Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

2022-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-2-517/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2022-03-30Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-09-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-30
Bylos Nr.
A11.-2-517/2022
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00216-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjai
Regina Nenortienė, Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas
E. V.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie AM Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcija
Advokatai
Andriejus Melkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-2-517/2022Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00216-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 12.29; 21.9.10; 21.9.11 (S)
VILNIAUS REGIONOAPYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 30 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. atstovui – advokatui Andriejui Melkovui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui Remigijui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. lapkričio 28 d., apie 14 val. 20 min., Ukmergės rajone esančiuose (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, turintis teisę medžioti asmuo – medžiotojas E. V., vykdydamas medžioklę varant pagal medžioklės lapą Nr. 39, išduotą jam, kaip medžioklės vadovui, laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., varymo metu važiavo automobiliu „Mitsubishi L200 “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su salone buvusiu šalia vairuotojo sėdynės padėtu užtaisytu graižtviniu šautuvu „CZ 550.308 Winchester“ Nr. A934601, 934601, t.y. su į graižtvinio šautuvo vamzdį įvestu šoviniu, ir tokiu būdu jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V.), būdamas medžioklės vadovu, pats medžiojo draudžiamu būdu, t.y. iš transporto priemonės, taip siekdamas panaudoti laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus, juos sumedžiojant, kai kiti medžiotojai varymo metu stovėjo medžiotojų linijoje ir flanguose.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovas Remigijus Ramanauskas prašė teismo pripažinti E. V. kaltu, padarius administracinė nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir teismo nuožiūra paskirti nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą neprisipažino. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 10 d., metu paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vyko medžioklė. Grupėse buvo po 5 žmones. Jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) buvo grupės vadovas, kitos grupės – B. Atliko du varymus, darė trečią. Varovus sustatė prie palaukės, išdėstė medžiotojus. Jis visuomet medžioklės metu būna bokštelyje, esančiame 600-700 metrų atstumu. Dėl to ir šį kartą važiavo į bokštelį, planavo nuvykęs paskambinti ir duoti nurodymą pradėti medžioklę. Tuo metu (vykstant į bokštelį) buvo sustabdytas pareigūnų. Tuomet, važiuodamas su pareigūnais į aikštelę, davė nurodymą pradėti varymą, nes suprato, kad į bokštelį nenuvyks. Sustabdymo metu jokios priemonės panaudotos nebuvo. Tiesiog pastebėjo priešais agresyviai važiuojantį automobilį. Pamatęs neįprastą vairavimo būdą, atidarė automobilio langą ir pamatė, kad priešais važiuojančiame automobilyje uniformas vilkintys pareigūnai. Jis (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) pareigūnams pasakė, kad medžioja. Pareigūnai liepė parodyti ginklą. Neprisimena tiksliai kaip atsakė pareigūnams dėl ginklo užtaisymo, tačiau turėjo omenyje, kad dėtuvėje yra šoviniai. Jam sakė: „duokit šautuvą“, jis atsakė: „gerai, išimsiu šovinius“. Visą dėtuvę išimti jam neišeina. Tada davė komandą, kad pradėtų medžiotojai varymą ir pasakė, jog dalyvauti nebegalės, nes yra sulaikytas. Tai pasakė B., kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), tinklas „Tele 2“. Flange visuomet medžioja, nes jo tokia taktika, ten eina žvėrys. Turi problemų su regėjimu, yra podagra. Patikslina, jog pareigūnų automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. Langą atidarė, nes ketino pasiaiškinti dėl šio automobilio vairavimo būdo (neramaus, daugiau per vidurį važiavimo, nepaliekant tarpo prasilenkti). Toje vietoje, kur buvo sustabdytas, žvėrys visai neturėjo bėgti. Toje vietoje jis medžioklės metu niekuomet nestovi. Pareigūnams pasakė, kad vyko varyminė medžioklė. Tačiau pastarieji suprato, kad ta medžioklė jau vyksta. Jis (E. V.) turėjo omenyje, kad aplamai vyksta medžioklė. Ginklas buvo keleivio vietoje, atremtas į dešinės pusės dureles. Ten yra tokia dėžutė, daiktadėžė. Pareigūnai neteisingai sako, kad ginklas buvo tarp sėdynių, to nebuvo. Vežamas automobilyje šautuvas gali būti ant sėdynės, gali būti atremtas. Sakė pareigūnams, kad ginklas užtaisytas, nes turėjo omenyje, kad šoviniai dėtuvėje. Kaip tiksliai tai pasakė, negali pasakyti. Protokolas buvo surašytas aikštelėje. Pareigūnė atsidarė dureles, griebė šautuvą, paskui ieškojo šovinių, nes manė, jog vieno šovinio trūksta. Vieną išėmė, o turėjo būti – du. Tuo metu dėtuvėje buvo du šoviniai. Kai užtaisinėjo ginklą, vieną išmetė, todėl ieškojo. Šovinius ištraukinėja su užraktu, jie išeina pro viršutinę spynos dalį. Įdėti juos galima tik per viršų. Dėtuvė neturi atskirai sienelės. Ją ištraukti ir pasidėti į kišenę neįmanoma. Žvėrys iššoka, neišlipęs iš automobilio jų nenušausi. Iš stovinčio automobilio galima šauti, tačiau jis važiavo. Tikslo šauti iš automobilio nebuvo ir tikrai neketino to daryti. Jo medžiojimo stažas yra 35 metai. Per šiuos metus nėra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus. Automobilis, kuriuo važiavo kai buvo sulaikytas, priklauso jam, tačiau jis yra registruotas jo dukters vardu.

Liudytojas A.B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vyko medžioklė, kurioje dalyvavo dvi atskiros grupės, kurios palaikė kontaktą ryšio priemonėmis. Jo (liudytojo) medžiotojų grupė buvo vienoje medžioklės ploto pusėje, vienoje linijoje, kitas būrys – kitoje medžioklės ploto pusėje, kitoje linijoje, o E. V. turėjo važiuoti į flangą. E. V., būdamas vienos medžiotojų grupelės vadovas, nurodė medžiotojams, kur stoti. Kitos grupelės vadovas taip pat nurodė, kur stoti. Viso buvo 10 medžiotojų, po 5 kiekvienoje grupelėje. E. V. važiavo su automobiliu į flangą ir jam (liudytojui) paskambino, kad galima pradėti varyti žvėris. Jis (liudytojas) pranešė varovams, kad šie pradėtų varyti. Kiti medžiotojai buvo pastatę automobilius nuošalyje. Varymo metu viena grupelė stovėjo šone ir kita grupelė stovėjo šone. Elniai stengiasi išeiti į flangus. Gyvūnai bėgo į tą pusę, kurioje su automobiliu važiavo E. V.. Pastarasis jam paskambino ir pasakė, kad nestovės flange, nes buvo sulaikytas aplinkos apsaugos pareigūnų. Jis (liudytojas) girdėjo, kad prabėgo elniai, varomi varovų, tačiau žvėrys sumedžioti nebuvo. E. V. jiems paaiškino, kad buvo sulaikytas ir rado automobilyje ginklą su šoviniais, tačiau šovinių ginklo lizde nebuvo. Sakė, kad šautuvas nebuvo užtaisytas, tačiau šoviniai buvo sudėti ginklo konteineryje. E. V. vairuodamas automobilį buvo pasidėjęs greta ginklą, nes nėra kur daugiau jo dėti. Negali paaiškinti, kodėl buvo atidarytas E. V. vairuojamo automobilio langas. Patikslina, jog pranešė varovams pradėti varyti. Tačiau po kažkiek minučių E. V. pasakė, kad neužstos flango, nes turi reikalų su inspekcija. Be E. V. komandos varymas negali būti pradėtas. Atstumas buvo geras kvartalas, įstrižai 600-700 metrų iki jo stovėjimo vietos. Mano, kad per langus šaudyti nėra jokio reikalo. Flange stato vieną medžiotoją. Praktiškai tokį išsidėstymą daro visą laiką.

