Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-38043-871/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
e2-38043-871/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Beinoravičienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-38043-871/2016
Teisminio proceso 2-68-3-30025-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,sekretoriaujant Robertai Mikonytei,dalyvaujant ieškovo atstovei Ilonai Skaisgirienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2015-08-31 pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 504,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1t., b.l. 1-4).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-10-09 pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutiko (b.l. 1 t., 22-27).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne tam juridiniam asmeniui, kuris yra atsakingas CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu už žalą, padarytą kelių trūkumais, t.y. neužlyginus jame esančios duobės, nes šį turtą valdo ir disponuoja juo savivaldybė, o ne savivaldybės administracija.

Šalies argumentai

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš naujo, ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2016-09-15 pateikė teismui patikslintą ieškinį tinkamam atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 504,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 178-181). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2011-10-27 D.Ž. sudarė su ADB „Ergo Lietuva“, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, transporto priemonių draudimo sutartį (polisas Nr. 851-0380457). Sutartimi buvo apdraustas automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340 (toliau ir Automobilis), nuo 2011-10-28 iki 2012-10-27. 2012-10-04 Kalno g. 4, Pagirių k., Vilniaus r. įvyko eismo įvykis, kurio metu D.Ž. vairuojamas Automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią ir jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio specialisto 2012-10-08 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo nurodyta, kad važiuojamoji kelio dalis buvo šlapia, jokių kelio ženklų, įspėjančių apie kelio dangą, nebuvo, todėl vairuotojas negalėjo pastebėti vandeniu užpiltos duobės. Kadangi Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas pas ieškovą, D.Ž pateikė prašymą atlyginti žalą. Atlikęs Automobiliui padarytos žalos įvertinimo veiksmus ieškovas nustatė, kad Automobiliui padaryta žala lygi 504,45 Eur sumai. Šią sumą ieškovas sumokėjo Automobilį remontavusiam servisui UAB „Fakto autocentras“. Ieškinį ieškovas grindžia įstatymo pagrindu įgyta atgręžtinio reikalavimo teise į atsakovą kaip kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str., 6.263 str., 6.266 str. 1 d., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p.), nes atsakovas turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. 2013-01-22 ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pretenziją.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė 2016-10-11 pateikė byloje atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka (1 t., b.l. 194-199). Nurodo, kad 2013-01-28 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo pretenziją, pateikė ieškovui 2013-02-12 atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovo sudarytai komisijai kilo abejonių dėl atliktų Automobilio remonto darbų kainų pagrįstumo, taip pat abejonių, ar visi ieškovo nurodyti remonto darbai turėjo būti atlikti dėl žalos, atsiradusios įvažiavus į duobę. Be to, atsakovas 2013-02-12 atsakyme nurodė, kad turi būti įvertinama ir Automobilio vairuotojo kaltė, dėl kurios praktikoje atsakomybė yra dalinama per pusę, bei sutiko atlyginti neteisminiu keliu 870 Lt sumą. 2013-02-20 ieškovas pateikė pakartotinę pretenziją, į kurią atsakovas atsakė 2013-02-28 raštu. Šiame rašte atsakovas palaikė 2013-02-12 atsakyme nurodytą poziciją bei papildomai pažymėjo, kad padangos Tarzano, kurios buvo apgadintos įvažiavus į duobę, yra žymiai pigesnės nei padangos Continental, kurios buvo sumontuotos Automobilio remonto metu, buvo atlikti Automobilio plovimo, dažymo darbai, kurie nesusiję su žalos atlyginimu Automobiliui įvažiavus į duobę, įvykis įvyko dienos metu 7 m pločio kelyje, todėl Automobilio vairuotojas turėjo pakankamai vietos aplenkti kitą transporto priemonę, turėjo nevažiuoti per vandeniu užlietas duobes, suvokdamas Automobilio apgadinimo riziką. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad šie atsakymai ieškovui buvo pateikti ieškovo pretenzijas išnagrinėjus Transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo komisijai, kuri sudaryta 2012-04-02 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-880. Komisijos sprendimai galėjo būti ieškovo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo jų gavimo, tokių skundų ieškovas nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numatyta savivaldybės funkcija – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, atliekama atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, gaunamo finansavimo dydį. Vilniaus rajone vietinių kelių remonto ir priežiūros poreikis kelis kartus viršija skiriamas lėšas, todėl lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros, atstatymo darbų. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V-103 patvirtinto Kelių priežiūros vadovo I dalį „Automobilių kelių priežiūros normatyvai“ I priežiūros lygio rajoniniuose keliuose atsiradusios išdaužos (tik pavojingos) turi būti užtaisomos žiemą naudojant asfalto mišinius ar kitas medžiagas per 2 darbo dienas. Vilniaus r. Pagirių sen. Pagirių k. eismo saugumui pavojingų išdaužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota. Įvykio dieną Kalno g. taip pat nebuvo užfiksuotos didelės, avaringos duobės ir kiti kelio nelygumai. Atsakovas pažymi, kad duobės, įgriuvos, nelygumai gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sąlygų ir staiga. Kadangi ši duobė atsirado staiga, todėl jos atsiradimas turi būti prilyginamas nenugalimai jėgai (CK 6.253 str. 1 d.). Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomą veiklą, jokios žalos nepadarė ir negalėjo padaryti. Automobilio sugadinimas buvo sąlygotas tik D.Ž. veiksmų dėl šio asmens didelio neatsargumo – sprendimo pasukti į dešinę ir tokiu būdu įvažiuojant ne į kelio važiuojamoje dalyje, o kelkraštyje esančią vandeniu užlietą duobę (Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 133 p., 134 p.), todėl atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.270 str.). Taip pat atsakovas nesutinka su prašymu priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas, nes atsakovas nesiekiantis pelno viešasis juridinis asmuo, o žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisimo atveju viešoji teisė nenumato palūkanų mokėjimo nuo priteistos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė ir jos atstovė kviečiama į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. 2016-10-11 pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Todėl atsakovo neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2012-10-04 apie 14 val. 5 min. D.Ž. vairuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, Vilniaus r. sav., Pagirių k., Kalno gatve (toliau – Kalno g.) įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į Kalno g. važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, užlietą vandeniu (1 t., b.l. 7, 9-10, 55). Į eismo įvykio vietą buvo iškviesta policija (1 t., b.l. 7, 90), kuri užpildė eismo įvykio schemą, o joje pažymėjo duobes, jų buvimo vietą Kalno gatvėje, apimančias tiek kelkraštį, tiek gatvės važiuojamąją dalį, vienos iš duobių plotą (1,15 x 1 m), automobilio Nissan Primera sustojimo vietą (iš karto už duobių, 0,5 m nuo kelkraščio) (1 t., b.l. 9, 98). 2012-10-04 tarnybiniame pranešime, 2012-10-08 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK Kelių policijos poskyrio nutarime policijos pareigūnai nurodė iš nukentėjusio D.Ž. paaiškinimų nustatę, kad automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, buvo apgadintas D.Ž. įvažiavus į vandeniu užlietą Kalno gatvėje buvusią duobę (1 t., b.l. 8, 97). 2012-10-08 nutarimu Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK Kelių policijos poskyrio pareigūnas nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nustatęs, kad D.Ž. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė (1 t., b.l. 8).

Automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, eismo įvykio metu buvo draustas pas ieškovą savanoriškuoju draudimu, ką patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0380457 (1 t., b.l. 6). Ieškovas, gavęs pranešimą apie eismo įvykį iš D.Ž. (1 t., b.l. 16), 2012-10-04 apžiūrėjo automobilį ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, kuriame nurodė automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, sugadinimus: keistina dešinės pusės priekinė padanga, dešinės pusės apatinė svirtis, smulkios dalys, remontuotinas dešinės pusės priekinis ratlankis, atliktini papildomi darbai – ratų suvedimas, pakabos patikra (1 t., b.l. 15). Aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Nissan Primera dešinės pusės ratas, nuleista padanga buvo fiksuotos ir policijos pareigūnų surašytuose dokumentuose, D.Ž. pranešime ieškovui, fotonuotraukose (1 t., b.l. 8, 16, 97, 100, 45-46, 71-73). Automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, remontavusi UAB „Fakto“ autocentras 2013-01-16 išrašė sąskaitą, kurioje nurodė, kad viso remonto kaina lygi 2138,82 Lt su PVM (1 t., b.l. 14). Ieškovas, įvertinęs UAB „Fakto“ autocentras pateiktą sąskaitą, taip pat sudarytą sąmatą, draudimo taisykles, nutarė išmokėti 1741,79 Lt draudimo išmoką, minusuodamas 397,03 Lt už automobilio detalių pakeitimą naujomis, kas sudaro 39,06 proc. naujų padangų vertės (1 t., b.l. 12, 50-52). Ši suma buvo faktiškai sumokėta UAB „Facto“ autocentras 2013-01-21 (1 t., b.l. 13).

