Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. teisių perėmėjo V. K. ir atsakovės G. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei G. R., tretieji asmenys – V. V., T. V., R. Š. dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį atsakovei G. R., tretieji asmenys – V. K., R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Tretieji asmenys V. V. ir T. V. pareiškė savarankiškus ieškinio reikalavimus atsakovei G. R., prašydami priteisti iš atsakovės 51 391 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame 2006-11-30 kilo gaisras, sudegė stogas ir mansarda, bendraturčiai, šiame name apsigyveno nuo 2004-12-31, vėliau su namo dalies savininkais sudarė preliminarią jos pirkimo – pardavimo sutartį, o 2007-10-31 pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad gaisras kilo atsakovės ir jos sutuoktinio G. R. naudojamoje namo dalyje, t.y. antrame namo aukšte – mansardoje. Gaisro metu sudegė jų stogas, perdanga virš pirmojo aukšto, vandeniu aplietos pirmojo aukšto gyvenamosios patalpos, šiuo metu perdanga virš pirmojo aukšto uždengta polietilenine plėvele, patalpos nuolat užliejamos vandeniu, formuojasi pelėsiai, sugadintos sienos, lubos ir grindys, reikalingas kapitalinis remontas. Tretieji asmenys prašė priteisti iš atsakovės 51391 Lt žalos atlyginimą pagal UAB „Delfa“ 2009-08-27 parengtą Žalos vertės nustatymo pažymą Nr. 2802-2, iš jų: 20217 Lt išlaidų vidaus apdailos atkūrimui po gaisro, 8262 Lt išlaidų išorės apdailos atkūrimui, 22912 Lt išlaidų stogo virš namo dalies įrengimui.

Ieškovė V. K. su trečiųjų asmenų V. V. ir T. V. ieškiniu sutiko.

Tretysis asmuo R. Š. su ieškovų bei trečiųjų asmenų ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovė G. R.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas neanalizavo dėl kurio asmens G. R., G. R. ar R. Š. veiksmų kilo žala. Nors ieškovė teigė, kad gaisras kilo dėl R. Š. veiksmų, tačiau ji nepatraukta atsakove, todėl neatskleista bylos esmė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme.

2. Nėra įrodymų, jog gaisras kilo laiptinėje. Pasak apeliantas, gaisras kilo bendro naudojimo patalpoje, už kurios priežiūrą yra atsakingi visi bendrasavininkiai.

3. Patalpos, kuriose kilo gaisras, atsakovei nebuvo perduotos valdyti.

4.Teismas nepasisakė dėl byloje pateikto įrodymo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos rašto, nors atsakovės nuomone, šis raštas turi prima facie įrodomąją reikšmę.

5. Priteisdamas atitinkamą žalos dydį teismas pažeidė teisingumo principą, nes priteistos sumos nėra pagrįstos įrodymais, nebuvo atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą, nesivadovaujama LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Teismas pažeidė CPK 179 str., nes nepasiūlė ieškovei ir tretiesiems asmenims skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.

1. Gaisro židiniu vadinama degimo kilimo vieta. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių tyrimų centro 2007-03-19 Specialisto išvadoje Nr.5SI pažymėta, jog gaisro židinio zona prasideda nuo laiptinėje apanglėjusių rąstų viršutinės dalies ir tęsiasi iki antro aukšto gyvenamųjų lubų. Tai, kad gaisras kilo laiptinėje, buvo patvirtinta ir G. R. atsiliepime į ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė gaisro kilimo vietą.

2. Nesutiko su argumentu, jog patalpos, kuriose kilo gaisras, atsakovei nebuvo perduotos valdyti. Nors Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka ir atsakovei priskirta laiptinė, kurioje kilo gaisras, buvo priimtas jau po gaisro, tačiau tai tik patvirtino iki tol faktiškai susiklosčiusį patalpų naudojimą.

3. Nesutiko su argumentu, jog nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovės tvirtinimu, nustatant atsakovės neteisėtus veiksmus teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. bei LR Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatomis. Apeliantės veiksmų neteisėtumą patvirtina ir teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti.

4. Nesutiko su teiginiu, jog neįrodytas žalos dydis. Jis pagrįstas žalos įvertinimo ataskaita bei sąmata. Nesutiko, kad vertinant žalos dydį nebuvo atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą. Ieškovės tvirtinimu, V. V. ir T. V. konstrukcijos ir apdaila įrengtos neseniai, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotinas.