Liudytojas – gyvosios gamtos apsaugos neetatinis inspektorius Šarūnas Ramanauskas teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. buvo vykdomas reidas, kurį organizavo jo sutuoktinė – Panevėžio gyvosios gamtos inspektorė M. R.. Jis (liudytojas) su M. R. vyko kaip neetatinis inspektorius. Miško kelyje buvo patikrintas lėtai važiuojantis automobilis, kuris važiavo priešpriešais. Vienoje pusėje matėsi miškas, kitoje – kirtimas. Jame sėdėjo medžiotojas, kaip vėliau buvo nustatyta – E. V., kuris turėjo užtaisytą ginklą. Jo (liudytojo) vairuojamas automobilis buvo nežymėtas. Reido metu yra stabdomi visi automobiliai miške. Dėl šių priežasčių aptariamas automobilis (visureigis) buvo sustabdytas. Pastebėjo, jog vairuotojo E. V. pusės langas buvo atidarytas. Automobilyje E. V. buvo vienas, turėjo ginklą, kuris buvo padėtas tarp sėdynių, šalia vairuotojo. Greičiausiai ginklas buvo padėtas tokioje padėtyje, kaip yra fotonuotraukoje. Šautuvas buvo užtaisytas. Vienas šovinys buvo lizde, kitas dėtuvėje. Pirmiausia, pats asmuo pasisakė, kad ginklas užtaisytas. Vairuotojas atidarė spyną, šovinys iškrito. Jei nebūtų šovinio lizde, šovinys atidarius spyną, neiškristų. Asmuo pasakė, kad: „mes čia medžiojame“. Dar pasakė, kad ginklas yra užtaisytas. Vėliau, galbūt pastarasis paaiškino, kad važiuoja medžioti. Taip pat bendravo su kitais medžiotojais. Buvo nustatytas dar vienas pažeidimas. Varymo metu žvėrys bėga į visas puses. Nežino, kodėl E. V. važiavo automobiliu. Pastarasis tiesiog pasakė: „mes čia medžiojame“. Nežino, ar tai buvo planinis patikrinimas. Filmavo inspektorė R. Jis kameros neturi. Protokolas buvo pildomas tą pačią dieną. Tuo metu visada buvo šalia, protokolo nerašė, su juo yra susipažinęs. Nežino, kodėl protokole nėra kitų asmenų parašų. Patikslina, jog sustabdžius automobilį, tiesiogiai nematė, kaip buvo perbraukiama spyna. Jis (liudytojas) pats turi ginklą. Jei lizde yra šovinys, atidarant spyną jis iškrenta. Berods buvo du šoviniai. Spyna buvo neatitraukta iki galo. Atidarant normaliai spyną, du šoviniai niekada neiškris. Mano, kad ne iki galo buvo neatitraukta spyna. Tada tie du šoviniai kažkaip iškrito. Bet šautuvas buvo užtaisytas, šito neneigė pats asmuo. Pats asmuo net neslėpė, sakė: „mes čia medžiojame“. Ginklas užtaisomas atsistojus savo šaudymo vietoje. Jei asmuo užtaiso ginklą prieš važiuojant į vietą, tai klausimas, kam jis užtaiso.

Liudytoja – Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vykdė neplaninį reidą, vyko nežymėtu automobiliu. Vykdė pavedimą sustiprinti kontrolę Vilniaus apskrityje. Neprisimena, ar E. V. vairuojamą automobilį sustabdė lazdele, ar automobilis sustojo, nes vairuotojas pamatė ją (liudytoją), vilkinčią tarnybinę uniformą. Sustabdymo laikas – 14 val. 20 min. Sustabdyto automobilio vairuotojo pusės priekinis langas buvo atviras. Šalia vairuotojo E. V. buvo padėtas ginklas. Ginklas buvo atremtas, pastatytas priekinėje keleivio vietoje, šalia pertvaros, esančios tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių. Priėjusi, prisistatė. Kai pamatė ginklą, E. V. pasakė, jog ginklas yra užtaisytas, tai yra iš karto apie tai įspėjo. Pasakė: „aš medžioju“. Vienas šovinys buvo lizde, kitas dėtuvėje. Tuomet ji (liudytoja) įjungė kamerą, kad užfiksuoti šį epizodą. E. V. nedatraukė spynos iki galo, kad iš lizdo iškristų šovinys. Tuomet dar kartą traukė ir iškrito du šoviniai. Nustatė, kad asmuo pažeidė Medžioklės taisykles dėl dviejų pagrindinių dalykų. Pirma, pats asmuo neneigė, kad jis medžioja. Antra, ginklas buvo užtaisytas jau įsėdus į automobilį, o reikia užtaisyti tik atvykus į medžioklės vietą. Šios aplinkybės rodo, kad E. V. ginklą norėjo panaudoti važiuodamas. Pats paaiškino, jog užtaisė ginklą, o tuomet vairavo. Be to, buvo išvažiuota iš kvartalo, kuriame buvo varomi gyvūnai. Nuvažiavus prie kitų medžiotojų buvo pildomas protokolas. Kiti medžiotojai jai pasakė, kad tai buvo paskutinis varymas. Kai norėjo pamatyti vadovą, medžioklės lapą, tada E. V. atnešė lapą ir tik tada paaiškėjo, kad jis pats yra medžioklės vadovas. Buvo nustatytas dar vienas pažeidimas. Šiuo atveju ginklas buvo užtaisytas varymo metu ir buvo važiuojama užtaisytu ginklu, tokie veiksmai laikytini tikslingais. Jos (liudytojos) praktikoje tokio dalyko nėra buvę, bet važiuojat lauko keliais, yra tokių atvejų buvę. Ji (liudytoja) surašė apžiūros lapą. Minėtas aktas surašomas tikrinant fizinius asmenis, teritorijas. Yra daug atvejų, kai pildomas apžiūros aktas. Yra nustatyti kriterijai. Tai pagalbinė priemonė, kuriomis užfiksuoja pažeidimus. Jai nėra žinoma, ar paskelbtas šis teisės aktas. Jie vadovaujasi direktoriaus įsakymais. Ūkio subjektų patikra atliekama vadovaujantis teisės aktais. Yra surašomas aktas ir registruojamas žurnale. Vienintelis protokolas formuojamas. Kai priėjo prie sustojusio automobilio, kairėje pusėje buvo miškas, dešinėje – kirsmė. Vairuotojo pusės automobilio langas buvo atidarytas į kirtavietės pusę, matomumas buvo. Keleivio pusėje matėsi miškas. Medžioklės vietoje girdėjo, kad vyksta varymas. Medžiotojas E. V. buvo susijaudinęs. Pirmiausia melavo, kad ne pas jį yra lapas, kad kitas asmuo yra vadovas. Lapą pateikė po kurio laiko. Jei būtų pateikęs lapą nedelsiant, būtų kitas tikrinimas atliktas. Jei jis pats dar nebuvo nuvykęs, neturėjo paskelbti medžioklės pradžios. Būtent jis paskelbia varymo pradžia ir pabaigą. Ginklas iškištas nebuvo. Medžioklės ginklas turi būti vežamas dėkle. Jos vertinimu, tai nėra saugumo pažeidimas, o buvo vykdoma neteisėta medžioklė. Tikrai įmanoma važiuojant atlikti šūvį. Būtent vairuotojas paleidžia šūvį. Tai yra pats siekis panaudoti ginklą.