2013-01-22 ieškovas pateikė pretenziją atsakovui, prašydamas atlyginti padarytą žalą – 1741,79 Lt (1 t., b.l. 11). Ieškovo pateiktą prašymą svarstė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-12 įsakymu Nr. A27(1)-880 sudaryta Transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo komisija (toliau ir Komisija) (1 t., b.l. 29-30). Pagal šiuo įsakymu patvirtintą Transporto priemonėms padarytos žalos atlyginimo komisijos darbo reglamentą Komisijai buvo pavesta nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl žalos, padarytos transporto priemonėms, atsiradusios dėl netinkamai prižiūrimų vietinės reikšmės kelių ir gatvių, atlyginimo, į Komisijos sudėtį įėjo policijos pareigūnas, atitinkamos seniūnijos (seniūnijos Vilniaus rajono savivaldybėje yra atsakingos už kelių priežiūrą) seniūnas (4 p.). 2013-02-12 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad 2013-02-08 posėdyje Komisija apsvarstė ieškovo pateiktą pretenziją bei nustatė orientacinę neteisminiu būdu atlygintinos žalos sumą – 870 Lt (1 t., b.l. 35-36), nes Komisijai kilo abejonių dėl to, ar visi automobilio remonto darbai susiję su įvažiavimu į duobę, taip pat abejonių dėl remonto darbų kainų atitikimo rinkos kainoms, vairuotojo kaltės. 2013-02-19 raštu ieškovas paprašė peržiūrėti pretenziją (1 t., b.l. 31), tačiau 2013-02-28 raštu atsakovas paaiškino sprendimo nekeisiantis (1 t., b.l. 38-39).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovas šioje byloje prašo taikyti 1 mėnesio ieškinio senatį. Teismas su šiuo atsakovo argumentu sutikti neturi jokio pagrindo.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo padarytą žalą, o ne ginčija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-12 įsakymu Nr. A27(1)-880 sudarytos Komisijos sprendimus, apie kuriuos ieškovas atsakovo buvo informuotas 2013-02-12, 2013-02-28 raštais. Byloje yra kilęs ginčas dėl žalos, padarytos dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kurią privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinį dėl žalos, kilusios 2012-10-04 įvykio metu, ieškovas šioje byloje pareiškė 2015-08-21, t.y. šio trijų metų termino nepraleidęs. Todėl taikyti atsakovo nurodomą 1 mėnesio ieškinio senatį nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas yra nustatęs tam tikrą jam teikiamų prašymų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo vidinę tvarką, įsteigęs Komisiją, neįpareigoja ieškovo prieš kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo ar vietoj to, ginčyti atsakovo sudarytos Komisijos sprendimus administracine tvarka. Mat tokie Komisijos sprendimai, būdami ne individualiais administraciniais aktais, priimtais viešojo administravimo srityje (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1, 8, 9 d.), ieškovo neįpareigoja.

Dėl atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.266 straipsnį įtvirtinta objektyvioji civilinė atsakomybė, dar kitaip vadinama atsakomybe be kaltės. Nurodytos deliktinės civilinės atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad jai kilti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis konstatuotina jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus rajone, nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Kalno gatvės savininkas yra Vilniaus rajono savivaldybė. Byloje atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė taip pat nekelia ginčo dėl to, jog pagal LR vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (6 str. 32 p.). Atsakovas nurodo tik tai, kad ši funkcija turi būti vykdoma atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, gaunamo finansavimo dydį. Su tokiais atsakovo teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti. Sutiktina, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas bendrąja prasme priklauso tiek nuo vietos sąlygų ir aplinkybių, tiek nuo finansavimo šaltinių, nes ši funkcija atsakovo turi būti įgyvendinama tose vietinės reikšmės keliuose, gatvėse ar jų ruožuose, kur toks poreikis egzistuoja, ir turimos lėšos turi būti naudojamos siekiant ekonomiškiausio rezultato. Tačiau, esant tokiam poreikiui, šios funkcijos nevykdymas pareigos atlyginti dėl to kilusią žalą aspektu negali būti pateisinamas nei gaunamo finansavimo trūkumu, nei vietos sąlygomis ar aplinkybėmis, pvz., duobių buvimu visuose keliuose ar gatvėse ar didžiojoje jų dalyje. Mat pagal CK 6.266 str. sprendžiant dėl kelio valdytojo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, aplinkybė dėl kokių priežasčių kelio valdytojas to trūkumo nepašalino iki žalos atsiradimo (kelio valdytojo kaltė), kaip minėta, nėra teisiškai reikšminga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo atsiliepime nurodytų atsikirtimų, susijusių su laikotarpiu, per kurį keliuose esančios pažaidos turi būti užtaisomos. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad atsakovas, atlikdamas Kalno gatvės priežiūrą dvi dienos prieš eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, buvo nustatęs, kad duobės Kalno g. važiuojamoje dalyje nėra, o jai atsiradus ji atsakovo buvo operatyviai sutvarkyta (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad Komisija abejojo duobės Kalno gatvėje faktu ieškovo 2013-01-22, 2013-02-19 pretenzijų nagrinėjimo metu. Pagal Komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-02 įsakymu Nr. A27(1)-880, siekiant geriau išsiaiškinti esamą padėtį, Komisija ar Komisijos pirmininko žodiniu pavedimu jos atskiri nariai gali vykti į prašyme nurodytą žalos atsiradimo vietą, siekiant nustatyti prašymo pagrįstumą (12 p.). Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant ieškovo pretenzijas Komisija ar atskiri jos nariai į įvykio vietą vyko (CPK 178, 185 str.). Taip pat teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo nurodomos aplinkybės, kad duobė Kalno g. važiuojamoje dalyje eismo įvykio dieną atsirado dėl nenugalimos jėgos, nes tokie teiginiai yra pagrįsti atsakovo daromomis prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, o ne objektyviais įrodymais apie aplinkybes, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti (CK 6.253 str. 2 d., 6.212 str. 1 d., CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, įvažiavus į Kalno g. buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK Kelių policijos poskyrio 2012-10-08 nutarimas (1 t., b.l. 8), policijos pareigūno Žilvino Brazdeikio 2012-10-04 tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 97), eismo įvykio schema (1 t., b.l. 9, 98), papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 t., b.l. 10, 99), D.Ž. 2012-10-04 paaiškinimas (1 t., b.l. 100). Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.

Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.

Pagrįsdamas žalos automobiliui faktą, jos pobūdį, o taip pat priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, įvažiavimo į Kalno gatvėje buvusią duobę ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, tarp jų policijos pareigūno Ž.B. 2012-10-04 tarnybinį pranešimą (1 t., b.l. 97), eismo įvykio schemą (1 t., b.l. 9, 98), papildomus duomenis apie eismo įvykį (1 t., b.l. 10, 99), Vilniaus apskrities Vilniaus rajono PK Kelių policijos poskyrio 2012-10-08 nutarimą (1 t., b.l. 8), 2012-10-04 transporto priemonės techninės apžiūros protokolą 1 t., b.l. 15), 2013-01-16 UAB „Fakto“ autocentras sąskaitą (1 t., b.l. 14). Nors pastaruosiuose įrodymuose nėra duomenų, kad eismo įvykyje be D.Ž. betarpiškai dalyvavo policijos pareigūnai, ką nurodė atsakovas, tačiau tai nepaneigia visumos įrodymų neginčijamai patvirtinamos aplinkybės, kad D.Ž. 2012-10-04 įvažiavo į duobę būtent Kalno gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai įtakojo automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Šiuos ieškovo rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų, numatytų CPK 177 str., taip pat įrodymų, liudijančių, kad žala automobiliui Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, buvo padaryta kitoje nei ieškovo nurodomoje vietoje, kitomis aplinkybėmis, atsakovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

Teigti, kad ieškovo nurodomi automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, sugadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę Kalno g., teismas taip pat nemato jokio pagrindo. Iš eismo įvykio faktą patvirtinančių tiesioginių rašytinių įrodymų – D.Ž. paaiškinimų raštu 2012-10-04, įvykį apžiūrėjusių policijos pareigūnų surašytų dokumentų, matyti, kad 2012-10-04 įvykio metu buvo sugadintas dešinės pusės ratas (sprogusi padanga, galimai sugadinta važiuoklė). Šie sugadinimai sutikslinti tą pačią dieną ieškovo 2012-10-04 surašytame transporto priemonės techninės apžiūros protokole, nurodant, kad turi būti keičiama priekinė dešinės pusės svirtis, dešinės pusės padanga, o priekinis dešinės pusės ratlankis turi būti remontuojamas. Tie patys sugadinimai kaip remontuotini nurodyti ir UAB „Fakto“ autocentras sąskaitoje. Iš esmės dėl jų sąsajos su eismo įvykiu atsakovas ginčo ir nekėlė, išskyrus dažymo darbus, nurodydamas tai, kad abejones kelia padangų kaina (Continental padangos brangesnės už įvykio metu apgadintas padangas Tarzano), į sąskaitą nepagrįstai įtraukti automobilio plovimo, dažymo darbai. Teismas tokias abejones pripažįsta nepagrįstomis.

