplinkybių pagrindu teismas laiko tikslingu ir teisingu paskirti jam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę. Šios bausmės tarpusavyje subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. taisykles taikant dalinio jų sudėjimo būdą.

Teisminio nagrinėjimo metu R.J. J. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti jai iš kaltinamojo V. J. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jos nepilnametei dukrai E. S. – – 692 Lt turtinės (dėl sunaikintų kosmetikos priemonių) ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens:

fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita,

teismo įvertinti pinigais.

Be jokių abejonių, abi nukentėjusios, patyrusios smurtą iš artimo žmogaus, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, t.y. neturtinė žala kiekvienai jų padaryta. Ji visada atlyginama, kai padaryta dėl nusikaltimo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. šios žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į:

jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiųjų fiziniai sužalojimai nebuvo žymūs, duomenų apie dvasinio pobūdžio padarinius jos nepateikė. Neturtinę žalą kaltinamasis nukentėjusioms padarė tyčia, o tyčiniai nusikaltimai padaro asmeniui didesnę neturtinę žalą. Duomenų apie savo turinę padėti jis nepateikė, tačiau pagal LR Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir kt., neturtinę žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra reikšmingas tokios žalos atlyginimo kriterijus. Taigi atsižvelgiant į nustatytus neturinės žalos įvertinimo kriterijus ir taikant šioje byloje sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas R.J. J. padarytą neturinę žalą įvertiną 1 500 Lt, E. S. (kaip nepilnametei, labiau pažeidžiamai) – 2 500 Lt. Šioje dalyje pareikštas reikalavimas atlyginti neturinę žalą tenkintinas, likusioje – atmestinas.

Negali būti patenkintas R.J. J. reikalavimas priteisti E. S. padarytos turtinės žalos atlyginimą: baudžiamojoje byloje atlyginama tik ta žala, kuri padaryta dėl nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). E. S. turtinę žalą patyrė dėl to, kad kaltinamasis sunaikino jos turtą. Svetimo turto sunaikinimas priklausomai nuo kaltinamojo tyčios kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 ar 188 str. atitinkamas dalis. Toks kaltinimas šioje byloje V. J. nepareikštas. Siekiant išsaugoti nukentėjusiajai galimybę kreiptis į teismą dėl šios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, jos ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas.

Taip pat R.J. J. prašo priteisti iš V. J. jos naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1857,25 Lt. Iš pateiktų dokumentų (t. 2, b.l. 46-53) matyti, kad 57,25 Lt buvo sumokėti už bylos medžiagos kopijavimą ir pažymų, reikalingų bylai nagrinėti, gavimą. Šios išlaidos Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. pripažintinos proceso išlaidomis, kurių atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. pagrindu. Likusi 1 800 Lt dydžio suma yra išlaidos advokato procesinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu priteistinos R.J. J. iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo E. S. sukėlimo bei nežymaus jos sveikatos sutrikdymo ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl skausmo R.J. J. sukėlimo bei nežymaus jos sveikatos sutrikdymo ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Šias bausmės Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirti V. J. galutinę subendrintą laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti E. S. bei R.J. J. padarytą žalą, per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23 iki 6 val. kasdien būti namuose.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų E. S. ir R.J. J., paskirtą V. J., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

priteisti jai iš V. J. vieno tūkstančio penkių šimtų litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą,

priteisti E. S. iš V. J. dviejų tūkstančių penkių šimtų litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

R.J. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, padarytos E. S., atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

V.J. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisinti esant nepadarytai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčiai veikai.

Patenkinti R.J. J. prašymą dėl proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti jai iš V. J. vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų atlyginimą ir penkiasdešimt septynių litų 25 ct dydžio proceso išlaidų atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.