Liudytoja – Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė teismo posėdžio metu papildomai paliudijo, kad Administracinio nusižengimo protokole buvo užfiksuotas E. V. vairuojamo automobilio sustabdymo laikas – 2020 m. lapkričio 28 d. 14 val. 20 min. Sustabdymo bei tikrinimo metu jau buvo prasidėjusi medžioklė. Buvo girdėti varovų balsai. Šiuos balsus girdėjo bendravimo su E. V., prie sustabdyto automobilio, metu. Jie sulaukė varymo pabaigos ir tuomet vyko į aikštelę. Kai tikrino E. V., prie sustabdyto automobilio, pastarasis telefonu tuo metu tikrai su niekuo nebendravo, bet turėjo galimybę pabendrauti, kai iš sustabdymo vietos jie važiavo į tą vietą, kur vyko pati medžioklė. Mano, kad tuo momentu galėjo skambinti ir pranešti, kad atvyko tikrinti. Tikrinimas užtruko apie 15 minučių. Patikrino ginklą, dokumentus, aiškinosi dėl medžioklės vadovo. E. V. teigė, kad yra vadovas, nors pradžioje teigė, kad ne jis vadovas. Pastarasis pasakė, kad salone turi užtaisytą ginklą. Buvo paklausta, ar ginklas užtaisytas, pastarasis atsakė, kad: „taip, ginklas užtaisytas“. Matė kaip medžiotojas atitraukinėjo spyną. Kai atitraukė spyną, tai neatitraukė jos iki galo, matė šovinį išeinantį iš lizdo ir jis stūmė jį atgal, tuo pačiu metu pakėlė dar vieną šovinį iš dėtuvės. Akivaizdžiai matėsi, kad šovinys yra ne pakeliamas iš dėtuvės, o yra iš ginklo vamzdžio. Jei gerai atsimena, langas sustabdyto automobilio buvo atidarytas lyg tai vairuotojo pusės. Medžiotojui iš vairuotojo pusės buvo miško kirtimas, o iš keleivio – miškas. Varymo garsai sklido daugiau iš keleivio pusės. Jai nėra skirtos jokios nuobaudos per visą darbo stažą, tai yra per 13 metų. Asmuo neturi teisės vežtis automobilyje užtaisyto ginklo, o turi teisę vežtis neužtaisytą ginklą, be šovinio lizde. Asmuo pažeidžia saugumo taisykles gabenat užtaisytą ginklą. Šiuo atveju aplinkybės rodo, kad pasidėjo ginklą lengvai pasiekiamoje vietoje užtaisytą ir kad ginklas gali būti bet kada panaudotas. Yra prievolė gabenti ginklą dėkle, jei nevykdoma medžioklė. Kurioje vietoje, taisyklėse neapibrėžta. Bet tai nėra susiję su šiuo atveju, nes ginklas tiriamu atveju buvo užtaisytas.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vyko varyminė medžioklė, kurioje jis dalyvavo kaip svečias. Buvo dvi medžiotojų grupės. Jį (liudytoją) pakvietė E. V., jis užsirašė į medžioklės lapą. Medžioklės metu buvo varovas. Negali pasakyti, kur tiksliai stovėjo medžiotojai. E. V. pasakė, kad važiuoja į savo bokštelį. Varovai gauna signalą, kada pradėti varyti. Gyvūnai buvo varomi. Medžiotojai turėjo stovėti prieš jį (liudytoją) ir flanguose. Gyvūnų kryptis nenustatyta. Gyvūnai bėga nuo varovų. Negali pasakyti, ar prasidėjus varyminei medžioklei E. V. jau buvo savo vietoje, ar tuo metu buvo sustabdytas. Baigus varymą, išėjęs į kelią, pamatė, kad jam iš dešinės stovi sustabdytas E. V. su dviem pareigūnais. Patikslina, kad gavo nurodymą varyti iš krašte stovinčio medžiotojo, kuris suriko, kad galima varyti. Minėtas medžiotojas gavo signalą iš E. V.. Pastarasis turėjo stovėti bokštelyje. Aptariamą dieną buvo jau paskutinis varymas, prieš tai buvo du varymai. Nieko aptariamą dieną nesumedžiojo. Jei E. V. pradėtų šaudyti nepradėjus medžioklės, tai yra nepriimtina. Medžioklė prasideda, kai visi atsistoja į savo vietas. Medžiotojas gali turėti prie savęs ginklą, išimtą iš dėklo. Vežantis ginklą, lizde negali būti šaudmens. Šovinio buvimas lizde varyminės medžioklės metu, jei automobilyje tokį ginklą laikant, tai būtų saugumo taisyklių pažeidimas.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paliudijo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. buvo vykdoma varyminė medžioklė. Jis (liudytojas) priklauso medžiotojų būreliui 20 metų. Šią dieną buvo 10 ar 11 medžiotojų. Viena grupė stovėjo ant vienos kvartalo linijos, kita už kvartalo linijos. Viduryje (centre, ant kelio) jis (liudytojas) stovėjo vienas. Jo grupės vadovas buvo E. V., kuris juos sustatė ir pats nuvažiavo į flangą. Prieš duodamas komandą pradėti medžioklę, E. V. jau turėjo būti flange. Ar pastarasis buvo nuvykęs, jam sunku pasakyti, paprastai paskambina varovams. Jis (liudytojas) stovi ant kelio ir laukia, jam pranešinėti nereikia. Priešais buvo miškas, o kelias kairėje ir dešinėje. Važiuojančio E. V. jis nematė. Vėliau, dar nesibaigus varymui, pamatė pravažiuojantį E. V. automobilį ir dar kitą automobilį. Tą dieną jau buvo paskutinė varyminė medžioklė. Nebuvo sumedžiota nei vieno gyvūno. Matė, kad pastarieji sustojo aikštelėje ir laukė, kada baigsis varymas. Šios medžioklės metu, jis taip pat buvo nubaustas, nes pasitraukė iš savo medžioklės vietos daugiau nei 5 metrus. Jis turi medžioklės stažą 20 metų. Važiuojant automobiliu, užtaisyto ginklo vežtis negalima. Jis (liudytojas) kalbėjosi su E. V., kuris aiškino, kad pastarąjį sustabdė ant kelio, neleido pravažiuoti. Pareigūnai pastarajam sakė, kad medžioja iš automobilio. Jo (liudytojo) supratimu, medžioklė iš automobilio, tai kai esi automobilyje, stovi ir medžioji. Neįsivaizduoja, kaip galima medžioti vairuojant. E. V. jam sakė, kad vežėsi ginklą, dėklą, kad buvo šoviniai. Sakė, kad šoviniai buvo sudėti į šautuvą, tačiau lizde nebuvo, buvo spynelėje. Pas E. V. dėklas su šoviniais neišsiima. Varymui neprasidėjus, medžioti jokios logikos nėra. Jis (liudytojas) negali pasakyti, kada prasidėjo varymas. Nežino, ar E. V. buvo sustabdytas pareigūnų varymo metu. Važiuojant iš vieno kvartalo į kitą kvartalą ginklus vežasi automobiliuose. Mano, kad ginklas gali būti vežamas ne dėkle, kai važiuojama savo medžioklės plotuose.

Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų (kūno kamera „Go Pro“ filmuoto vaizdo įrašo failo „Go Pro 232“ ir vaizdo kamera „Sony HDR-XR-550“ filmuoto vaizdo įrašo failo „00684“, kurie buvo įrašyti į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir pridėti prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos (b.l. 19)) matyti, kad matomas vienu metu, tačiau iš skirtingų atstumų filmuojamas tas pats vaizdas, kaip pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. su ranka atitraukinėja graižtvinio šautuvo spyną, po ko iššoka du šoviniai. Pagal fiksuotą šovinių judėjimo eigą aplinkos apsaugos pareigūnai konstatavo, jog vienas iš šovinių prieš spynos atitraukimą buvo apžiūrėto graižtvinio šautuvo vamzdyje, t.y. šautuvas buvo užtaisytas, su kuo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. nesutinka, teigdamas, kad abu iššokę šoviniai iki spynos atitraukimo buvo šautuvo dėtuvėje (Po administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. vairuojamo automobilio, važiavusio miško keliuku, sustabdymo Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams aiškinantis minėto asmens galimai padaryto pažeidimo, t.y. medžiojimo draudžiamu būdu, aplinkybes, atlikta automobilio salone šalia vairuotojo sėdynės buvusio padėto graižtvinio šautuvo „CZ 550.308 Winchester“ Nr. A934601, 934601 su optiniu taikikliu apžiūra, fiksuota pareigūnų turėtomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, t.y. kūno kamera „Go Pro“ ir vaizdo kamera „Sony HDR-XR-550“).

Iš UAB „TELE 2“ išklotinės matyti, kad iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklausančio E. V.) į mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklausantį A.B.) buvo skambinta 2020 m. lapkričio 28 d.: 13 val. 07 min., 13 val. 33 min., 14 val. 32 min., 14 val. 37 min., 14 val. 38 min., 14 val. 39 min., 14 val. 40 min. (b. l. 118).

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. lapkričio 28 d. medžioklės lapo Nr. 39 matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. vykusios medžioklės vadovas yra E. V. (b. l. 5).

Iš byloje esančio Patikrinimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vietinės schemos ir Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkės M. R. rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. nustatyta, jog E. V. medžiojo draudžiamu būdu, iš transporto priemonės „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje, Ukmergės r. Automobilio priekinis vairuotojo durelių langas buvo atidarytas, ginklas padėtas šalia, graižtvinis šautuvas „CZ 550.308 Winchester“ Nr. A934601, 934601 užtaisytas (su į graižtvinio šautuvo vamzdį įvestu šoviniu) (b. l. 6-7).

Iš byloje esančio Medžioklės plotų vieneto naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolinio klausimyno matyti, kad jame nurodytos pastabos, jog E. V. varymo metu medžiojo iš transporto priemonės, tai yra sustabdžius automobilį ginklas buvo užtaisytas (su šoviniu lizde) (b. l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 28 d. apžiūros akto matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. 14 val. 20 min. buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose E. V. medžiojo draudžiamu būdu, t. y. iš transporto priemonės. Važiavo automobiliu „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinis vairuotojo durelių langas buvo atidarytas, su užtaisytu graižtviniu šautuvu (su į graižtvinio šautuvo vamzdį įvestu šoviniu) CZ 550, .308 Winchester Nr.A934601, 934601, (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, siekdamas panaudoti medžiojamuosius gyvūnus, juos sumedžiojant. Užtaisytas ginklas buvo padėtas ant priekinės keleivio sėdynės, lengvai pasiekiamas. Asmuo buvo patikrintas važiuojantis miško keliu, šalia kirsmės (koordinatės 55.36321,24.67399). Savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.5 punktą. Patikrinimo metu buvo paprašyta pateikti medžioklės dokumentus: buvo pateiktas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.0008387. medžiotojo bilietas Nr. 008102, ginklo pažymėjimas Nr. 0008387-118938. Paprašius pateikti medžioklės lapą, medžiotojas nepateikė, paklausius, kas yra šios medžioklės vadovas, medžiotojas nurodė, kad Banevičius. Nuvykus į vietą, kur vyko varymas, tikslu, kad būtų pateiktas medžioklės lapas bei patikrinti kiti medžioklėje dalyvavę asmenys, nustatyta, kad miško aikštelėje stovi paliktos dvi transporto priemonės. Po kurio laiko priėjęs E. V. paaiškino, kad turi medžioklės lapą ir jį pateikė. Medžioklės lapas Nr. 39, išduotas 2020 m. lapkričio 28 d. medžioklės vadovui E. V. laikotarpiui 2020 m. lapkričio 28 d. - 2020 m. gruodžio 31 d., medžioklėje 2020 m. lapkričio 28 d. dalyvauja 5 medžiotojai. Paaiškinti, kodėl medžioklės lapas nebuvo pateiktas iš karto paprašius, E. V. negalėjo (b. l. 15-17).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 1 d. ekspertizės akto Nr. 11K-113(21), 11-711(21) matyti, kad atlikus kompleksinę balistinę vaizdų ekspertizę pateikta išvada, jog: 1) tirti pateiktas šautuvas „CZ 550 .308 Winchester“ Nr. A934601 yra šaunamasis ginklas; 2) tirti pateiktas šautuvas, įskaitant jo užraktą (spyną) ir šovinių dėtuvę, yra tvarkingas; 3) norint įstatyti šovinius į šautuvo šovinių dėtuvę, reikia pilnai atitraukti užraktą (spyną) ir ranka įstatyti šovinį į šautuvo šovinių dėtuvę. Šovinius įstatyti į šautuvo dėtuvę taip pat galima atidarius šovinių dėtuvės dangtelį, ranka įstatyti šovinius į dėtuvę ir po to uždaryti dangtelį; 4) šautuvo šovinių dėtuvė yra įmontuota (integruota) į šautuvą. Dėtuvė yra stacionari (jos išimti neišnarsčius šautuvo negalima), dviejų eilių, pilkos spalvos metalo sienelėmis, su atidaromu dangteliu. Šautuvo dėtuvėje yra plokštelinė spyruoklė (spyruoklės juosta); 5) šovinys iš tirti pateikto šautuvo šovinių lizdo yra pašalinamas pilnai atitraukus už­raktą ir išmetamas (iššoka) į dešinę pusę. Šovinys taip pat iš šovinio lizdo gali būti pašalintas, ne­pilnai atitraukus užraktą. Po to šovinys gali būti pašalinamas iš šautuvo ranka arba pakreipus šautuvą į šoną (šovinys iškrenta). Taip pat pateikta išvada, jog: 1) skaitmeninė vaizdo byla „Go Pro 232.MP4“ buvo sukarpyta ir skaitmeniniais filtrais apdoroti skaitmeniniai vaizdo bylų epizodai įrašyti į optinę duomenų laikmeną; 2) skaitmeniniais filtrais apdorotos skaitmeninių vaizdo bylų epizodai įrašyti į optinę duomenų laikmeną. Taip pat pateikta išvada, jog: 1) nuo 0 iki 540 skaitmeninės vaizdo bylos „Go Pro 232“ kadro atitraukiant šautuvo užrak­tą, šovinio iššokimas nėra fiksuotas; 2) skaitmeninės vaizdo bylos „Go Pro 232“ 420 kadro metu šautuvo užraktas (spyna) yra uždarytas (užrakintas); 3) nuo 540 skaitmeninės vaizdo bylos „Go Pro 232“ kadro metu yra fiksuotas iš šovinio lizdo išmetamas šovinys; 4) nuo 564 ir 575 skaitmeninės vaizdo bylos „Go Pro 232“ kadrų užfiksuoti du iš šautuvo išmetami šoviniai; 5) 275 skaitmeninės vaizdo bylos „00684“ kadro metu užraktas yra užfiksuotas uždarytas; 6) dėl skaitmeninės vaizdo bylos „00684“ fiksavimo techninių charakteristikų nustatyti, ar nuo 300 kadro iki 325 užfiksuoti šoviniai yra šautuvo lizde, nėra galimybių; 7) nuo skaitmeninės vaizdo bylos „00684“ pradžios iki 200 kadro šautuvo užrakto nesima­to dėl fiksavimo techninių charakteristikų. Nuo 200 kadro iki 350 kadro šautuvo užraktas yra ati­traukiamas vieną kartą. Atlikus vaizdo įrašą vizualinį tyrimą, šovinio išmetimas (iššokimas) nėra užfiksuotas, kai yra atitraukiamas ginklo užraktas (spyna) iki 350 kadro; 8) dėl skaitmeninės vaizdo bylos „00684“ filmavimo rakurso nustatyti iš kur šovinys buvo ištrauktas nėra galimybės. Tikėtina, atsižvelgiant į šautuvo veikimo mechanizmą, kad šovinys buvo ištrauktas iš šautuvo lizdo. Tik atitraukus šautuvo užraktą šovinių ištraukti iš šovinių dėtuvės nėra galimybės; 9) dėl skaitmeninės vaizdo bylos „00684“ filmavimo rakurso nustatyti ar šovinys buvo įvestas į vamzdį prieš pirmą užrakto atitraukimą nėra galimybių. Šovinys, atsižvelgiant į šautuvo veikimo mechanizmą, negalėjo būti įvestas į šovinio lizdą tik atitraukus užraktą; 10) nustatyta, jog skaitmeninėje vaizdo byloje „00684.MTS“ pirmasis šovinys išmetamas 396 kadre ir antrasis šovinys iškrenta 410 kadre (b. l. 121-128).