5. Argumentą, jog teismas pažeidė CPK 179 str. nepasiūlydamas šalims skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, laikė nepagrįstu. Skirti ekspertizę nebuvo poreikio, nes atsakovė nekvestionavo pažymoje bei sąmatoje nurodyto žalos dydžio.

6. Nesutiko, jog Naujosios Vilnios seniūnijos raštas turi prima facie įrodomąją reikšmę, o teismas dėl jo nepasisakė. Atsakovės tvirtinimu, pagal LR Savivaldos įstatymą į seniūnijos funkcijas neįeina bendrasavininkių atsakomybės klausimų sprendimas, todėl toks dokumentas negali būti vertinamas kaip oficialus įrodymas CPK 197 str. 2 d. prasme.

1. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, dėl ko pripažino apeliantės pateiktoje sąmatoje žalos dydį paskaičiuotą netiksliai, t.y. neįvertinus apeliantei priklausančio turto nusidėvėjimo. Pasak apeliantės, tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl turto vertinimo (Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino LR CK 6.251 str. 2 d., dėl ko buvo nepagrįstai sumažintas priteistinų nuostolių dydis. Teismas, mažindamas nuostolių atlyginimo dydį, akcentavo atsakovės kaip pensininkės turtinę padėtį bei tai, kad ji patyrusi didesnius nuostolius nei apeliantė ar tretieji asmenys. Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės sunkią turtinę padėtį ar jos patirtų nuostolių dydį, tuo tarpu apie komplikuotą apeliantės turtinę padėtį byloje pateikti įrodymai.

1. Tretieji asmenys neturi reikalavimo teisės, nes gaisro kilimo metu jie nebuvo gyvenamojo namo, adresu Žemoji g. 19, bendraturčiais.

2. Apeliantų įvardyta kasacinio teismo išnagrinėta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje.

3. Nesutiko su apeliantų argumentu, jog žalos įvertinimo ataskaitoje paskaičiavimai padaryti įvertinus jų nusidėvėjimą. Be to, UAB „Delfa” Gaisro padarytos žalos įvertinimo ataskaita parengta nesivadovaujant LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Dėl nurodytų aplinkybių ataskaita negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu apeliantų patirtos žalos dydį.

4. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.251 str. 2 d. nuostatas, dėl to nepagrįstai sumažino nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju minėta teisės norma taikytina atsižvelgiant į tai, jog gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, dėl kilusio gaisro pati atsakovė patyrė turtinę žalą netgi didesnę nei kiti bendraturčiai, atsižvelgtina į ginčo šalių tarpusavio santykius, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

Atsakovė, ginčydama žalos įvertinimo ataskaitos duomenis apie nustatytos žalos dydį, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės ir trečiųjų asmenų nurodomas vertes, alternatyvių žalos skaičiavimų ir prieštaravimų dėl konkrečių išlaidas patvirtinančių dokumentų sąsajumo ir patikimumo. Šalys neįrodinėjo aplinkybių apie patalpų nusidėvėjimą iki gaisro. T. ir V. V. valdomo priestato patalpos buvo rekonstruojamos 2004–2006 m. Priestato kadastrinių matavimų byloje nefiksuotas patalpų nusidėvėjimas, todėl mažinti žalos atlyginimo dydį dėl patalpų nusidėvėjimo nėra pagrindo. VĮ Registrų centro atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, ieškovės patalpos įrengtos 1913 m. ir viso gyvenamojo namo nusidėvėjimas yra 50 procentų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), todėl teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktame atstatymo darbų kainų apskaičiavime nurodyta kaina dėl nusidėvėjimo mažintina 50 procentų, t. y. bendra atstatymo darbų vertė mažintina nuo 77 490 Lt iki 38 745 Lt; kitos išlaidos nemažinamos; iš viso ieškovei priteisiama 39 851 Lt.

2012-09-18 ieškovė V. K. pateikė Nekilnojamojo turto – buto (27/100 gyv. namo dalies) atkūrimo (remonto) sąnaudų dydžio įvertinimo ataskaitą Nr.124, kuria ji, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, grindžia prašomą priteisti žalos atlyginimą.

Atsakovė G. R. pateikė į bylą UAB „Tavastis“ išvadą dėl ieškovei priklausančios dalies atstatomojo remonto kaštų (t.5, b.l. 118-129).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bus analizuojami apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tačiau nekartojant ir papildomai nepasisakant dėl tų aspektų, kurie jau išanalizuoti kasacinės instancijos teismo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio sudegus stogui virš jo gyvenamojo namo, esančio Žemoji g. 19, Vilniuje, dalies ir dėl visų kitų apeliantų argumentų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, išskyrus dėl ieškovui priteistino žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus nagrinėja pasisakydamas tik dėl minėtos aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas ieškovės patalpoms padarytos žalos dydį, netinkamai įvertino 2009 m. UAB „A.J.K.K.“ atstatymo darbų kainų apskaičiavimą. Apskaičiuojant ieškovės patalpoms padarytą žalą įvertinti viso stogo, o ne jo dalies, proporcingos ieškovei nuosavybės teise priklausančiai pastato daliai, atstatymo kaštai. Taigi, ieškovei apskaičiuotos žalos dydis apima ir trečiųjų asmenų V. ir T. V. bei atsakovei priklausančioms pastato dalims proporcingų stogo dalių atstatymo kaštus, ir ši suma ieškovei apeliacinės instancijos teismo priteista nepagrįstai.

Prašydamas priteisti žalos atlyginimą už stogo atstatymo bei buto vidaus patalpų remonto darbus ieškovas savo reikalavimą grindžia UAB „A.J.K.K.“ parengta 2009 m. kovo mėnesio sąmata ir 2012-08-09 UAB „Impeksservis“ parengta Nekilnojamojo turto – buto (27/100 gyv. namo dalies) atkūrimo (remonto) sąnaudų dydžio įvertinimo pažyma Nr.124. Pastarasis dokumentas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje. Bylos duomenys patvirtina, kad pažyma parengta vadovaujantis galiojančiomis vidutinėmis darbų ir medžiagų rinkos kainomis 2006 m. lapkričio 30 d., t.y. vertinimo dienai, ir remonto kaina sudaro 69 266,45 Lt. Ši pažyma, kaip ir UAB „A.J.K.K.“ sudaryta sąmata, parengta neįvertinus nusidėvėjimo. Nesutikdama su šioje pažymoje paskaičiuota remonto darbų verte, atsakovė teigia, jog ieškovui priteistina 29 517,82 Lt ir tai grindžia UAB „Tavastis“ parengtu 2013-02-19 apžiūros aktu, kuriame nurodyta būtent 29 517,82 Lt V. K. tenkančios stogo atstatymo dalies ir kitų darbų vertė. Pastarajame pačios atsakovės pateiktame dokumente aiškiai nurodyta atstatomojo remonto vertė, išreikšta pinigais (litais), todėl nesuprantamas atsakovės argumentas, kad žala gali būti atlyginta tik natūra. Įpareigojimą nustatyti tikrąjį ieškovui padarytos žalos dydį nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje.

UAB „Tavastis“ apžiūros akte pateikta išvada, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo atstatymas dalimis kategoriškai neįmanomas (t.5, b.l. 119-122). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši išvada nepaneigia galimybės įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio, ypač, kai toks žalos dydis individualiai yra jau nustatytas tretiesiems asmenims. Be to, namo dalies atstatymo ir remonto išlaidų nustatymas bei atlyginimas ieškovui kaip dalies namo, esančio Žemoji g. 19, Vilniuje, savininkui nepaneigia galimybės susitarti visiems namo savininkams ir kartu atlikti viso stogo atstatymą. Taigi aukščiau minėta išvada UAB „Tavastis“ apžiūros akte nepašalina galimybės teismui įvertinti ir priteisti ieškovui jo patirtos dėl gaisro žalos atlyginimą.

CPK 6.249 str. 5 d. numato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateiktame apžiūros akte nenurodyta, kokio laikotarpio kainomis įvertinti remonto darbai (t.5, b.l. 119-122). Ieškovas pateikė jam tenkančios namo dalies atkūrimo sąnaudų paskaičiavimą žalos padarymo dieną. Ši suma (69 266 Lt) nežymiai skiriasi nuo UAB „A.J.K.K.“ nustatytų atstatymo darbų kainų, parengtų 2009 m. kovo 3 d. kainomis (t.3, b.l. 24-25), be to, yra mažesnė, taigi palankesnė ir atsakovei, todėl teismas vadovaujasi atstatymo darbų kainų nustatymu, sudarytu 2012-08-09 UAB „Impeksservis“, atsižvelgdamas taip pat ir į kitus, žemiau dėstomus argumentus.

UAB „Tavastis“ pateiktas apžiūros aktas nėra pakankamai išsamus, jis nėra toks informatyvus, kaip ieškovo pateikta Nekilnojamojo turto – buto (27/100 gyv. namo dalies) atkūrimo (remonto) sąnaudų dydžio įvertinimo pažyma Nr.124. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad nenurodyti remontuotini plotai bei apsiribota keturių namo išorės nuotraukų pateikimu bei trumpu aprašymu, nes atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti remontuotinų lubų, sienų, grindų plotai (t.5, b.l. 199-201) bei apžiūros akte pateikta tiek vidaus, tiek išorės apdailos darbų vertė (t.5, b.l. 119-122), tačiau sutiktina su ieškovu, kad iš pastarųjų dokumentų nėra aišku, ar nurodytos kainos apima tik medžiagų kainą, ar ir rangovų darbą bei išlaidas mechanizmų nuomai. Tiek apžiūros akte, tiek lokalinėse sąmatose kainos nurodytos už darbus, detalizuojant kiekvieno įvardinto darbo atlikimą, apskaičiuojant jo kainą pagal nustatytą įkainį už konkretų kiekį. Taigi, labiau tikėtina, kad į atsakovės pateiktą paskaičiavimą tėra įtraukta suma už darbus, kai tuo metu ieškovo pateiktose lokalinėse sąmatose aiškiai išskirta kaina už darbą, medžiagas, mechanizmus (t.5, b.l. 20-22). Šią išvadą netiesiogiai pagrindžia ir didelis ieškovo ir atsakovės pateiktų remonto išlaidų paskaičiavimo skirtumas.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad į UAB „Tavastis“ parengtą remonto darbų sąmatą neįtraukta eilė būtinų remonto darbų. Iš pačios atsakovės pateiktų namo nuotraukų matyti kaminai (t.5, b.l. 126-129), o atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje įtrauktas kaminų mūrijimas, už kurį numatyta 4 502,02 Lt (t.5, b.l. 199), tačiau akivaizdu, kad mūrijant naujus kaminus bus būtina nugriauti senus, o šie darbai taip pat turi būti įvertinti. Taip pat į atsakovės pateiktas lokalines sąmatas neįtraukti perdangos įrengimo darbai, nors apžiūros akte nurodoma, kad perdangos konstrukcijos yra pažeistos (t.5, b.l. 120), taip pat kelia abejonių lokalinėje sąmatoje numatyti tik grindų šlifavimo ir padengimo laku darbai (t.5, b.l. 201), nors apžiūros akte nurodyta, kad sienos ir lubos pažeistos pelėsio (t.5, b.l. 119). Ieškovo pateiktoje pažymoje numatyta atlikti lentinių grindų įrengimą, atsižvelgiant į tai, kad jos supuvusios, ir teismas, priešingai, nei atsakovė, neįžvelgia tame jokio tarpusavio prieštaravimo. Iš UAB „Impresservis“ parengtos 2012 m. kovo mėnesio lokalinės sąmatos matyti, kad į ją įtraukti šviestuvų demontavimo, jų su kaitinamosiomis lempomis montavimo darbai (t.5, b.l. 201), nors prieš šviestuvų demontavimo/montavimo darbus būtina sutvarkyti elektros instaliaciją.

Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktu šiukšlių išvežimo kainos paskaičiavimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad išvežamos statybinės atliekos, skirtingų dydžių ir svorių, nemažas jų kiekis, šią sumą mažinti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ne visi darbai, įtraukti į ieškovo lokalinę sąmatą, būtini. Atsižvelgdamas į tai, kad nei atsakovės pateiktoje, nei ieškovo 2009 m. kovo mėnesio lokalinėje sąmatoje nėra numatyti langų bei palangių remonto darbai, durų tvarkymas, prie pastarojo dokumento pridėtose nuotraukose nematyti sudužusių langų, tai matyti tik iš nuotraukų, pridėtų prie vėlesnės, t.y. UAB „Impresservis“ atliktos sąnaudų dydžio įvertinimo pažymos (t.5, b.l.44), o tai kelia pagrįstų abejonių minėtų ieškovo reikalavimų pagrįstumu, teismas langų, palangių remonto, durų tvarkymo darbų reikalingumą laiko neįrodytu, todėl jų verte (1 494,28 Lt be PVM) mažina priteistiną sumą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas gaisro padarinių atkūrimo darbus vertina praėjus 6 metams, kai ieškovas per visą nurodytą laiką nesiėmė veiksmų žalai sumažinti. Pirmiausiai, ieškovo pateikta atkūrimo (remonto) sąnaudų dydžio įvertinimo pažyma pateikta įvertinus remonto sąnaudas retrospektyviai, vertinimo data laikoma turtui (butui) padarytų apgadinimų data, t.y. 2006-11-30, vertinimo tikslas ir pagrindas – nustatyti gaisro metu butui padarytą žalos dydį (t.5, b.l. 9). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ėmėsi priemonių tiek savo turtui apsaugoti, tiek žalai sumažinti, t.y. polietilenine plėvele uždengė pirmojo aukšto perdangą. Šiuos veiksmus teismas vertina kaip ieškovo rūpestį ir protingas pastangas sumažinti žalą savo turtui, todėl atmeta atsakovės argumentus dėl namo būklės pablogėjimo dėl ieškovo veiksmų (neveikimo). Nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovė pati ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama padėti ieškovui išsaugoti turtą, užkirsti kelią didesnei, nei sukėlė gaisras, žalai patirti, sumokėjo jam bent dalį pinigų, nėra pagrindo atsakomybę dėl gaisro metu apgadinto turto būklės blogėjimo perkelti ieškovui.

Iš teismui pateikto ieškovo remonto sąnaudų dydžio paskaičiavimo matyti, kad jis atliktas konkrečiai ieškovui tenkančiai turto daliai, t.y. paskaičiavimas atliktas laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Kita vertus jame nurodyta, kad nėra įvertintas nusidėvėjimas (t.5, b.l. 8). Atsižvelgdamas į tai bei įvertindamas aplinkybę, kad pagal VĮ „Registrų centras“ atliktų kadastrinių matavimų duomenis ieškovės V. K. patalpos įrengtos 1 913 m. ir viso gyvenamojo namo nusidėvėjimas yra 50 proc., apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktą remonto sąnaudų paskaičiavimą mažina per pusę, prieš tai atėmęs langų bei palangių remonto bei durų tvarkymo išlaidas, ir prideda išlaidas polietileninei plėvei pirkti, bei laiko pagrįsta priteisti ieškovui 34 199,54 Lt ((66266,45 – 1 808,07) : 2 + 470,35) sumą jo dėl gaisro patirtai žalai atlyginti.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 78 326,18 Lt žalai atlyginti, o jam priteista 34 199,54 Lt, t.y. jo ieškinio reikalavimai tenkinti 44 procentais. Atsižvelgiant į tai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teisme ir bylą pagal apeliacinius skundus pirmą kartą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme ieškovas patyrė 3 563 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 12 889 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovas patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovė 2 723 Lt žyminio mokesčio išlaidų kasacinės instancijos teisme. Taip pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą grąžinus Vilniaus apygardos teismui dėl ieškovo reikalavimo spręsti iš naujo, jis patyrė 2 400 Lt išlaidų už Nekilnojamojo turto – buto (27/100 gyv. namo dalių) atkūrimo (remonto) sąnaudų dydžio įvertinimo pažymos Nr.124 parengimą (t.5, b.l. 101-102). Taigi iš viso ieškovas patyrė 6 963 Lt, o atsakovė 15 612 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 063,72 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 8 742,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistina 5 679,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismai, siųsdami procesinius dokumentus, iš viso patyrė 133,04 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų V. V. ir T. V. reikalavimai tenkinti visiškai, o ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo pripažintas teisėtu, tik sumažintas reikalaujamas priteisti žalos dydis, visos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo V. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. R. ieškovui V. K. 34 199,54 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei G. R. iš ieškovo V. K. 5 679,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės G. R. 133,04 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.