Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-269/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-05
Bylos Nr.
1-31-269/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10221-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-31-269/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10221-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;
2.3.6.7. ,,S“VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei ir P. L.,dalyvaujant prokurorėms Indrei Petkevičiūtei ir I. D.,kaltinamajam S. B. ir jo advokatui A. G. bei advokato padėjėjai R. G.,nukentėjusiajai D. R.,vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. M. Paliuliui,vertėjoms Galinai Tijūnėlienei ir Erikai Tunčikienei,Vilniaus regiono apylinkės teismo informatikui T. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje S. B. (S. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-05-14 nutarimu (toliau-2013-05-14 nutarimas) už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas ; teistas:

1) 2000-06-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal galiojusios iki 2003-05-01 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijos 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį 271 straipsnio 3 dalį-galutine bausme - 2 metų laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu; Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo ,,Dėl amnestijos akto" 1 straipsnį, nuo bausmės atleistas;

2) 2017-12-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-2017-12-18 įsakymas) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,-galutine bausme-1 metų laisvės apribojimo; 2018-01-09 atlikęs bausmę; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019-03-10 apie 16.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini) šeiminio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. R., tyčia viena ranka pastūmė ją į nugarą, dėl ko ši nukrito ant grindų veidu atsitrenkdama į grindis, po to jai gulinčiai ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į šlaunis, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į šonus ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į pakaušį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. R. poodines kraujosruvas veide ir galvos plaukuotoje dalyje su nosies kaulų lūžiu bei XI-o kairės pusės šonkaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l. 115, 158).

Jis gi, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019-03-11 apie 11.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto metu, tyčia smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. R., jai sėdinčiai ant fotelio sudavė ne mažiau kaip tris kartus dešinės rankos kumščiu į pakaušį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019-03-11 apie 13.00 val. jai sėdinčiai ant fotelio sudavė ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu į pakaušį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą (t.1, b.l. 158).

Kaltinamasis S. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino iš dalies dėl 201-03-10 įvykio ir visiškai neprisipažino dėl 2019-03-11 įvykio ir parodė, kad D. R. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 10 metų, vaikų neturi.

2019-03-10 apie 16 val. grįžo namo iš ligoninės. Buvo blaivus. Namuose buvo Č. P. ir nukentėjusioji. Jie vartojo alkoholį, buvo girti. D. pradėjo prie jo lįsti, jis pastūmė D. ir ji nukrito ant kibiro, kuris stovėjo ant grindų. Pastūmė ją tam, kad prie jo nesikabinėtų. Daugiau nieko tarp jų nebuvo. Nei rankomis, nei kojomis jos nemušė. Gulinčios jis jos nemušė, tik pastūmė ir išėjo iš namų. Tuo metu buvo Č. P.. Ar galėjo mušti Č. nežino. Į namus grįžo kitą dieną, nes nakvojo pas kaimynę, nenorėjo grįžti, nes D. buvo girta.

Dėl įvykio 2019-03-11 , tai jis jos nemušė, kodėl ji parodė kitaip nežino. Mano, kad nukrito pati. Dėl to, kad pastūmė gailisi ir sutinka atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Ateityje nori gyventi kartu su D. R., mano, kad ji jam atleis (t. 1, b.l. 116-117, 159-160, t. 2, b.l. 41, 43-45).

Nukentėjusioji D. R. (toliau-nukentėjusioji) teismo posėdyje pasinaudojo teisę neduoti parodymų prieš kaltinamąjį, todėl teismas pagarsino nukentėjusios parodymus, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu S. B. gyveno apie 10 metų, kartu vedė bendrą ūkį. Gyveno jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis į narkologinę, psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo. S. yra labai pavydus. Prie jų namo yra daržas, ji dažnai ten tvarkosi. Šalia eina kelias, todėl būdama darže dažnai bendrauja su vietiniais kaimo gyventojais, kurie ją kalbina. S. yra labai pavydus, jis jai dažnai priekaištaudavo dėl to, kad ji bendrauja su vietiniais kaimo gyventojais.