Iškeltos abejonės dėl žymiai brangesnių padangų sumontavimo automobilyje Nissan Primera po eismo įvykio atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Vien atsakovo teiginiai, kad Komisija tokias aplinkybes nustatė posėdžių metu patikrinusi internete skelbiamą informaciją apie remonto darbų, automobilių dalių rinkos kainas, nepakanka šiai abejonei pagrįsti. Interneto svetainių išrašų, sukėlusių tokias abejones, atsakovas į bylą nepateikė. Byloje nustatyta, kad iki eismo įvykio automobilyje sumontuotos padangos Tarzano, jos atitiko aukštus saugumo reikalavimus. Po eismo įvykio D.Ž. pageidavo, kad sprogusi padanga būtų pakeista analogiška Tarzano padanga, tačiau tokios Lietuvoje neradus, ji buvo pakeista panašia savo savybėmis.

Taip pat teismas neturi pagrindo sutikti, kad į sąskaitą nepagrįstai buvo įtraukti tokie darbai kaip automobilio plovimas, dažymas. Iš į bylą pateiktos 2013-01-16 UAB „Fakto“ autocentras sąskaitos matyti, kad automobilio plovimas sąskaitoje nėra įkainotas konkrečia pinigų suma (1 t., b.l. 14). Iš UAB „Fakto“ autocentras remonto sąmatos nustatyta, kad automobilio dažymo darbai buvo susieti su automobilio priekinio dešinės pusės ratlankio apgadinimu (1 t., b.l. 50-51). Aplinkybė, kad automobilio priekinis dešinės pusės ratlankis buvo apgadintas 2012-10-04 eismo įvykio metu, nustatyta apžiūrint automobilį įvykio dieną ieškovo specialistams (1 t., b.l. 15). Ją liudija ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 71-72).

Kadangi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės ieškovo naudai 504,45 Eur žalos atlyginimo.

Dėl automobilio vairuotojo kaltės

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad dėl kilusios žalos, įvažiavus į vandeniu užlietą duobę Kalno gatvėje, kaltas yra pats automobilio vairuotojas, kas taip pat šalina atsakovo atsakomybę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog automobilio Nissan Primera, valstybinis Nr. FOF340, vairuotojas 2012-10-04 įvažiavo į Kalno g. buvusią duobę, kuri buvo (1,15 x 1,00 m), ji buvo pilna vandens ir nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais (1 t., b.l. 8, 9, 10). Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovas, vien įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovo argumentai dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Šiuo atveju visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje, todėl patvirtina, jog eismo įvykio metu duobė buvo užlieta vandeniu, jos nesimatė. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Taigi, vertinant įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti duobę. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas važiavo per dideliu šioje situacijoje greičiu, kita vertus, ir atsakovas konkrečiai nenurodė ir neįrodė koks greitis šioje situacijoje būtų tinkamas. Tokiu atveju atmestinas atsakovo argumentas, kad vairuotojo D.Ž. veiksmuose buvo didelis neatsargumas (CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d., 6.253 str. 5 d.). Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), liudija, kad D.Ž. veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 p.), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos nei važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (Kelių eismo taisyklių 133 p.), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti (Kelių eismo taisyklių 134 p.), nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 134 p.). Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas. Atsakovas su nurodytu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisimo atveju (CK 6.271 str.) viešoji teisė nenumato palūkanų mokėjimo nuo priteistos sumos. Teismas su nurodytu atsakovo argumentu sutikti neturi pagrindo, nes šioje byloje sprendžiamas ne žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, o žalos, atsiradusios dėl kelio trūkumo, atlyginimo klausimas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 504,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Byla tinkamo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės atžvilgiu teisme iškelta 2016-09-22, t.y. priėmus patikslintą ieškinį, todėl būtent nuo šios datos priteistinos procesinės palūkanos iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės.

Ieškovas byloje sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5). Kadangi ieškinys atsakovo atžvilgiu patenkintas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 1,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 504,45 Eur (penkis šimtus keturis Eur 45 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 504,45 Eur (penkių šimtų keturių Eur 45 ct) sumą nuo 2016-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Beinoravičienė