Ekspertas A. O. teismo posėdžių, vykusių 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. kovo 4 d., metu patvirtino pateiktą išvadą bei papildomai paaiškino, jog šovinius galima įdėti į ginklą iš viršaus, atidarius užraktą. Reikia uždaryti užraktą ir šovinys bus automatiškai perkeltas į lizdą. Jei pilnai atidarote, užrakte yra tokia dalis, kuri užkabina ir užtempia. Dažniausia tai būna kažkokia išsikišusi dalelė ir tempiamas šovinys o jeigu nepilnas, tai šovinys ten bus, pajudinus į šoną – iškris. Jei šovinys patenka kiek labiau į ertmę, tai spyruoklė pakelia šovinį. Iš dėtuvės pakelia šovinį tada, kai atidarome užraktą ir pastumiame. Dėtuvės viršuje yra gobtuvas, kuris neleidžia visiems šoviniams iškristi. Dėtuvės yra išorinės ir vidinės. Būna apskritimo tipo, dėžutės tipo. Būna dėtuvės, kurios atsiskiria nuo ginklo. Šiuo atveju yra vidinė, stacionari dėtuvė, jos neišimsi. Kokia yra dėtuvės talpa šiuo atveju, negali pasakyti (gal iki 10 šovinių). Jei tuščias lizdas, visada gali atitraukti lizdą ir ištraukti. Gali šiek tiek su užraktu atitraukti. Jei šovinys yra lizde, nėra garantuotas, kad atitraukus užraktą jis bus išmestas. Atitraukus pirmą šovinį, išimsi iš lizdo, šovinys išlėks. Kad atitraukus užraktą iškristų šovinys, nebūdamas lizde, tai negali būti. Šovinys nagrinėjamu atveju buvo lizde, ne dėtuvėje, tokia yra jo išvada. Tikėtina, kad šovinys buvo ištrauktas iš šautuvo lizdo. Vadovaujantis ginklų veikimo mechanizmu, šovinys iš niekur kitur negalėjo būti paimtas, kaip tik iš lizdo. Tik atitraukus užraktą, šovinys pakyla. Jis atlikdamas ekspertizę darė eksperimentus su šiuo ginklu, įdėjinėjo šovinį.

Ekspertas K. G. teismo posėdžių, vykusių 2022 m. sausio 19 d. ir 2022 m. kovo 4 d., metu, patvirtino pateiktą išvadą bei papildomai paaiškino, kad vaizdas buvo nufilmuotas tuo metu, kai matėsi šovinys atitraukus. Ar tiksliai buvo šovinys lizde, negali tiksliai konstatuoti. Logiškai mąstant, atitraukiant dviejų šovinių negali paimti techniškai tvarkingas šautuvas. Užtvaras turi būti atidarytas, tik tada sugriebia šovinį. Kai atitraukiant, tada pradeda varinėti ir paima šovinį. Šautuvą tyrė balistas. Visus veiksmus derino su ekspertu A. O., nes buvo atlikta kompleksinė ekspertizė. Vaizde nebuvo užfiksuota, kad šovinys būtų lizde. Net iš dviejų rakursų to nebuvo matoma. Jis, kaip vaizdų ekspertas, gali pasakyti, kad vizualiai nematė, ar šautuvas buvo užtaisytas. Jei šautuvas buvo techniškai tvarkingas ir užraktas buvo tik atitraukiamas, logiška, kad šautuvas buvo užtaisytas. Duoda tokią išvadą. Kelis kartus yra pasakyta, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota dėl šovinių. Iš niekur daugiau šovinys negalėjo būti kaip iš lizdo. Kai atsitraukia iki galo, iškrenta šovinys. Mano, kad spyna buvo atitraukta nepilnai. Jei pilnai atitrauktų, užkabintų kitą šovinį ir trauktų iš dėtuvės. Dėl rakurso nepasakys, kiek nepilnai atitraukia. Matoma, kad atitraukia. Nėra svarbu pilnai ar nepilnai. Daugumos šaunamųjų ginklų veikimo principą atitraukus spyną išimamas šovinys iš lizdo. Pilnai atitraukus užraktą, šone yra išmestukas, jis yra kairėje, išmeta į dešinę. Pagal šautuvo mechanizmą, atitraukti tiek, kad suveiktų išmestukas. Suveikė išmestukas, vienas šovinys iškrito, kitas išsirideno. Tai užfiksuota vaizdo įraše. Turi omenyje išmetimo trajektoriją. Tikėtina, kad išmestas išmestuko pagalba. Išmestuko vaizdo nebuvo užfiksuota vaizdo įraše. Spyna buvo atitraukta.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas – advokatas Andriejus Melkovas, byloje esantys rašytiniai įrodymai: Medžioklės plotų vieneto naudotojo aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolinis klausimynas (b. l. 8-10) ir Apžiūros aktas (b. l. 15-17) pripažintini teisėtais. Teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Kaip matyti iš Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pranešimo (b. l. 72), nusižengimo padarymo metu galiojo šie Departamento direktoriaus įsakymai, reglamentuojantys dokumentų surašymą: 1) 2020 m. vasario 26 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. AD1-57 „Dėl apžiūros aktų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pildymo“, kuriuo patvirtinta apžiūros akto forma bei nustatyti jo pildymo atvejai („2. <...> apžiūros aktai būtų pildomi, kai atliekamas ne ūkio subjekto veiklos patikrinimas, tikrinama bendrojo naudojimo teritorija, įrenginys ar objektas, nežinoma, ar nėra galimybės nustatyti, kam priklauso tikrinama teritorija, įrenginys ar objektas, kitais atvejais, kai reikia fiksuoti faktus vietoje <...>“); 2) 2018 m. liepos 12 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. AD1-61 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d.) („34¹. Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje ar vietovėje, tačiau būtina objektus ir (ar) faktus užfiksuoti vietoje, surašomas Taisyklių 6 priede nustatytos formos apžiūros aktas<...>“). Teigiama, jog abu dokumentai - apžiūros aktai yra identiški dokumentai: pirmasis pildomas teritorijų, fizinių asmenų tikrinimo atveju, o antrasis - tikrinant vykdomą ūkinę veiklą, kol nėra identifikuotas ūkio subjektas. Apžiūros akto pildymo tikslas - fiksuoti apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Atliekant (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vykdytos medžioklės Ukmergės rajone patikrinimą, buvo užpildytas apžiūros aktas, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. ADl-57„Dėl apžiūros aktų vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pildymo“ reikalavimais (b. l. 72).

