Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. ir atsakovės A. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarčių dalies, kuriomis atsakovams G. J. ir A. J. nustatytas terminas iki 2009 m. balandžio 6 d. pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2009m kovo 20 d. nutartyse (b. l. 153-154, 155-156), be kitų nutartyse nurodytų trūkumų pašalinimo, įpareigojo atsakovus G. J. ir A. J. nurodyti priešieškinio sumas, pateikiant jos apskaičiavimo duomenis, bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius banko dokumentų originalus. Teismas konstatavo, jog atsakovų paduoti priešieškiniai yra su trūkumais: nepridėti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovai sumokėjo žyminį mokestį, be to, nebuvo nurodyti UAB „Airana“ ir G. J. kredito įstaigos rekvizitai, pateiktas per mažas procesinių dokumentų skaičius, netinkamai patvirtinti dokumentų nuorašai. Teismo teigimu, atsakovai netinkamai įvertino reiškiamų reikalavimų pobūdį, dėl ko netinkamai nustatė mokėtiną žyminį mokestį, kadangi atsakovų reikalavimai pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis yra turtinio pobūdžio reikalavimai, nes pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, atsakovams išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pagal lizingo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir UAB „Airana“, todėl ieškinių suma bei mokėtinas žyminis mokestis turi būti nustatomi ginčijamomis laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis bendrą sumą (užtikrintų prievolių bendrą sumą).

Atskiraisiais skundais atsakovai G. J. (b. l. 164-167) ir A. J. (b. l. 173-179) prašo panaikinti nurodytų Vilniaus apygardos teismo nutarčių dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovų G. J. ir A. J. priešieškinius dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Kartu su priešieškiniu teismui buvo pateikti 2009-03-10 įmokos mokėjimo kvitai (b. l. 135, 149), iš kurių matyti, kad už priešieškinių pateikimą atsakovai sumokėjo po 512 Lt žyminio mokesčio.

2. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškinio suma bei žyminis mokestis turi būti nustatomi pagal ginčijamomis laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis bendrą sumą (užtikrintų prievolių bendrą sumą), nes neįmanoma nustatyti ne tik dydžio įsipareigojimų, prisiimtų pagal laidavimo sutartis, bet ir atsakovo UAB „Airana“ skolos ieškovui pagal lizingo sutartis, kadangi visos lizingo sutartys yra nutrauktos, pagal jas įgytas turtas grąžintas ieškovui, o dėl šių sutarčių UAB „Airana“ įsipareigojimų neįvykdymo ieškovo patirti nuostoliai nenustatyti, nes nerealizuotas ieškovui grąžintas turtas. Be to, UAB „Airana“ sumokėjo ieškovui pradines įmokas ir dalį mokėjimų pagal lizingo sutartis, taip pat neaišku, kaip turi būti skaičiuojamos pagal lizingo sutartis mokėtinos palūkanos, delspinigiai ir baudos. Kadangi dėl pirmiau nurodytų priežasčių priešieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka turėjo nustatyti teismas.

3. Nepagrįsta apygardos teismo išvada, jog atsakovų reikalavimai pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis yra turtinio pobūdžio. Kadangi neįmanoma nustatyti priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis piniginės išraiškos (laidavimo sutartyse nenurodytos jokios sumos, negalima nustatyti įsipareigojimų pagal nutrauktas lizingo sutartis dydžio), priešieškinio reikalavimas turi būti vertinamas kaip neturtinis. Be to, patenkinus priešieškinių reikalavimus dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nebus išieškomos jokios sumos ar išreikalaujamas turtas iš ieškovo, nes tai yra priešieškinis ne dėl priteisimo, o dėl pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai atskiraisiais skundais skundžia dviejų apygardos teismo nutarčių dalis, kuriose jie įpareigoti primokėti žyminio mokesčio dalį. Kadangi skundžiamos nutartys priimtos vienoje byloje dėl tokio paties dalyko, atskirųjų skundų teisinio ir faktinio pagrindai esmė sutampa, šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas vienoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Aukščiau nurodytomis teismo nutartimis nustatytas terminas pašalinti ir kitus atsakovų pateiktų priešieškinių trūkumus – nurodyti priešieškinių sumas, atsakovų kredito įstaigos rekvizitus, pateikti reikiamą procesinių dokumentų nuorašų skaičių, tinkamai juos patvirtinti (b. l. 153-156), tačiau ši nutarčių dalis neskundžiama, todėl teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 320 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje (CPK 338 str.) nurodytų absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų.

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnyje išvardinti procesiniai veiksmai, apmokestinami žyminiu mokesčiu, ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog už ieškinį, kuriame reiškiamas turtinis reikalavimas, mokamas proporcinis žyminis mokestis, apskaičiuojamas procentine ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos išraiška. Tačiau reiškiant neturtinio pobūdžio reikalavimą bei turtinio pobūdžio reikalavimą, kuris negali būti įkainotas, už ieškinį mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2008).

