Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Š. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autovici“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30842-987/2024 pagal ieškovų Š. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Autovici“ ieškinį atsakovui L. B. dėl asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) Delfi TV laidos anonse (00:41–48) į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“, L. B. atsakymą: „Esu, Viči grupės vienas iš vadovų“;

2) Laidos metu (25:30 min.) į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“, L. B. atsakymą: „Esu. Esu gavęs netiesioginį perspėjimą, kad mano verslą uždarys Autoviči grupės vienas iš vadovų, vienas iš sūnų“;

3) Laidos metu (25:30 min.) į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Niu tai paliekam, tegul žmonės paspėlioja, bet niu žinai pagrasino, pagrasino“;

4) Laidos metu (25:30 min.) į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Ir gavau netiesioginį perspėjimą ir mano bendradarbiavimas su Peugeot greit nutrūko“;

1.2. pripažinti pažeidžiančia juridinio asmens UAB „Autoviči“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ L. B. viešai paskleistą nuomonę: „Gavome neseniai užklausą iš kliento, norim Peugeot, bet nenorim pirkti iš šūdo gabalų Autoviči gal galim pirkti pas jus“;

1.3. priteisti iš atsakovo L. B. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami:

8.1. pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ viešai paskleistus L. B. teiginius:

1) Delfi TV laidos anonse (00:41–48) į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“, L. B. atsakymą: „Esu, Viči grupės vienas iš vadovų“;

2) Laidos metu (25:30 min.) į laidos vedėjo klausimą: „Ar esi sulaukęs grasinimų už atimtą klientų srautą?“, L. B. atsakymą: „Esu. Esu gavęs netiesioginį perspėjimą, kad mano verslą uždarys Autoviči grupės vienas iš vadovų, vienas iš sūnų“;

3) Laidos metu (25:30 min.) į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Niu tai paliekam, tegul žmonės paspėlioja, bet niu žinai pagrasino, pagrasino“;

4) Laidos metu (25:30 min.) į laidos vedėjo klausimą L. B. atsakymą: „Ir gavau netiesioginį perspėjimą ir mano bendradarbiavimas su Peugeot greit nutrūko“;

8.2. pripažinti pažeidžiančia juridinio asmens UAB „Autoviči“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ L. B. viešai paskleistą nuomonę: „Gavome neseniai užklausą iš kliento, norim Peugeot, bet nenorim pirkti iš šūdo gabalų Autoviči gal galim pirkti pas jus“

8.3. priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo teiginių skaičių, padarė išvadą, kad ieškovai pareiškė penkis savarankiškus neturinius reikalavimus, už kuriuos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 550 Eur (5x110 Eur). Teismas priėmė nutartį ir nustatė ieškinio trūkumus – įpareigojo ieškovus primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 440 Eur.

3. Ieškovai atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo kiekvieną ginčo teiginį (sakinį ar jo kitą gramatinės konstrukcijos dalį) prilygindamas savarankiškam neturtinio pobūdžio reikalavimui, kuris turi būti apmokestinamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto dydžio žyminiu mokesčiu. Todėl nepagrįstai skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

4. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).

5. CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be kitų dokumentų prie ieškinio kartu turi būti pridėti duomenys, kad už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.

6. Pažymėtina, kad žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

7. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu už kiekvieną savarankišką reikalavimą mokamas 100 Eur žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje, numatyta, jog procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. CPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

8. Kaip minėta, ieškovai pareiškė ieškinį dėl asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo.

9. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).

10. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad reikalavimų skaičius tokio pobūdžio bylose, be kita ko, priklauso nuo ieškovo pasirinktų asmens neturtinių teisių gynimo būdų skaičiaus.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 2024 m. gegužės 12 d. UAB „Delfi“ valdomame interneto portale transliuojamoje UAB „Delfi“ parengtoje laidoje „Nepatogūs klausimai“ paskleistus duomenis (teiginius ir nuomonę) kaip neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovų garbę ir orumą.

12. Taigi, ieškovai savo galimai pažeistą dalykinę reputaciją (garbę ir orumą) nusprendė ginti tik vienu iš CK 2.24 straipsnyje numatytų gynimo būdų, prašydami paskleistus duomenis pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens UAB „Autovici“ dalykinę reputaciją bei ieškovo Š. M. garbę ir orumą. Todėl darytina išvada, kad ieškovai ieškiniu teismui pareiškė tik vieną neturtinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o ieškinio pateikimo teismui metu ketvirčio vartojimo kainų indeksas didesnis nei 110. Todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 110 Eur. Kartu su ieškiniu yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys minėto žyminio mokesčio sumokėjimą.

Dėl bylos baigties

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.