Taip pat atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo – advokato Andriejaus Melkovo argumentai dėl poįstatyminių teisės aktų negaliojimo. Kaip visiškai teisingai pažymėjo institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas, ginčijami įsakymai, kurių pagrindu buvo surašytas apžiūros aktas ir klausimynas, yra norminiai teisės aktai. Nepaisant to, kad šie aktai nebuvo paskelbti teisės aktų registre, negalima teigti, jog jų pagrindu surašyti dokumentai (apžiūros aktas ir klausimynas) yra neteisėti. Sutiktina su institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovo pozicija, jog departamento vidaus administravimo aktai neturi būti skelbiami teisės registre. Taigi, aktų skirtų padėti darbuotojams įgyvendinti darbines funkcijas, pagrindu surašyti dokumentai pripažintini teisėtais įrodymais administracinio nusižengimo byloje.

Pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas medžiojo draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.5. papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o 58.5.5 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais). Pagal Medžioklės taisyklių 74.1 papunktį šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai. Teismų praktikoje pasisakyta, jog šiuo atveju atsakomybė kyla už tokią neteisėtą medžioklę, neatsižvelgiant į tai, kad gyvūnas nesumedžiotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-79-222/2015).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino, teigdamas, jog jis, tuo metu kai buvo sustabdytas pareigūnų, ne medžiojo, o vyko į medžioklės vietą – flange esantį bokštelį, jo ginklas nebuvo užtaisytas, tačiau teismas šiuos parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.

Byloje nustatyta, ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad 2020 m. lapkričio 28 d. Ukmergės rajone esančiuose (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose vyko medžioklė varant pagal medžioklės lapą Nr. 39, išduotą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip medžioklės vadovui. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnų parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jie turėjo bent kokį suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (tokių pagrindų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-416-331/2011). Pasak liudytojo – neetatinio inspektoriaus Š. R., jis matė miško kelyje lėtai važiuojantį automobilį, kuriame atidaręs langą į kirtimo pusę, važiavo medžiotojas E. V., kuris turėjo užtaisytą ginklą, kuris buvo padėtas tarp sėdynių, šalia vairuotojo. Vienas šovinys buvo šautuvo lizde, kitas – dėtuvėje. Be to, pats asmuo pasisakė, kad ginklas užtaisytas bei pasakė: „mes čia medžiojame“. Pasak liudytojos – viršininkės M. R., ji, vykdydama neplaninį reidą, pastebėjo lėtai važiuojantį automobilį, kurį sustabdė 14 val. 20 min. Sustabdyto automobilio vairuotojo pusės priekinis langas, buvęs kirtimo pusėje, buvo atviras. Šalia vairuotojo E. V. buvo padėtas ginklas. Ginklas buvo atremtas, pastatytas priekinėje keleivio vietoje, šalia pertvaros, esančios tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių. Medžiotojas E. V. pasakė, jog ginklas yra užtaisytas, jog jis medžioja. Sustabdymo bei tikrinimo metu jau buvo prasidėjusi medžioklė. Buvo girdėti varovų balsai. Šiuos balsus girdėjo bendravimo su E. V., prie sustabdyto automobilio, metu. Jie sulaukė varymo pabaigos ir tuomet vyko į aikštelę. Matė kaip medžiotojas atitraukinėjo ginklo spyną. Kai atitraukė spyną, tai neatitraukė jos iki galo, matė šovinį išeinantį iš lizdo ir jis stūmė jį atgal, tuo pačiu metu pakėlė dar vieną šovinį iš dėtuvės. Akivaizdžiai matėsi, kad šovinys yra ne pakeliamas iš dėtuvės, o yra iš ginklo vamzdžio. Taigi, nuoseklūs pareigūnų parodymai įrodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne vyko į medžioklės vietą, o medžiojo iš transporto priemonės.

Be to, aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo medžiojo iš transporto priemonės įrodo ne tik nuoseklūs pareigūnų parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) teismo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių matoma, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. su ranka atitraukinėja graižtvinio šautuvo spyną, po ko iššoka du šoviniai. Pagal fiksuotą šovinių judėjimo eigą aplinkos apsaugos pareigūnai konstatavo, jog vienas iš šovinių prieš spynos atitraukimą buvo apžiūrėto graižtvinio šautuvo vamzdyje, t.y. šautuvas buvo užtaisytas; 2) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2020 m. lapkričio 28 d. medžioklės lapas Nr. 39, iš kurio matyti, jog 2020 m. lapkričio 28 d. vykusios medžioklės vadovas yra E. V. (b. l. 5); 3) Patikrinimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vietinė schema ir Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkės M. R. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. nustatyta, jog E. V. medžiojo draudžiamu būdu, iš transporto priemonės „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje, Ukmergės r. Automobilio priekinis vairuotojo durelių langas buvo atidarytas, ginklas padėtas šalia, graižtvinis šautuvas „CZ 550.308 Winchester“ Nr. A934601, 934601 užtaisytas (su į graižtvinio šautuvo vamzdį įvestu šoviniu) (b. l. 6-7); 4) Medžioklės plotų vieneto naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų kontrolinis klausimynas, iš kurio matyti, jog jame nurodytos pastabos, jog E. V. varymo metu medžiojo iš transporto priemonės, tai yra sustabdžius automobilį ginklas buvo užtaisytas (su šoviniu lizde) (b. l. 8-10); 5) 2020 m. lapkričio 28 d. apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose E. V. važiavo automobiliu „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinis vairuotojo durelių langas buvo atidarytas, su užtaisytu graižtviniu šautuvu (su į graižtvinio šautuvo vamzdį įvestu šoviniu) CZ 550, .308 Winchester Nr.A934601, 934601. Užtaisytas ginklas buvo padėtas ant priekinės keleivio sėdynės, lengvai pasiekiamas (b. l. 15-17).

Be to, aplinkybę, jog ginklas medžioklės metu buvo užtaisytas, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 1 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-113(21), 11-711(21), iš kurio matyti, jog atlikus kompleksinę balistinę vaizdų ekspertizę pateikta išvada, jog tikėtina, atsižvelgiant į šautuvo veikimo mechanizmą, kad šovinys buvo ištrauktas iš šautuvo lizdo. Tik atitraukus šautuvo užraktą šovinių ištraukti iš šovinių dėtuvės nėra galimybės. Teismo posėdžių metu dalyvavę ekspertai A. O. ir K. G. patvirtino pateiktą išvadą bei davė papildomus paaiškinimus. Pasak eksperto A. O., kad atitraukus užraktą iškristų šovinys, nebūdamas lizde, to negali būti. Šovinys nagrinėjamu atveju buvo lizde, ne dėtuvėje. Tikėtina, kad šovinys buvo ištrauktas iš šautuvo lizdo. Vadovaujantis ginklų veikimo mechanizmu, šovinys iš niekur kitur negalėjo būti paimtas, kaip tik iš lizdo. Tik atitraukus užraktą, šovinys pakyla. Jis atlikdamas ekspertizę darė eksperimentus su šiuo ginklu, įdėjinėjo šovinį. Pasak eksperto K. G., ar tiksliai buvo šovinys lizde, negali tiksliai konstatuoti. Tačiau logiškai mąstant, atitraukiant dviejų šovinių negali paimti techniškai tvarkingas šautuvas. Užtvaras turi būti atidarytas, tik tada sugriebia šovinį. Kai atitraukiant, tada pradeda varinėti ir paima šovinį. Jis, kaip vaizdų ekspertas, gali pasakyti, kad vizualiai nematė, ar šautuvas buvo užtaisytas. Jei šautuvas buvo techniškai tvarkingas ir užraktas buvo tik atitraukiamas, logiška, kad šautuvas buvo užtaisytas. Mano, kad spyna buvo atitraukta nepilnai. Jei pilnai atitrauktų, užkabintų kitą šovinį ir trauktų iš dėtuvės. Dėl rakurso nepasakys, kiek nepilnai atitraukia. Matoma, kad atitraukia. Nėra svarbu pilnai ar nepilnai. Daugumos šaunamųjų ginklų veikimo principą atitraukus spyną išimamas šovinys iš lizdo. Pilnai atitraukus užraktą, šone yra išmestukas, jis yra kairėje, išmeta į dešinę. Pagal šautuvo mechanizmą, atitraukti tiek, kad suveiktų išmestukas. Suveikė išmestukas, vienas šovinys iškrito, kitas išsirideno. Tai užfiksuota vaizdo įraše. Tikėtina, kad išmestas išmestuko pagalba. Spyna buvo atitraukta.

Kaip jau buvo pažymėta, analogiškas aplinkybes dėl ginklo buvimo užtaisytu sulaikymo metu, nustatė pareigūnai, kurie šį faktą užfiksavo aptartuose rašytiniuose įrodymuose. Pasak liudytojo Š. R., vienas šovinys buvo šautuvo lizde, kitas – dėtuvėje. Be to, pats asmuo pasisakė, kad ginklas užtaisytas bei pasakė: „mes čia medžiojame“. Pasak liudytojos M. R., medžiotojas E. V. pasakė, jog ginklas yra užtaisytas, jog jis medžioja. Matė kaip medžiotojas atitraukinėjo ginklo spyną. Kai atitraukė spyną, tai neatitraukė jos iki galo, matė šovinį išeinantį iš lizdo ir jis stūmė jį atgal, tuo pačiu metu pakėlė dar vieną šovinį iš dėtuvės. Akivaizdžiai matėsi, kad šovinys yra ne pakeliamas iš dėtuvės, o yra iš ginklo vamzdžio. Be to, atsižvelgtina į tai, jog byloje nustatyta, ko neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad sustabdžius pareigūnams E. V. teigė, jog jis medžioja. Be to, ginklas buvo užtaisytas jau įsėdus į automobilį, todėl vertintina, kad E. V. turėjo tikslą jį panaudoti važiuodamas.

Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai – lėtas važiavimas, atidarius į kirtimo pusę transporto priemonės langą, greta laikant užtaisytą ginklą, žvėrių varymo metu (kai bet kuriuo momentu gali pasirodyti medžiojami gyvūnai) neabejotinai vertintinas kaip medžioklė iš transporto priemonės. Nustatyta, jog E. V. užtikrino judėjimą medžioklės plotų teritorijoje vairuodamas transporto priemonę, iš jo – vairuotojo – pusės aptikus medžiojamųjų gyvūnų ir sustabdžius automobilį, turėjo tiesioginę galimybę paimti šalimais padėtą (lengvai pasiekiamą) užtaisytą šautuvą ir pro atidarytą vairuotojo langą šauti į atitinkamą gyvūną. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, jog tokia veika turėtų būti vertinama kaip Saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų pažeidimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo teigia, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuotas neteisėtas medžiojimas, kai jis tuo tarpu tik vairavo automobilį ir vyko į medžioklės vietą, veždamas ginklą, tačiau pagal Medžioklės įstatymą medžiojimas nėra siejamas vien tik su gyvūnų nušovimu, bet apima ir kitus veiksmus, todėl šiuo atveju tai, kad E. V. lėtai vairavo automobilį atidaręs langą ir greta pasidėjęs užtaisytą ginklą, kurį galėjo bet kuriuo momentu paimti, vykstant žvėrių varymui, kai bet kuriuo momentu gali pasirodyti medžiojami gyvūnai, pripažįstama kaip alternatyvūs medžiojimo veiksmai – gyvūnų sekimas ir tykojimas.

Be to, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, UAB „TELE 2“ išklotinės neįrodo, jog gyvūnų varymas jam vykstant į medžioklės vietą dar nebuvo prasidėjęs. Byloje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, pareigūnų buvo sustabdytas medžiojant iš transporto priemonės 14 val. 20 min., kai vyko jau trečias varymas. Būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip medžioklės vadovas, davė nurodymą pradėti gyvūnų varymą. Teismas kritiškai vertina E. V. teiginius, jog nurodymą pradėti varymą davė telefonu jau po sulaikymo. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog būtų tikslinga tokį nurodymą duoti pareigūnams pradėjus patikrinimą, tikrinant ne tik administracinėn atsakomybėn traukimą asmenį, o ir kitus medžiotojus. Tuo labiau, kad liudytoja M. R. paliudijo, jog patikrinimo metu E. V. niekam skambinti tikrai neturėjo galimybės ir neskambino, galimai galėjo skambinti kitiems medžiotojams kai jie iš sustabdymo vietos važiavo į tą vietą, kur vyko pati medžioklė. Tai, kad tuo metu E. V. skambino kitam medžiotojui patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A.B., pasak kurio, E. V. važiavo su automobiliu į flangą ir jam (liudytojui) paskambino, kad galima pradėti varyti žvėris. Jis (liudytojas) pranešė varovams, kad šie pradėtų varyti. Tačiau po kažkiek minučių E. V. pasakė, kad neužstos flango, nes turi reikalų su inspekcija. Tai, kad buvo atlikti keli skambučiai, vieno metu duodant nurodymą varyti, o kito metu jau pranešus apie sulaikymą, patvirtina ir UAB „TELE 2“ išklotinė, iš kurios matyti, jog E. V. A.B. įvykio dieną skambino 13 val. 33 min. (teismo vertinimu, duodamas nurodymą varyti) ir 14 val. 32 min. (teismo vertinimu, jau po to kai buvo sustabdytas pareigūnų). Be to, tiek liudytojas A. B., tiek liudytoja M. R. patvirtino, jog girdėjo kaip bėga varomi žvėrys. Be to, nors varovas – liudytojas V. V. teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti, ar prasidėjus varyminei medžioklei E. V. jau buvo savo vietoje, ar tuo metu buvo sustabdytas, o medžiotojas - liudytojas A.B. negalėjo pasakyti, ar E. V. pareigūnų buvo sustabdytas varymo metu, tačiau atsižvelgiant į kitus aptartus įrodymus, vertintina, jog E. V. davė nurodymą pradėti varymą nebūdamas bokštelyje, o medžiodamas iš transporto priemonės. Tuo labiau, kad tai buvo jau trečias varymas įvykio dieną bei tuo labiau, kad liudytojas A. B. paliudijo, jog matė kaip vykstant žvėrių varymui pravažiavo du automobiliai, tai yra pareigūnų ir E. V. automobilis. Teismo vertinimu, liudytojo A.B. parodymais nustatyta, kad antruoju aptartu skambučiu E. V. įspėjo, jog neužstos flango, nes yra sulaikytas, todėl visiškai nelogiški E. V. argumentai, jog tuo metu, pastarasis nurodė, pradėti varymą, nes yra sulaikytas ir į bokštelį nenuvyks. Taigi, byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. davė nurodymą pradėti žvėrių varymą prieš tai kai buvo sustabdytas pareigūnų.