Atsakovai nepagrįstai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad jų pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius, kokios rūšies priešieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje, kokios teisinės pasekmės atsirastų jo patenkinimo ar atmetimo atveju.

Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Iš teismui pateiktų priešinių ieškinių matyti, kad atsakovai prašo pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis, t. y. atsakovų priešieškiniuose nurodyti reikalavimai - dėl pripažinimo, tačiau atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurios atsirastų atsakovų priešieškinių patenkinimo ar atmetimo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovai pateikė turtinio pobūdžio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis. Bylos duomenimis, tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal lizingo sutartis, už kurių pagrindu kilusias prievoles laidavo atsakovas, o pagrindinio skolininko nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekia išvengti atsakovas, paduodamas priešieškinį, nes pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, nurodytiems atsakovams išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) ieškovui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pagal lizingo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir UAB „Airana“.

Atskiruosiuose skunduose taip pat be pagrindo teigiama, jog atsakovų priešieškiniuose nurodyti turtinio pobūdžio reikalavimai negali būti įkainoti. Nors laidavimo sutartyse, kurias savo priešieškiniais atsakovai prašo pripažinti negaliojančiomis, nėra nurodytos konkrečios pinigų sumos, už kurias laiduotojai (atsakovai) laiduoja kreditoriui (ieškovui), tačiau jose nurodytos konkrečios lizingo sutartys, kurių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju už UAB „Airana“ kylančias prievoles ieškovui laiduoja atsakovai (b. l. 19-20, 33-34, 48-49, 64-65). Šiose lizingo sutartyse yra nurodytos finansavimo sąlygos bei pagal sutartis suteikiamos pinigų sumos, įsipareigojimų neįvykdymo atveju taikytinos netesybos ir kita reikiama informacija, kuri ir gali būti pagrindu skaičiuojant atsakovų priešieškinių sumas bei žyminio mokesčio dydį. Atsakovų nesaisto galimai ieškovo neteisingai apskaičiuotas ir ieškiniu reikalaujamas nuostolių dydis, todėl apeliantų skunduose nurodyti argumentai dėl to, jog neaišku, kaip ieškovas paskaičiavo skolos dydį, patirtus nuostolius ir mokėtinas palūkanas nesudaro pagrindo pripažinti, jog ir atsakovas, reikšdamas priešieškinį, negali nustatyti savo reikalavimų dydžio, taigi ir sumokėti reikiamo žyminio mokesčio.

Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 86 straipsnio 1 dalimi, turėjo pats nustatyti žyminio mokesčio dydį. CPK 85 straipsnio 2 dalis įtvirtina paties ieškovo pareigą nurodyti ieškinio sumą, ir tik tuo atveju, jei ieškovo nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). Tuo atveju, jei atsakovams būtų sunku nustatyti ieškinio sumą, taigi ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, skundžiamos apygardos teismo nutartys bei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neatima iš jų galimybės kreiptis su motyvuotu prašymu į pirmosios instancijos teismą rašytinio proceso tvarka preliminariai nustatyti žyminio mokesčio dydį (CPK 86 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikti 2009-03-10 įmokos mokėjimo kvitai (b. l. 135, 149), patvirtinantys, kad už priešieškinių pateikimą atsakovai sumokėjo po 512 Lt žyminio mokesčio. Tačiau tai, jog teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio mokėjimą, nepaneigia skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo ir negali būti pagrindu ją panaikinti, juolab kad žyminis mokestis apskaičiuotas ir sumokėtas netinkamai.

Atsakovės A. J. atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su laidavimo sutarčių teisėtumu, jų sudarymo aplinkybėmis bei negaliojimo pagrindais, taip pat ieškovo reikalavimų pagal šias laidavimo bei lizingo sutartis pagrįstumu, nėra šios apeliacijos dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi (CPK 312 str., 320 str., 338 str.).

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamas nutartis, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, ir nenustatyta pagrindų, dėl kurių turėtų būti naikinamos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais (CPK 329, 330, 338 str.)

Skundžiamomis apygardos teismo nutartimis atsakovams buvo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kuris, apskundus šias nutartis, pasibaigė, todėl turi būti nustatytas naujas terminas šiam apygardos teismo nustatytam priešieškinių trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminį mokestį bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus apygardos teismui (CPK 115 str. 2 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, kuriomis atsakovai G. J. ir A. J. įpareigoti sumokėti žyminį mokestį už priešieškinius bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui.

Nustatyti atsakovams G. J. ir A. J. terminą iki 2009 m. liepos 13 d. sumokėti žyminį mokestį bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui.