Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) BUAB „Viltinga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BUAB „Viltinga“ ieškinį atsakovams G. L., L. L. sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiais 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymą ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo G. L. 6 172,03 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės L. L. 6 172,03 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-07-27 nutartimi iškėlė BUAB „Viltinga“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė R. V. individualią įmonę. Vilniaus apygardos teismas 2016-01-27 patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą finansinį reikalavimą, kurio suma yra 9807,18 Eur. Iki 2016-09-15 atsakovas perdavę bankroto administratoriui 41 609 vienetų vaikiškų spalvinimų knygelių. Ieškovo bankroto administratoriui pagal kreditorių patvirtintą tvarką ėmė perduotą turtą pardavinėti. Pardavimo metu buvo gauta 1793,60 Eur pajamų. Šių lėšų nepakanka padengti administravimo išlaidoms ir kreditoriaus finansiniam reikalavimui. Ieškovo bankroto administratorė perėmusi ieškovo dokumentus, nustatė, jog G. L. 1999-09-28 sudarė su UAB „Viltinga“ Paskolos sutartį Nr. 9/28-2, pagal kurią UAB „Viltinga“ suteikė atsakovui 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą būsto įsigijimui. Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas – penkiolika metu. 2006-04-28 tarp UAB „Viltinga“ ir G. L. buvo pasirašytas Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymas, pagal kurį paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas 30 metų. Taip pat 1999-09-28 Paskolos sutartimi Nr. 9/28 UAB „Viltinga“ suteikė atsakovei L. L. 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą būsto įsigijimui. Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas – penkiolika metu. 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas 30 metų. Tokiu būdu šiose paskolos sutartyse buvo numatytas keturiasdešimt penkių metų (iki 2044-09-28) paskolos bendrovės veiklos tikslams. Ieškovas ginčija 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymą ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymą CK 1.82 straipsnyje ir 6.66 str. numatytu pagrindu. Nurodo, jog ieškovas privatus juridinis asmuo, todėl jo veiklos tikslas – pelno siekimas, bendrovės turto didinimas, o ginčijami sandoriai prieštarauja bendrovės veiklos tikslui – pelno siekimui. Be to, paskolos buvo suteikta be palūkanų ir asmenims, susijusiems su bendrove (vadovui ir jos sutuoktinei – įmonės buhalterei). Paskolos nebuvo užtikrintos jokiomis prievolių grąžinimo užtikrinimo priemonėmis, nebuvo numatytas pinigų grąžinimas dalimis. Jei nebūtų sudaryti ginčijami paskolų sutarčių papildymai, paskolos turėjo būti grąžintos 2014-09-28, ieškovui nebūtų iškelta bankroto byla. Be to, ginčijami sandoriai yra akivaizdžiai nenaudingi įmonei ir tokių sandorių palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai sandorių šaliai (ieškovui). Ginčijamų sandorių sąlygos (terminas) bei atsakovų sąsajumas su ieškovu patvirtina, jog atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, nėra kitų galimybių apginti ieškovo ir jo kreditoriaus interesų, kaip tik ginčyti nurodytus sandorius. Ieškovas prašo taikyti restituciją tai sumai, kuriai yra nepadengti ieškovo kreditoriaus finansiniai reikalavimai bei bankroto administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos, kas sudaro 12 344,06 Eur sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ginčijami sandoriai yra teisėti ir atitinka visus LR civilinio kodekso reikalavimus, todėl prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas ginčija paskolos sutarčių papildymus, kuriais paskolų grąžinimo terminas buvo pratęstas 30 metų. Ginčo sandorius sudarė privatus juridinis asmuo. Vertinant ar minėti sandoriai atitiko įmonės tikslų ir buvo įmonei nenaudingi, atsižvelgtina į tai, jog minėti sandoriai yra neturtinio pobūdžio ir yra susiję su prievolės įvykdymo terminu. Sutiko su ieškovo atstovo teiginiu, jog UAB “Viltinga” yra pelno siekiantį įmonė, tačiau nesant byloje jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodančių įmonės finansinius rodiklius paskolos sutarčių papildymo sudarymo metu, nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos termino nukėlimas buvo akivaizdžiai nenaudingas įmonės veiklai. Byloje nepateikta jokių duomenų apie ginčo sandorių sudarymo metu turimus įmonės skolinius įsipareigojimus, nėra duomenų apie turimą turtą ar pinigines lėšas, nėra jokių duomenų apie debitorinių reikalavimų apimtis (CPK 178 straipsnis). Be nurodytų duomenų, teismas neturi objektyvaus pagrindo pripažinti ginčo sandorius ekonomiškai ypač nenaudingais įmonei. Vien ieškovo atstovo paaiškinimai, nepateikus jokių įrodymų byloje, jog nenukėlus paskolų grąžinimo terminų (nesudarius paskolos sutarčių papildymų), paskolos būtų grąžintos ir UAB “Viltinga” nesubankrutuotų, neįrodo aplinkybės, jog ginčo sandoriai buvo akivaizdžiai žalingi juridiniam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, jog byloje yra ginčijami paskolos sutarčių papildymai (terminų grąžinimo pratęsimai), ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog paskolos buvo suteiktos be palūkanų ir todėl labai nenaudingos įmonės tikslams taip pat neįrodo ieškinio pagrįstumo, nes paskolos neatlygintinumas numatytas pačiose paskolos sutartyse, kurių ieškovas neginčija. Tokiu būdu, teismui nekonstatavus juridinio asmens interesų pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais. Nenustačius vienos iš privalomos įrodyti aplinkybės - juridinio asmens interesų pažeidimo, teismas nepasisakė dėl atsakovų sąžiningumo CK 1.82 straipsnio prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo atmestinas kaip neįrodytas. Atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-20 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sutikslinti ieškinio reikalavimus. Vykdydamas teismo nutartį, ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame ginčija sandorius CK 1.82 straipsnio pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovo atstovas žodžiu nurodė, jog ginčija nurodytus sandorius ir actio Pauliana pagrindu, nenurodydamas konkrečių kriterijų pagal kurios turėtų būti vertinamas CK 6.66 straipsnyje nurodytas pagrindas. Atsižvelgiant į tai, jog pateiktame ieškinyje ieškovas ginčo sandorių neginčija actio Pauliana pagrindu bei į tai, jog ieškovo atstovas nepasisakė bei nepateikė įrodymų dėl privalomų tokiais atvejais įrodinėti kriterijų, teismas nepasisakė dėl ginčo sandorių nuginčijimo Actio Pauliana pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodė, kad ieškinys akivaizdžiai yra turtinio pobūdžio, nes juo prašoma priteisti paskolintas lėšas. Ieškovas įrodė, kad ginčijamais sandoriais buvo sutrikdyta ieškovo veikla. Ieškovas ginčija 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymą ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymą CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, todėl jo veiklos tikslas - pelno siekimas, bendrovės turto didinimas, o ginčijami sandori ai prieštarauja bendrovės veiklos tikslui - pelno siekimui. Be to, paskolos buvo suteiktos be palūkanų ir asmenims, susijusiems su bendrove (akcininkui / vadovui ir jo sutuoktinei - įmonės buhalterei). Paskolos nebuvo užtikrintos jokiomis prievolių grąžinimo; užtikrinimo priemonėmis, nebuvo numatytas pinigų grąžinimas dalimis. Jei nebūtų sudaryti ginčijami paskolų sutarčių papildymai, paskolos turėjo būti grąžintos 2014-09-28, ieškovui nebūtų iškelta bankroto byla. Be to, ginčijami sandoriai yra akivaizdžiai nenaudingi įmonei ir tokių sandorių palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai sandorių šaliai (ieškovui). Ginčijamų sandoriu sąlygos (terminas) bei atsakovu sąsajumas su ieškovu patvirtina, jog atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriai prieštarauta privataus juridinio asmens veiklos tikslams. G. L. šioje byloje kartu su 2017-10-10 prašymu pateikė 2002-05-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus patikrinimo aktą, kuriuo ieškovui buvo paskaičiuota mokestinė nepriemoka. Taigi, buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2245-653/2016 BUAB „.Viltinga“ bankroto byloje patvirtinto vienintelio kreditoriaus VSPFV Vilniaus skyriaus 9807,18 EUR finansinis reikalavimas susidarė dar 2002-05-20. Net ir nesant byloje kitų finansinių dokumentų yra akivaizdu, kad ginčijamais 2006-04-28 paskolos sutarties pakeitimais buvo ieškovo veikla organizuojama taip, kad ir toliau mokestinės prievolės būtų nevykdomos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ir Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5032-653/2015, kuria BUAB „Viltinga“ buvo iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje buvo konstatuota, jog įmonė, atsižvelgiant net į 2013-12-31 balanso duomenis, yra nemoki, nes nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. nemokėjo privalomu VSD įmokų. Paskolos sutarčių papildymai akivaizdžiai prieštarauja bendrovės veiklos tikslui - pelno siekimui iš knygų leidybos. Pabrėžtiną, jog šios paskolos buvo suteiktos nenustatant palūkanų, todėl įmonė iš sudarytų paskolos sutarčių negavo jokios naudos. Taigi paskola būsto įsigijimui yra visiškai nesuderinama ir nesusijusi su įmonės veikla, tuo labiau, jog G. L. buvo bendrovės direktoriumi, o L. L. buvo BUAB „Viltinga“ buhaltere, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Tuo atveju, jei: nebūtu sudaryti ginčijami 2006-04-28 paskolos sutarties papildymai, neabejotina, jog BUAB „Viltinga“ 2015-07-27 nebūtų iškelta bankroto byla, kadangi bendrovė iš susigrąžintų paskolos lėšų būtų gebėjusi grąžinti skolas kreditoriui. Šiame ginče yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 str. nuostatas, nes sąlygas: 1. BUAB „Viltinga“ kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016-01- 27 nutartis; 2. Ginčijami 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymas ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymas pažeidžia BUAB „Viltinga“ kreditorių teises ir teisėtus interesus iš grąžintinų lėšų patenkinti savo reikalavimus; 3. BUAB „Viltinga“ nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino. Kaip ieškovas yra nurodęs ieškinyje, apie nepakankamą ieškovo turimo turto vertę ir kreditoriaus teisių pažeidimą galima buvo nuspręsti tik tuomet, kai ieškovas pardavė visą BUAB „Viltinga“ priklausantį turtą. Ieškovo knygelės buvo baigtos pardavinėti 2017-04-28; 4. BUAB „Viltinga“ ir atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymo ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymo; 5. Pagal CK 6.67 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas; 6. BUAB „Viltinga“ šioje byloje pareiškė atsakovams turtinius reikalavimus tik tokia apimtimi, kuria yra nepadengti ieškovo kreditoriaus finansiniai reikalavimai ir administravimo išlaidos.

5. Atsakovai atsiliepimu prašė skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad įmonė dirbanti pelningai, o ir turinti nepaskirstytojo pelno gali šiomis lėšomis disponuoti kaip tinkama, t. y. skirti dividendus, investuoti, skolinti ir kitaip disponuoti piniginėmis lėšomis su sąlyga neviršijant įmonės kapitalo. Minimos paskolos sutartys yra teisėtos ir atitinka visiems keliamiems reikalavimams numatytiems LR civilinio kodekso, bei kitoms teisės aktų normoms. Sandoriai atitinka mokesčių administravimo įstatymo 56 str. nuostatoms. Taip pat atitinka LR finansų ministro 2002 spalio 30 d, įsakymo Nr. 339 nuostatoms. Sandoriai - sutartys neprieštarauja akcinių - uždarų akcinių bendrovių įstatymo 13 str. nuostatoms. Paskolos sutartis kaip ir bet kokia kita civilinių sutarčių rūšių gali būti sudaromos, nutraukiamos, papildomos bet kokioje sutarčių galiojimo stadijoje, todėl minimi sutarčių priedai taip pat neprieštarauja sutarčių sudarymo nuostatoms.?Įmonės strategija, keliami tikslai ir veiklos metodika yra įmonės komercinė paslaptis, todėl negatyviai pasisakant teisme apie įmonės veiklą asmenims nesusijusiems su įmonės valdymo struktūra yra mažiausia neetiška darant poveikį teismams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Byloje nustatyta, kad UAB „Viltinga“ buvo įsteigta 1994-04-15, nuo 1994-04-15 atsakovas G. L. yra įmonės direktorius, atsakovė L. L. – įmonės buhalterė (e.b.l. 59-68). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių byloje nėra. Vilniaus apygardos teismas 2015-07-27 nutartimi iškėlė UAB „Viltinga“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė R. V. individualią įmonę (e.b.l. 8-11). Vilniaus apygardos teismas 2016-01-27 nutartimi patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą finansinį reikalavimą, kurio suma yra 9807,18 Eur (e.b.l. 69, 70). Pateikta sąskaita faktūra Nr. BVI 01, pinigų priėmimo kvitai bei Bankroto adminitratoriaus veiklos ataskaita patvirtina, kad už bankroto adminitratoriui perduotas spalvinimo knygeles BUAB „Viltinga“ gavo 1793,60 Eur pajamų (e.b.l. 12-17, 39-43, 44-58). G. L. 1999-09-28 sudarė su UAB „Viltinga“ Paskolos sutartį Nr. 9/28-2, pagal kurią UAB „Viltinga“ suteikė atsakovui 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą būsto įsigijimui. Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas – penkiolika metu (e.b.l. 20). 2006-04-28 tarp UAB „Viltinga“ ir G. L. buvo pasirašytas Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymas, pagal kurį paskolos grąžinimo terminas pratęsiamas 30 metų (e.b.l. 24). 1999-09-28 Paskolos sutartimi Nr. 9/28 UAB „Viltinga“ suteikė atsakovei L. L. 14481 Eur (50 000 Lt) paskolą būsto įsigijimui (e.b.l. 19). Sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas – penkiolika metų. 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas 30 metų (e.b.l. 23). Tokiu būdu šiose paskolos sutarčių papildymuose buvo numatyta, jog paskolos turi būti grąžintos iki 2044-09-28. Iš pateiktos ieškovo pažymos apie bankroto proceso metu gautas pajamas ir reikalingas lėšas išlaidoms padengti matyti, bankroto metu buvo gauta 1 879,62 Eur pajamų, tuo tarpu reikalingos išlaidos sudaro 14 223,68 Eur sumą (administratoriaus atlyginimas ir adminitravimo išlaidos – 4 416,50 Eur, teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas – 9 807,18 Eur) - (e.b.l. 37, 27-35).

8. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymą ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo G. L. ir L. L. po 6 172,03 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė motyvuodamas tuo, kad kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie ginčo sandorių sudarymo metu turimus įmonės skolinius įsipareigojimus, nėra duomenų apie turimą turtą ar pinigines lėšas, debitorinių reikalavimų apimtis, teismas neturi objektyvaus pagrindo pripažinti ginčo sandorius ekonomiškai ypač nenaudingais įmonei. Nepateikus įrodymų, jog nenukėlus paskolų grąžinimo terminų (nesudarius paskolos sutarčių papildymų), paskolos būtų grąžintos ir UAB „Viltinga“ nebankrutuotų, neįrodo aplinkybės, jog ginčo sandoriai buvo akivaizdžiai žalingi juridiniam asmeniui. Teismui nekonstatavus juridinio asmens interesų pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

9. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ginčija 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymą ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymą CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, todėl jo veiklos tikslas - pelno siekimas, bendrovės turto didinimas, o ginčijami sandoriai prieštarauja bendrovės veiklos tikslui - pelno siekimui. G. L. šioje byloje kartu su 2017-10-10 prašymu pateikė 2002-05-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus patikrinimo aktą, kuriuo ieškovui buvo paskaičiuota mokestinė nepriemoka. Šis įrodymas patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2245-653/2016 BUAB „Viltinga“ bankroto byloje patvirtinto vienintelio kreditoriaus VSPFV Vilniaus skyriaus 9 807,18 EUR finansinis reikalavimas susidarė dar 2002-05-20. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5032-653/2015, kuria BUAB „Viltinga“ buvo iškelta bankroto byla konstatuota, jog įmonė, atsižvelgiant net į 2013-12-31 balanso duomenis, yra nemoki, nes nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. nemokėjo privalomų VSD įmokų. Vadinasi paskolos sutarčių papildymai akivaizdžiai prieštarauja bendrovės veiklos tikslui - pelno siekimui. Šios paskolos buvo suteiktos nenustatant palūkanų, todėl įmonė iš sudarytų paskolos sutarčių negavo jokios naudos. Paskola būsto įsigijimui yra visiškai nesusijusi su įmonės veikla. Bendrovės akcininkas G. L. buvo bendrovės direktoriumi, o L. L. - BUAB „Viltinga“ buhaltere, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Tuo atveju, jei nebūtu sudaryti ginčijami 2006-04-28 paskolos sutarties papildymai, neabejotina, jog BUAB „Viltinga“ 2015-07-27 nebūtų iškelta bankroto byla, kadangi bendrovė iš susigrąžintų paskolos lėšų būtų gebėjusi grąžinti skolas kreditoriui.

10. Nagrinėjant ginčą yra ir visos sąlygos taikyti CK 6.66 str. nuostatas, nes: 1. BUAB „Viltinga“ kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tai patvirtina kartu su ieškiniu pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 nutartis; 2. Ginčijami 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymas ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymas pažeidžia BUAB „Viltinga“ kreditorių teises ir teisėtus interesus iš grąžintinų lėšų patenkinti savo reikalavimus; 3. BUAB „Viltinga“ nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino. Kaip ieškovas yra nurodęs ieškinyje, apie nepakankamą ieškovo turimo turto vertę ir kreditoriaus teisių pažeidimą galima buvo nuspręsti tik tuomet, kai ieškovas pardavė visą BUAB „Viltinga“ priklausantį turtą. Ieškovo knygelės buvo baigtos pardavinėti 2017-04-28; 4. BUAB „Viltinga“ ir atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymo ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymo; 5. Pagal CK 6.67 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas; 6. BUAB „Viltinga“ šioje byloje pareiškė atsakovams turtinius reikalavimus tik tokia apimtimi, kuria yra nepadengti ieškovo kreditoriaus finansiniai reikalavimai ir administravimo išlaidos.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais yra pagrindas ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

12. Ieškovas šioje byloje patyrė 308,90 EUR išlaidų advokato pagalbai. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. Taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

BUAB „Viltinga“ skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Pripažinti negaliojančiais 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28 papildymą ir 2006-04-28 Paskolos sutarties Nr. 9/28-2 papildymą.

Priteisti BUAB „Viltinga“ (į.k. 122630127) iš L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6172,03 EUR bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo, taip pat 154,45 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti BUAB „Viltinga“ iš G. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6172,03 EUR bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo, taip pat 154,45 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. L. ir G. L. po 154,30 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.