Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pensinin­kė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. V. 2020 m. gegužės 11 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose, esančiuose Lazdijų m., Lazdijos g. 3, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-780/2020, apklausiama kaip liudytoja, davė melagin­gus parodymus, kad ji 2019 m. gruodžio 1 d. apie 5 val. (duomenys neskelbtini) matė, kaip jos sūnus V. V. grįžo namo savo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su trimis draugais ir išlipo iš automobilio galinės sėdynės, nors žinojo, nes matė, kad automobilį vairavo jos sūnus V. V.

Kaltinamoji A. V., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripa­žino visiškai. Paaiškino, kad supranta įtarimo esmę. 2020 m. gegužės 11 d. buvo Lazdijų rajo­no apylinkės teismo patalpose, esančiose Lazdijų m., Lazdijos g. 3, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą, pasirašė kažkokį dokumentą. Teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje, kurioje jos sūnus buvo kaltinamas, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kaip liudytoja davė melagingus parodymus, tai yra, kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 5 val. (duomenys neskelbtini) matė, kaip sūnus V. V. grįžo namo savo automobiliu, su trimis draugais ir išlipo iš automobilio galo, nors iš tikrųjų matė, kad automo­bilį vairavo jos sūnus V. V. Matė per namų langus, kaip jis išlipo iš automobilio priekio, iš vairuotojo pusės. Bet sūnus labai prašė, sakė: „mama padėk“, tai ji jo pasigailėjo, o dabar nuo rugsėjo mėnesio jis su ja nebendrauja, gyvena su sugyventine. Ji paskambino jam, pasakė, kad ją veža į policiją, tai jis atsakė, kad jo mažas reikalas. Gailisi, kad taip padarė. Neteista, nebausta. Gauna 240 eurų pensiją. Gyvena viena, nuosavame name (b. l. 80–81).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusi­kalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai:

- Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis (b. l. 4–5), kurioje nurodyta, kad 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu teismas nustatė, jog liudytoja A. V. 2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu melagingai teigė, kad 2019 m. gruodžio 1 d. apie 5 val. matė, kaip sūnus V. V. grįžo savo automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) su trimis draugais ir išlipo iš automobilio galo. Teismas šios liudytojos parodymus pripa­žino melagingais, nes dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kaltu pripažino ir nuteisė kaltinamąjį V. V., kuris vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Melagingų liudytojo parodymų davimas teisme atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl yra pagrindas spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nors liudytoja A. V. yra kaltinamojo V. V. motina, tačiau ji atsisakė pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, kai buvo supažindinta su tokia teise, todėl jai sutikus duoti parodymus, atsakomybė už melagingus parodymus gali būti taikoma. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 257 straipsniu, nusprendė pranešti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad liudytoja A. V., 2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose duodama parodymus, galėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

- 2020 m. gegužės 11 d. teisiamojo posėdžio protokolas (b. l. 22–36), kuriame nurodyta, kad liudytojai A. V. teisėjas išaiškino jos teises, klausė, ar liudytoja nori duoti paro­dymus. Liudytoja sutiko duoti parodymus. Teisėjas išaiškino liudytojai pasekmes, ji perskaitė ir pasirašė priesaiką. Liudytoja paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Apie 22 val. sūnus išva­žia­vo su automobiliu ir grįžo prieš 5 val., bet jį parvežė draugai, du girti, vienas pabėgo. Kur jis vakare išva­­žiavo, nežinojo, nesakė, kur važiuoja, bet kaip išvažiavo matė. Jis namuose gėrė be laipsnių gėri­mą, koks gėrimas nežino. Kai sūnus grįžo 5 val. ji buvo namuose, nemiegojo, laukė jo. Pas ją name yra vienas kambarys ir virtuvė. Į namą įėjimas iš gatvės pusės, iš Radvilų gatvės. Automobilis buvo pastatytas kieme, šalia Radvilų gatvės. Kambarys turi tris langus, virtuvė – vieną langą. Į namą yra vienas įėjimas. Kada grįš sūnus, nežinojo. Sūnų ji matė anksčiau, nei jis įėjo į namus. Į teisė­jo klau­simus atsakė, kad trys namo langai yra į Radvilų gatvę, vienas virtuvės – į kitą pusę. Į gatvės pusę yra kambario ir virtuvės langai. Kad sūnus grįžo su dar trimis draugais, matė, vienas išlipo, nubėgo per kalną, o du liko. Viską matė per virtuvės langą. Sūnus išlipo iš automobilio galo, nuo gatvės pusės. Kas išlipo iš vairuotojo vietos, neprisimena. Tą rytą skambino policijai, nes tie du, kai V. parėjo namo, palaukė ant kiemo ir prašė pakviesti V. Kai pasakė, kad jis miega, jie jai kažką pasakė ir ji paskambino policijai. Atvažiavo policija, klausė kur V., pasakė, kad miega. Jie nieko pas ją neklausė, įėjo į kambarį, prikėlė sūnų ir davė pūst jam;

- Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendis (b. l. 57–69), kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 1 d. apie 5 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asme­nims, vairavo jam priklausančią, motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybi­nio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai alkoholio matavimo prietaisu 6.26 val. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, ir jam paskirta 90 MGL dydžio (4 500 eurų) bauda.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamoji apklausiama liudytoja davė melagingus parodymus, todėl jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos penkios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majai laisvės apribojimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 113–115, 117).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. A. V. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista (b. l. 91); administracine tvarka nebausta (b. l. 92); yra našlė, pensininkė, nedirba (b. l. 89–90, 93, 94–95, 103); Psichikos ir priklausomybių ligų registre neįrašyta (b. l. 100); gyvenamosios vietos seniū­nija nurodo, kad gyvena tvarkingai, nusiskundimų jos elgesiu seniūnija negavusi (b. l. 103).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino pada­riusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, jai skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąją charakteri­zuo­jančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma mažesnė nei vidurkio dydžio laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajai ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendini­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteisto­jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. A. V. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gegužės 11 d. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunki­nantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Po nusikals­tamos veikos padarymo įsigaliojusi įstatymo (BK 48 straipsnio 3 dalies) redakcija griežtina atsako­mybę, sunkina kaltinamosios padėtį, todėl, remiantis minėta BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį ir gauna­mas pajamas, jai skirtina minimali įmoka (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, A. V. paskirtą bausmę sumažin­ti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. V. 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią ji privalo sumokėti per 4 (keturis) mėne­sius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.