Dėl 2019-03-10 įvykio gali paaiškinti, kad ji su sugyventiniu S. buvo dviese namuose, abu vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir alų, buvo neblaivūs. Kiek išgėrė, neprisimena, bet gėrė daug. Maždaug 16.00 val., kelintą tiksliai neprisimena, namuose tarp jos ir S. kilo žodinis konfliktas dėl pavydo. Pastarasis vėl jai priekaištavo dėl to, kad ji bendrauja su kaimo gyventojais. Konflikto metu jis kambaryje ją pastūmė rankomis į nugarą ir ji nukrito priekiu ant grindų, ant kilimo. Veidu atsitrenkė į grindis. Tada jis ją gulinčią pradėjo spardyti. Spyrė į galvą 1 kartą (į pakaušį), spardė per abu šonus, kojas (šlaunis). Spyrė ne mažiau kaip 4 kartus, kiek tiksliai - nepamena. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Jai labai skaudėjo kairį šoną prie krūtinės ir galvą.

Po to ji pabėgo iš namų. 2019-03-11 apie 11.30 val. namuose, kambaryje S. B. žodinio konflikto metu vėl pradėjo ją mušti. Kiek pamena, mušė kumščiu per galvą, ji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į plaukuotą galvos dalį (pakaušį), kiek tiksliai nepamena. Dėl to jautė fizinį skausmą. Kojomis jos nespardė. Dėl kokios priežasties tarp jų kilo konfliktas, nepamena. Prieš tai ryte ji buvo išėjusi iš namų į parduotuvę nusipirkti alkoholio (pirko butelį degtinės ir šešis butelius alaus), kurį ji su sugyventiniu po to namuose kartu gėrė. Kai sugyventinis ją mušė, buvo neblaivus. Ji taip pat buvo neblaivi. Tą pačią dieną namuose, kambaryje, apie 13.00 val. S. vėl kumščiais mušė ją per galvą. Sudavė ne mažiau kaip du kartus. Kiek tiksliai kartų sudavė, nepamena. Dėl to juto stiprų fizinį skausmą. Ji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Su sugyventiniu vėl konfliktavo dėl buities.

2019-03-11 Greitosios medicinos pagalbos (toliau-GMB) automobiliu ji buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę. Ten ją apžiūrėjo, padarė galvos ir šonkaulių rentgeno nuotraukas ir nustatė kairės pusės 11 šonkaulio lūžį. Po to ji iš ligoninės išėjo, nes buvo jau vėlu ir vėliau naktį ji neturėtų kaip grįžti į namus. Po minėto įvykio S. B. gyvena jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Ji daugiau į gydymo įstaigas nesikreipė. Galvą jai po minėtų įvykių skaudėjo apie keletą dienų, o šoną apie savaitę. Po to skausmai praėjo. Civilinio ieškinio nereikš, S. dėl sumušimo pretenzijų neturi, nes jis jos atsiprašė, dėl savo elgesio labai gailėjosi, todėl ji jam atleido. Šonkaulį jai sulaužė sugyventinis spirdamas į šoną 2019-03-10 įvykio metu. Niekur kitur jo susilaužyti negalėjo. Pati niekur nekirtinėjo. Po spyrio į kairį šoną prie krūtinės jai labai skaudėjo (1 t., b. l. 27-34, 54-55).

Specialistas vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis (toliau-ekspertas) parodė, kad nosies kaulų lūžis ir XI kairės pusės šonkaulio lūžis, nustatyti nukentėjusiajai D. R., padaryti smūgiuojant kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu. Neatmetama galimybė, kad abu lūžiai galėjo būti padaryti ir atsimušant į kietą, buką, riboto paviršiaus daiktą. Mažai tikėtina, kad nosies kaulų lūžis būtų įvykęs veidu atsimušant į kietą, buką paviršių, pvz. grindis, tačiau tokios galimybės visiškai atmesti negalima. Šonkaulio lūžio galimybės krūtinės ląstos šonu atsimušant į kibiro briauną atmesti negalima. Poodinės kraujosruvos veide ir galvos plaukuotoje dalyje atskirai nuo kaulų lūžių atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą. Nosies lūžis buvo padarytas ir anksčiau, tačiau nustatytas ir šviežias kaulo lūžis. Nosies kaulo lūžis ir 11 šonkaulio lūžis vienu metu ir visi ant nukentėjusios nustatyti sužalojimai atsirasti negalėjo (t. 1, b.l. 66-69, t. 2, b.l. 42).

Liudytojas M. R. parodė, kad dirba Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tiksliai aplinkybių jau nepamena, nes praėjo daug laiko, bet iš jo rašyto tarnybinio pranešimo gali nurodyti, kad 2019-03-11, dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju T. M., apie 17 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją D. R. sumušė sugyventinis. Apie 17.15 val. jam kartu su vyresniuoju tyrėju T. M. atvykus į įvykio vietą, pranešėja D. R. paaiškino, kad maždaug prieš pusvalandį ją sumušė sugyventinis S. B., kuris sudavė jai daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir po to išėjo iš namų jai nežinoma kryptimi. D. R. taip pat nurodė, kad S. B. mušė ją ir dieną prieš tai, bet policijos ji nekvietė, nes bijojo. D. R. tuo metu nedetalizavo, kurią tiksliai dieną, į kurias tiksliai kūno vietas S. B. ją mušė. Ant D. R. kūno matėsi smurto žymės, bet jis jau nepamena kur, galimai ant veido. Tuo pačiu metu, kaip ir jie, atvyko GMP. Medikai D. R. iškart išvežė į ligoninę. S. B. namuose nebuvo ir tą dieną (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkės jo rasti jiems nepavyko.

2019-03-12 iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos gavo pranešimą, kad 2019-03-11 GMP brigada į ligoninę pristatė D. R., kuriai buvo diagnozuoti galvos ir veido sumušimai, 11-o šonkaulio lūžis. Medicinos personalui pastaroji paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis. Slaugytoja taip pat nurodė, kad D. R. iš ligoninės nebaigus apžiūros savavališkai pasišalino. 2019-03-12 jis nuvyko pas D. R. namo ir ją apklausė apie įvykio aplinkybes. Visas aplinkybes užfiksavo D. R. apklausos protokole. Šiuo metu jau nepamena, ką tiksliai pasakojo D. R., kokiomis dienomis ir kaip ją mušė sugyventinis S. B.. Viskas yra užfiksuota jos apklausos protokole (t. 1, b.l. 82-83, t. 2, b.l. 39, 42-43).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-03-11 16.58 val. iš Vilniaus AVPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją D. R. sumušė sugyventinis. Apie 17.15 val. jam kartu su vyresniuoju tyrėju T. M. atvykus į įvykio vietą, pranešėja D. R. paaiškino, kad maždaug prieš pusvalandį ją sumušė sugyventinis S. B., kuris sudavė jai daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir po to išėjo iš namų jai nežinoma kryptimi. Iškart po jų atvykusi GMP brigada išvežė D. R. į ligoninę.

2019-03-12 apie 07.30 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad 2019-03-11 18.06 val. GMP brigada į ligoninę pristatė D. R., kuriai diagnozuoti galvos ir veido sumušimai, 11-ojo šonkaulio lūžis. Iš ligoninės, nebaigus apžiūros, D. R. savavališkai pasišalino. Medicinos personalui paaiškino, kad 2019-03-11 apie 17.00 val. namuose ją sumušė sugyventinis. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t.1, b. l. 3 - 4).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10221-19 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad 2019-03-10 apie 16.00 val. amuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., S. B. šeiminio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. R., t.y. viena ranka pastūmė ją į nugarą, dėl ko ši nukrito ant grindų veidu atsitrenkdama į grindis, po to ją gulinčią spardė kojomis į šonus ir šlaunis bei sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pakaušį.

Be to, S. B. 2019-03-11 apie 11.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., D. R. sėdinčiai ant fotelio sudavė ne mažiau trijų kartų dešinės rankos kumščiu į pakaušį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2019-03-11 apie 13.00 val. jai sėdinčiai ant fotelio sudavė ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu į pakaušį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies, padarymo (t. 1, b. l. 8 - 9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra gyvenamasis namas. Namas yra medinis, vieno aukšto, apie 50 m nuo pagrindinio kelio, tamsiai raudonos spalvos. Per medines duris patenkama į prieškambarį, kur dešinėje pusėje matomos dar vienos durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kambaryje, kairėje pusėje yra pečius iš keramikinių plytų. Už jo - komoda, langas. Dešinėje pusėje stovi dvi lovos. Kambario viduryje yra stalas, prie kurio pastatytos trys kėdės. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, b. l. 20 - 25).

Iš parodymų patikinimo vietoje metu protokolo ir fotolentelės matyti, kad pasiūlius nukentėjusiajai D. R. parodyti, kaip ją 2019-03-10 ir 2019-03-11 mušė sugyventinis S. B., esant nukentėjusiosios namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

D. R. parodė, kad 2019-03-10 apie 16 val. kambaryje S. B. pastūmė ją vieną kartą ranka į nugarą ir ant manekeno parodė, kur ir kaip S. B. ją pastūmė. D. R. nurodė, kad negali tiksliai parodyti, kuria ranka S. B. ją pastūmė, nes buvo nusisukusi į jį nugara, bet mano, kad dešine, nes įtariamasis yra dešiniarankis. Po to D. R. pasakė, kad ji nugriuvo veidu ant grindų (kilimo) ir parodė, kur ir kaip ji nugriuvo veidu ant grindų (kilimo) tarp kambario ir virtuvės (praėjime). D. R. nurodė, kad ji veidu atsitrenkė į kilimu užklotą grindų plotą, pajuto fizinį skausmą, todėl mano, kad būtent tuo metu jai buvo sulaužyta nosis. Taip pat D. R. nurodė, kad ji nugriuvo būtent ant grindų (kilimo), o ne ant kibiro, kaip teigia įtariamasis. D. R. teigimu, kibiras vandeniui visą laiką stovi ant spintelės šalia, 2019-03-10 kibiras taip pat stovėjo šalia, o ne ant grindų, todėl ji ant kibiro nukristi negalėjo. Tada D. R. parodė, kur stovi metalinis kibiras vandeniui. Po to D. R. nurodė, kad S. B. ją gulinčią ant grindų pradėjo spardyti kojomis ir ne mažiau 4 kartų spyrė į šlaunis bei parodė, kaip ir kur įtariamasis spardė ją į šlaunis. D. R. nurodė, kad negali parodyti, kuria koja ar abiem kojomis S. B. ją spardė, nes tuo metu gulėjo veidu į grindis. Po to D. R. nurodė, kad S. B. ne mažiau 4 kartus spyrė jai į šonus. Spardė į kairį šoną, o jai bandant keltis, verčiantis ant kairiojo šono, spardė į dešinį šoną. D. R. nurodė, kad negali parodyti, kuria koja ar abiem kojomis S. B. ją spardė ir kiek tiksliai kartų spyrė į dešinį ar kairį šoną, bet ne mažiau 4 kartų į abu šonus. Jos teigimu, ji juto skausmą, labai skaudėjo kairį šoną, todėl mano, kad tuo metu jai buvo sulaužytas šonkaulis. Po to D. R. nurodė, kad S. B. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į pakaušį bei parodė, kur ir kaip jai sudavė įtariamasis. D. R. teigimu, smūgis į pakaušį buvo paskutinis, o tada ji pabėgo.

Po to D. R. nurodė, kad 2019-03-11 apie 11.30 val., jai sėdint kambaryje ant fotelio, S. B. dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau trijų kartų į plaukuotą galvos dalį - pakaušį, tikslaus smūgių skaičiaus nepamena ir parodė, kaip ir kur S. B. jai sudavė. Po to D. R. nurodė, kad 2019-03-11 apie 13 val., jai sėdint kambaryje ant fotelio, S. B. vėl dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau dviejų kartų į plaukuotą galvos dalį - pakaušį, ir parodė, kaip ir kur S. B. jai sudavė. D. R. teigimu, tikslaus smūgių skaičiaus ji nepamena, nes įvykių metu 2019-03-10 ir 2019-03-11 abu su S. B. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Tuo parodymų patikrinimas įvykio vietoje baigtas. Parodymų patikrinimo metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 35 - 50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1633/2019(01), (toliau- 2019-05-22 specialisto išvada Nr. G 1633/2019(01),) matyti, kad remiantis aprašytais pateiktų D. R., gim. 1981 m., medicininių dokumentų duomenimis, daroma išvada, kad: 1. D. R. nustatyta poodinės kraujosruvos veide ir galvos plaukuotoje dalyje su nosies kaulų lūžiu bei XI kairės pusės šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti sumušant kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, kūną žalojančiais daiktais paveikus nemažiau kaip tris kartus, nors trauminių poveikių tikėtina buvo daugiau, tačiau kiek, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. 2. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų ir šonkaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. 3. Nustatyti tiksliai kokiu būdu sužalojimai buvo padaryti (pagal esamus medicininius duomenis) negalima. 4. Sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku ir būdu neatmetama (t. 1, b. l. 65).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3635/2019(01) matyti, kad remiantis aprašytais pateiktų D. R., medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymus, atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje, daroma išvada, kad: 1. 2019-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 1633/2019 (01) nurodytas nosies kaulų lūžis buvo šviežias ir D. R. buvo padarytas iki keleto dienų prieš kreipiantis medicininės pagalbos, nes lūžis buvo be išreikštų gijimo, konsolidacijos požymių. 2. 2019-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 1633/2019 (01) nurodytas nosies kaulų lūžis D. R. padarytas smūginiu kieto buko, galimai riboto paviršiaus daikto poveikiu ir būdingas smūgio tokiu daiktu sudavimui. 3. 2019-05-22 specialisto išvadoje Nr. G 1633/2019 (01) tiriamojoje dalyje aprašytas nosikaulių lūžis šaknies srityje yra naujas lūžis senos nosikaulių deformacijos fone, ir su nosikaulių deformacija nesusijęs. 4. Tiek nosies kaulų lūžis šaknies srityje, tiek šonkaulio lūžis (paimti atskirai) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes tiek nosies kaulų, tiek ir šonkaulio lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje ir veide, paimtos atskirai nuo nosies kaulų lūžių, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. 5. Mažai tikėtina, kad pargriuvus ant lygių grindų kniūbsčiai lūžtų nosies kaulai, tačiau tokios galimybės pilnai atmesti negalima, juo labiau, kad veide buvo kraujosruvų, nors jų tiksli lokalizacija medicinos dokumentuose nenurodyta. Šonkaulio lūžis tikėtina buvo padarytas spardant kojomis, o poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje taip pat ir veide galėjo būti padarytos mušant kumščiais, spardant. Tai yra D. R. sužalojimų padarymo galimybė jos pačios nurodytais būdais neatmetama. 6. Įtariamasis S. B. parodymų patikrinimo metu nurodęs vieną jo pastumtos D. R. griuvimą kairiuoju šonu atsimušant į stovintį tuščią kibirą ir daugiau prieš ją fizinės jėgos nenaudojęs. Neatmetama, kad tokiu būdu galėjo būti padarytas šonkaulio lūžis ir poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje. Tačiau tokiu būdu pastumtai griūvant tuo pačiu metu negalėjo būti padarytas ir nosies kaulų lūžis, ir poodinės kraujosruvos veide (t. 1, b. l. 78 - 79).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai atsiųsti elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC) 2019-06-05. Garso įrašai išsaugoti tarnybiniame kompiuteryje.

Apžiūrėtas garso įrašas ,,download_10.102.186.21_2019-03-11_16-55-45_25.00". Garso įrašo data: 2019-03-11. Garso įrašo pradžia: 16:55:45. Garso įrašo trukmė: 1 minutė 49 sekundės. Garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi D. R., skambina į BPC, girdimas pokalbis, vykstantis lietuvių kalba, kuriuo metu moteris nurodo, kad (duomenys neskelbtini), prieš trisdešimt minučių ją sumušė sugyventinis. Moteris nurodo, kad ji visa sumušta, jai sužalota lūpa, galva, kojos.

Apžiūrėtas garso įrašas ,,download_10.102.186.21_2019-03-11_17-06-12_25.03". Garso įrašo data: 2019-03-11. Garso įrašo pradžia: 17:06:12. Garso įrašo trukmė: 50 sekundžių. Garso įraše girdima, kaip vyras skambina į BPC, girdimas pokalbis vykstantis lietuvių kalba, kuriuo metu vyras nurodo, kad įvyko klaida ir greitoji į (duomenys neskelbtini), nereikalinga. BPC operatorius vyrui atsako, kad GMP ir policija vis tiek atvažiuos patikrinti, kas vyksta. Po apžiūros garso įrašai įkelti į IBPS (t. 1, b. l. 87-90).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, nufilmuotas vaizdo įrašas, kuris įkeltas į PRĮR. Vaizdo įrašas atsiunčiamas iš PRĮR ir išsaugotas tarnybiniame kompiuteryje. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadintas ,, (duomenys neskelbtini) ", vaizdo įrašo trukmė 26 sekundės. Vaizdo įraše matoma moteris, sėdinti ant lovos kambaryje (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos - D. R.). Girdimas pokalbis vykstantis rusų kalba tarp moters ir pareigūno, kurio metu moteris verkdama pasakoja, kad sugyventinis S. B. mušė ją rankomis ir kojomis. Ant moters veido ties nosimi ir viršutine lūpa matomi sužalojimai. Po apžiūros vaizdo įrašas įkeltas į IBPS ir įrašytas į kompaktinį diską (t. 1, b. l. 91 - 94).

Iš S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusiajai D. R. nesutikus, kad parodymų patikrinimas įvykio vietoje su įtariamuoju S. B. būtų atliekamas jos namuose (duomenys neskelbtini), S. B. parodymų patikrinimą nuspręsta atlikti tarnybinėse patalpose.

Pasiūlius S. B. papasakoti, kas įvyko tarp jo ir nukentėjusiosios D. R. 2019-03-10 ir 2019-03-11 (duomenys neskelbtini), pastarasis nurodė, kad 2019-03-10 apie 16 val. namų virtuvėje, prie įėjimo į virtuvę iš prieškambario, jis vieną kartą dešine ranka pastūmė D. R. į dešinį petį iš nugaros ir ji nukrito ant tuščio metalinio kibiro, kuris stovėjo ant grindų prie staliuko. Tada S. B. virtuvės nuotraukoje parodė, kur įvykio metu stovėjo tuščias metalinis kibiras. Toliau, įsivaizduojant, kad kabinetas yra virtuvė, o prie sienos pastatyta kėdė yra staliukas, prie kurio pastatytas kibiras, S. B. ant manekeno parodė, kaip jis vieną kartą dešine ranka pastūmė D. R. į dešinį petį iš nugaros, nurodydamas, kad viskas įvyko būtent virtuvėje. Tada S. B. nurodė, kad nuo jo pastūmimo nukentėjusioji D. R. nukrito kairiu šonu ant tuščio metalinio kibiro, kuris stovėjo ant grindų (Nuotrauka Nr. 3).

Galiausiai S. B. parodė, kad D. R. galva nukrito kambario kryptimi. Tęsiant parodymų patikrinimą, S. B. nurodė, D. R. nukritus, jis iš jos namų išėjo ir 2019-03-11 nukentėjusiosios D. R. nemušė. Tuo parodymų patikrinimas su S. B. baigtas (t. 1, b. l. 147 – 153).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta liudytojo Č. P. parodymais, teismo posėdyje perklausytu nukentėjusios 2019-03-11 skambučio į BPC iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašu ir perklausytu bei peržiūrėtu 2019-03-11 policijos pareigūnų įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 19, 56-62, 71-73, 104, t. 2, b.l. 50-53, 63-64).

Ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. B. atžvilgiu pareikšti kaltinimai, kad jis nukentėjusiajai, tai yra savo sugyventinei-šeimos narei artimojoje aplinkoje D. R., vieną kartą sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vieną kartą sukėlė fizinį skausmą, pasitvirtino.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, kt.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Tai, kad kaltinamasis S. B. tarpusavio konfliktų metu su savo sugyventine D. R. jai 2019-03-10 sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, be paties kaltinamojo iš dalies prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jos nurodytos aplinkybės atitinka rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją, o tai, kad kaltinamasis ne kartą smurtavo prieš savo sugyventinę ir ankščiau, nes jis 2013-05-14 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje ir 2017-12-18 įsakymu už tai buvo nuteistas, iš esmės patvirtina jos ikiteisminio tyrimo metu parodymai. Kaltinamojo 2019-03-10 smurtavimo metu nukentėjusiajai sukelti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuoti teismo medicinos specialisto išvadomis bei eksperto parodymais, nukentėjusios kūno nuotraukomis, teismo posėdyje perklausytu garso įrašu bei peržiūrėtu vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis (2019-03-10 žodinio konflikto metu pastūmė D. R. ją į nugarą, dėl ko ši nukrito ant grindų veidu atsitrenkdama į grindis, po to jai gulinčiai ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į šlaunis, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė į šonus ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į pakaušį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai D. R. poodines kraujosruvas veide ir galvos plaukuotoje dalyje su nosies kaulų lūžiu bei XI-o kairės pusės šonkaulio lūžį,) neleidžia abejoti, kad šiame epizode kaltinamasis suprato, jog tokiu būdu nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą arba padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį –sugyventinę, jo atsakomybę kvalifikuoja. Kaltinamojo parodymus, kad jis tik vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją ir ji nukrito ant kibiro ir taip galėjo susižaloti, teismas vertina kritiškai, nes kaip parodė teismo posėdyje ekspertas šonkaulio lūžis tikėtina buvo padarytas spardant kojomis, o poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje taip pat ir veide galėjo būti padarytos mušant kumščiais, spardant. Pastumtai griūvant tuo pačiu metu negalėjo būti padarytas ir nosies kaulų lūžis, ir poodinės kraujosruvos veide. Tiek nosies kaulų lūžis šaknies srityje, tiek šonkaulio lūžis (paimti atskirai) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes tiek nosies kaulų, tiek ir šonkaulio lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2019-03-10 epizode kaltinamajam S. B. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Tuo tarpu kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neprisipažįsta, neigia 2019-03-11 savo sugyventinei sudavęs ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu į pakaušį. Tvirtina, kad tuo metu jo visiškai nebuvo namuose. Tokią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą, siekiant išvengti minėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės. Teismas šiuo atveju pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti S. B. kaltę padarius minėtą nusikaltimą.

Kaip jau nustatyta pirmiau, kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeimyninis gyvenimas ne visada buvo sklandus, o tarpusavio konfliktų metu kaltinamasis prieš savo sugyventinę ne kartą panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusioji, kaip ir dėl kitos šioje byloje pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip ir duodama parodymus pagal jos sugyventiniui inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo metu buvo itin nuosekli, jos parodymus patvirtina, nukentėjusios kūno nuotraukos, teismo posėdyje perklausytas garso įrašas bei peržiūrėtas vaizdo įrašas ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji parodė, kad 2019-03-11 apie 11.30 val. namuose, kambaryje S. B. žodinio konflikto metu pradėjo ją mušti. Kiek pamena, mušė kumščiu per galvą, ji tuo metu sėdėjo ant fotelio. Sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu į pakaušį. Dėl to jautė fizinį skausmą. Tą pačią dieną, apie 13.00 val. S. B. vėl kumščiais mušė ją per galvą. Sudavė ne mažiau kaip du kartus. Kiek tiksliai kartų sudavė, nepamena. Dėl to juto stiprų fizinį skausmą.

Liudytojas M. R. parodė, kad 2019-03-11 iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą dėl smurto šeimoje. Atvykus į įvykio vietą pranešėja D. R. paaiškino, kad maždaug prieš pusvalandį ją sumušė sugyventinis S. B., kuris sudavė jai daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir po to išėjo iš namų jai nežinoma kryptimi. D. R. taip pat nurodė, kad S. B. mušė ją ir dieną prieš tai, bet policijos ji nekvietė, nes bijojo. Ant D. R. kūno matėsi smurto žymės. Atvyko GMP. Medikai D. R. iškart išvežė į ligoninę. Kaltinamojo 2021-03-11 veiksmų pobūdis (žodinio konflikto metu savo sugyventinei sudavė ne mažiau penkių smūgių į pakaušį, neleidžia abejoti, kad šiame epizode kaltinamasis suprato, jog tokiu būti nukentėjusiajai gali sukelti fizinį skausmą ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia).