Vertinant paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, matyti, jog pastarasis įvykio aplinkybes aiškino dviprasmiškai, kaip įmanoma stengėsi pateisinti savo veiksmus. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareigūnams pasakė, kad medžioja. Vėliau, jau nurodė, kad pareigūnams pasakė, kad vyko medžioklė su varovais, tačiau pareigūnai neteisingai suprato, kad medžioklė jau vyksta. Be to, teigė, jog neprisimena tiksliai, ką pasakė pareigūnams dėl ginklo užtaisymo, tačiau turėjo omenyje, kad dėtuvėje yra šoviniai. Iš karto po to jau teigė, kad sakė pareigūnams, kad ginklas užtaisytas, nes turėjo omenyje, kad šoviniai dėtuvėje. Kaip jau buvo pažymėta, kritiškai vertinti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, jog davė nurodymą pradėti varymą po to kai buvo sulaikytas pareigūnų, pareigūnams atliekant medžioklės patikrinimą. Teismo vertinimu, tokie parodymai ne tik, kad prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, bet ir yra nelogiški. Be to, kritiškai vertinami ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, jog automobilio langą atidarė ne medžioklės tikslais, o dėl to, jog ketino aiškintis dėl pareigūnų automobilio vairavimo būdo (neramaus, daugiau per vidurį važiavimo, nepaliekant tarpo prasilenkti). Atkreiptinas dėmesys, jog pastarojo įvardintos regėjimo problemos, podagros liga, kaip matyti, visgi nesukliudė dalyvauti medžioklėje. Teismo vertinimu, tokios pastangos pateisinti savo veiksmus yra tik pasirinktos gynybinės pozicijos dalis. Matyti, kad dalis E. V. nurodytų aplinkybių yra nenuseklios, iš esmės nelogiškos ir aiškiai neįtikinamos. Be to, atsižvelgtina į tai, jog pareigūnų parodymais nustatyta, jog E. V. pradžioje nenurodė, jog yra medžioklės vadovas, nepateikė medžioklės lapo, taip galimai siekdamas suklaidinti medžioklę tikrinančius pareigūnus, ir tik po kurio laiko pareigūnai išsiaiškino šią aplinkybę. Kaip jau buvo pažymėta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra paneigti byloje surinkta medžiaga.

Įvertinus visų administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.5., 58.5.5. papunkčių reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje (Medžiojimas draudžiamu medžioklės būdu – iš transporto priemonės).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su aplinkos ir gamtos išteklių naudojimu. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau už Medžioklės taisyklių pažeidimus baustas nebuvo. Tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nors medžiotojo stažas yra 35 metai. Teistas nebuvo. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Medžioklės metu žalos nepadarė. Teismas įvertina ir E. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis (pensininkas, tačiau dirba, vykdo individualią veiklą). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. V. už padarytą nusižengimą yra paskirtina minimali sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui (ANK 28 straipsnis, 34 straipsnio 1, 2 dalys, 290 straipsnio 17 dalis).

ANK 290 straipsnio 18 dalis nustato, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V. buvo pritaikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – daiktų ir dokumentų paėmimas, paimant: 1) ginklą – graižtvinį šautuvą CZ 550 .308 Winchester, Nr. A934601, 934601; 2) ginklo priedėlius – optinį taikiklį be pavadinimo 2,5-10x56 su laikikliais; 3) 2 (du) šaudmenis; 4) medžiaginį dėklą; 4) ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas, b.l. 11). Paimti daiktai yra saugomi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, adresu: Metalo g. 11, Utena (b.l. 1).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. pripažintas kaltu dėl to, kad medžiodamas draudžiamu būdu, t.y. iš transporto priemonės, naudojo graižtvinį šautuvą „CZ 550.308 Winchester“ Nr. A934601, 934601. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad šautuvas buvo paruoštas medžioklei, užtaisytas, dėl ko konstatuotina, jog sulaikius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį medžioklės plotuose, medžioklės jis dar nebuvo baigęs. Taigi, graižtvinis šautuvas „CZ 550.308 Winchester“ Nr. A934601, 934601 su jo priedais pripažįstamas administracinio nusižengimo padarymo (medžioklės draudžiamu būdu) įrankiu. Esant tokioms aplinkybėms, graižtvinis šautuvas CZ 550 .308 Winchester, Nr. A934601, 934601, ir jo priedėlis – optinis taikiklis be pavadinimo 2,5-10x56 su laikikliais bei du šaudmenys yra priverstinai privalomai konfiskuotini (ANK 29 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ginklo dėklas ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomens neskelbtini) perduotini kartu su konfiskuotu ginklu.

Daiktų konfiskavimas pavestinas vykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijai.

Daiktinis įrodymas – medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, esančioje adresu: Rotušės g. 10, Biržai, paliktinas saugoti aplinkos apsaugos įstaigoje teisės medžioti atėmimo laikotarpiu iki bus įvykdyti teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl jo grąžinimo.

Daiktinis įrodymas - medžioklės lapas Nr. 39, laikinai saugomas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, esančioje adresu: Rotušės g. 10, Biržai, grąžintinas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 290 straipsnio 5 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Paskirti E. V. administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą 3 (trims) metams.

Teisės medžioti atėmimo terminą skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. V. administracinio poveikio priemonę – administracinio nusižengimo įrankių konfiskavimą ir konfiskuoti: graižtvinį šautuvą CZ 550 .308 Winchester, Nr. A934601, 934601, ir jo priedėlį – optinį taikiklį be pavadinimo 2,5-10x56 su laikikliais bei du (du) šaudmenis (šovinius „Sako“, „Norma“), laikinai saugomus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, esančioje adresu: Metalo g. 11, Utenos m.

Daiktinius įrodymus - ginklo dėklą ir ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugomus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, esančioje adresu: Metalo g. 11, Utenos m., perduoti kartu su konfiskuotu ginklu.

Daiktinį įrodymą – medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti aplinkos apsaugos įstaigoje teisės medžioti atėmimo laikotarpiu iki bus įvykdyti teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl jo grąžinimo.

Daiktinį įrodymą - medžioklės lapą Nr. 39, laikinai saugomą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, esančioje adresu: Rotušės g. 10, Biržai, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V..

Nutarimo dalį dėl daiktų konfiskavimo ir teisės medžioti atėmimo pavesti vykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijai.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126123437 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarimo kopiją išsiųsti E. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos, adresu: Žvaigždžių g. 21, Panevėžys, žiniai.

Teisėjas Rinaldas Adamonis