Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovei J. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės J. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kad ieškovė ir atsakovė yra L. B. dukros. L. B. mirė 2007-02-04. Mirusioji L. B. 2006-06-06 sudarė testamentą, kuriuo butą, esantį Prūsų g.14-59, Vilniuje, paliko atsakovei J. K.. Sudarant testamentą dalyvavo liudytojai A. M. ir V. Š., testamentą už negalinčią dėl ligos pasirašyti testatorę pasirašė M. S.. Testamentas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 34 notarų biure, įregistruotas Testamentų registre. 2007-04-24 notaro liudijime nurodyta, kad atsakovė J. K. priėmė palikimą pagal testamentą, patvirtintą 2006-06-06 Vilniaus miesto 34-ame notarų biure. Ieškovė ginčija testamento galiojimą, kadangi nurodo, kad motina sudarydama testamentą savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1022/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-993/2002).

Byloje esančiame VšĮ Vilkpėdės ligoninės išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2006-05-19 L. B. gydėsi VšĮ Vilkpėdės ligoninės I palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, atvykus ligonei jos būklė buvo vidutinio sunkumo, vangi, sąmoninga, tačiau kontaktas apsunkintas dėl dalinės sensomotorinės afazijos bei progresuojančios vaskulinės demensijos, ligonė dezorientuota laike, vietoje, sunkiai suvokia klausimus, vykdo ne visus paliepimus, labai dažnai verkia, ryškus emocinis labilumas; gydymo eigoje ligonės būklė nedaug pasikeitė, išliko emocinis labilumas, vangumas, pasyvumas reabilitacijai, ištardavo tik pavienius žodžius. 2009 m. sausio 29 – vasario 27 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, kad L. B. 2006-06-06 testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – staiga prasidėjusia kraujagysline demencija (įgimta silpnaprotyste); L. B. 2006-06-06 dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šios ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esantiems kitiems rašytiniams įrodymams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, duomenis apie L. B. sveikatą, daro išvadą, kad L. B. 2006-06-06 sudarydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Pagal CPK XXVIII skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatas asmuo gali būti pripažintas neveiksniu (CK 2.10 straipsnis). Šia tvarka asmenį pripažįstant neveiksniu, į ateitį suvaržomas jo civilinis veiksnumas, t. y. toks asmuo savo veiksmais negali įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų. Vadinasi, tokio asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu yra priimtas ir galioja teismo sprendimas, sudarytas sandoris laikomas niekiniu, nes nėra išreikšta sandorį sudarančio asmens laisva valia (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1,3 dalys). Niekinio sandorio negaliojimo atvejis nustatytas CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai neveiksnus sudarant sandorį. Ar asmuo buvo tokios būsenos, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir padarinių, nustatoma nagrinėjant ginčą dėl testamento kaip nuginčijamo CK 1.89 straipsnio pagrindu sandorio pripažinimo negaliojančiu ir teismo sprendimu konstatuojama testamento sudarymo metu buvusi asmens būsena. Tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo testamento metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, reiškia, kad asmuo sudarė testamentą būdamas neveiksnus ir tokį testamentą nuginčijant siekiama pašalinti padarinius, kuriuos asmuo sukūrė būdamas neveiksnus, t. y. nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir jų nevaldydamas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą bei nustatytą aplinkybę, kad L. B. 2006-06-06 sudarydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai L. B. sudarytą testamentą pripažino negaliojančiu.

Atsakovė, nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, tačiau pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta pateisinančiomis. Taip pat nurodoma, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikoma svarbiomis priežastimis. Be to teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimas jau truko beveik tris metus, byloje buvo surinkti ir ištirti visi duomenys, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktas faktinės aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas šalių pateiktas aplinkybes bei jas įvertino, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Taip pat, atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pateiktą priešieškinį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas nurodė, kad nenustatė CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų priimti priešieškinį, bet išaiškino atsakovei, jog pašalinusi nurodytus trūkumus, ji gali pareikšti savarankišką ieškinį.

Teisėjų kolegijos nuomone nepagrįstas atsakovės argumentas, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo ir atlikto darbo, kadangi byla tęsėsi 32 mėnesius, vyko 7 teismo posėdžiai, byloje pateikta pakankamai daug rašytinių duomenų, kuriuos rinko ieškovės atstovas, surašyta eilė procesinių dokumentų. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atstovo laiko sąnaudas bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo ieškovei priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturi būti mažintinos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos 11,20 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,20 Lt pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).