Esant nurodytoms aplinkybėms, 2019-03-11 epizode kaltinamajam S. B. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo S. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę S. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams, kurie yra tyčiniai ir baigti. Vertinant S. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis, praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje bei teistas už analogišką nusikaltimą, prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl yra nusikaltimo recydivas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Siekiant sulaikyti S. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam tiek už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą veikos padarymą (2019-03-10 epizodas), tiek už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos padarymą (2019-03-11 epizodas) skirtinos bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas ir areštas. Paskirtosios bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamajam į galutinės bausmės laiką įskaitytinas jo išbūtas sulaikymo laikas nuo 2019-03-12 iki 2019-03-14 (t. 1, b.l. 108, 118).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog galutinės bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, o jos vykdymą atidedant 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant kaltinamajam pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šeimos narei – sugyventinei, teismas daro išvadą, kad jam kartu su pareigomis skiriama ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris įvykdytinas per teismo nustatytą vienerių metų terminą, skaičiuojant, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo gavimo probacijos tarnyboje dienos (t. 1, b.l. 165-184).

Civilinis ieškinis

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 120.78 Eur žalai dėl nukentėjusiosios D. R. gydymo atlyginti (t. 1, b. l. 56-62, 97-99, 103). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jo veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 120.78 Eur padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Kiti klausimai

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nukentėjusios 2019-03-11 skambučio į BPC iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašo ir 2019-03-11 policijos pareigūnų įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo kopijomis, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje iki bylos saugojimo pabaigos (t.1, b.l. 85-94, voke prie bylos t. 1 viršelio, t. 2, b.l. 1).

Nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir pageidauja su juo vėl matytis ir gyventi, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-14 nutartimi S. B. paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, nuosprendį priėmus ir paskelbus, panaikintinas ir nuosprendis, dėl šios priemonės panaikinimo vykdyti, išsiųstinas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK (t. 1, b.l. 122-123, t.2, b.l. 67-68).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10221-19 2019-07-24 nutarimu paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, adresu: P. V. g. 20 C, Vilniuje pas vyresniąją tyrėją A. Ž. kiekvieną ketvirtadienį 9 val. paliktinas nepakeistu iki priimamo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje ir kaltinamajam paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, ši priemonė panaikintina (t. 1, b.l. 143-146).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 302-307 straipsniais,-

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį:

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 50 (penkiasdešimt) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalį bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir S. B. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

S. B. į galutinės bausmės laiką įskaityti jo išbūtą sulaikymo nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 14 d. laiką.

Vadovaujantis BK 75 straipsni 2 dalimi, 5 dalies 3), 8), 10) punktais, S. B. paskirtos 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti jam pareigas:

-jam sutikus, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui;

-neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per vienerius metus, terminą skaičiuojant, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10221-19 2019-07-24 nutarimu S. B. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK, adresu: P. V. g. 20 C, Vilniuje pas vyresniąją tyrėją A. Ž. kiekvieną ketvirtadienį 9 val. palikti nepakeistą iki priimto nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje ir jam paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, šią priemonę panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-14 nutartimi paskirtą S. B. kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios D. R., nuosprendį priėmus ir paskelbus, panaikinti ir nuosprendį, dalyje dėl šios priemonės panaikinimo, išsiųsti vykdyti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nukentėjusios D. R. 2019-03-11 skambučio į BPC iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašo ir 2019-03-11 policijos pareigūnų įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo kopijomis, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Priteisti iš S. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120, 78 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų ir 78 cnt) turtinei žalai atlyginti, įpareigojant už 2019 m. kovo 10 ir 11 d. suteiktas gydymo paslaugas D. R. šią pinigų sumą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis