Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-360/2013

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00437-2012-7

2013 m. kovo 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį mokytis arba dirbti, pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį mokytis arba dirbti. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant V. O. per šį laikotarpį mokytis arba dirbti.

Iš V. O. priteista 240 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. M., o nuteistajam neturint pakankamai lėšų ir turto, priteistą sumą nurodyta išieškoti iš jo įstatyminės atstovės I. S.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 9202,33 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2012-02-19, apie 16.20 val., viešoje vietoje – Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tarp 5 ir 6 aukštų, veikdamas kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y., kilusio žodinio konflikto metu paprašytas išeiti iš laiptinės asmuo, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nukentėjusiajam V. M. tyčia kumščiu trenkė į veidą, o pastarajam lipant laiptais žemyn, atbėgęs kumščiu trenkė nukentėjusiajam per rankas, kumščiu sudavė iš nugaros į kairę galvos pusę, o po to, paragintas V. O., spyrė V. M. į nugarą, dėl to nukentėjusysis nukrito nuo laiptų į laiptinės aikštelę. Tuo metu, V. M., gulinčiam ant grindinio, asmuo, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įspyrė į nugaros sritį apie 3 kartus, o V. O. spyrė nukentėjusiajam į veidą apie 5 kartus, dėl ko nuo suduotų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę ir jam buvo padaryti trijų kūno sričių sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimas kaktos kairėje, kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, apatinės lūpos kairėje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, komplikavęsis potraumine dešinio plaučio apatinės skilties pleuropneumonija, kompresinis stuburo II juosmeninio slankstelio lūžimas, I-II juosmeninių stuburo slankstelių discistas su disko edema, kas sukėlė V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, imant sužalojimų visumą. Tokiais įžūliais veiksmais V. O., veikdamas kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodamas smūgius, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

iš nuteistojo V. O. priteisti 1 000 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas; iš nuteistojo V. O. priteisti ne mažesnę 10 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, nukentėjusiojo atstovo advokato teigimu, V. M. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašydamas priteisti neturtinę žalą nukentėjusysis buvo nurodęs, kad ilgam laikui buvo sutrikdytas jo gyvenimo ritmas, dėl to didelių nepatogumų turėjo ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai, kadangi jį reikėjo prižiūrėti, lankyti ligoninėje. Po sumušimo jis patyręs didelį dvasinį šoką ir sukrėtimą, jautęs didelį pažeminimą, nes jį, garbingo amžiaus žmogų, tiesiog laiptinėje prie jo buto durų sumušė nepilnamečiai. Jis turėjęs didelius nepatogumus, pastoviai jautęs galvos skausmą, reikėję lankytis pas gydytojus, gydytis ligoninėse, praeiti reabilitacinį gydymą. Dėl šio sumušimo visą pusmetį buvęs emocinėje depresijoje, nes nežinojęs, kokie bus gydymo rezultatai ir kokie bus liekamieji sumušimo reiškiniai. Jis nesijaučiantis pilnai pasveikęs, nes kartais jam skauda galvą, o tai gali būti tik buvusio sumušimo pasekmė, nes anksčiau galva neskaudėdavo. Teisme dėl sužalojimo liekamųjų pasekmių jis nurodė, kad negali normaliai lankstytis, vaikščioti, nes skauda nugarą, dėl ko jis turi dienos metu nešioti įtvarą ant juosmens, kas sudaro didelius nepatogumus. Taip pat yra apsunkintas važiavimas ir už automobilio vairo. Dėl šio sužalojimo jis fiziškai tapęs ne toks pajėgus, turintis atsisakyti kai kurių fizinių darbų.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis V. M. dėl nusikalstamų V. O. veiksmų patyrė fizinį skausmą, bei nesunkų kūno sužalojimą, didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, jo reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas, tačiau sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis konkrečiai neargumentavo iš ko susideda jam padaryta būtent tokio dydžio neturtinė žala. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį bei kad įvykdyti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, todėl pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 2000 Lt. Su tokiu dideliu civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimu nukentėjusiojo atstovas nesutinka. Pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Būtent tai ir neįvertinta teismo nuosprendyje.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas bei įstatyminė atstovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo V. M. atstovas nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo bei nuteistajam paskirtos bausmės neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino bei paskyrė teisingą bausmę.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo V. M. atstovas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino nuo 20 000 Lt iki 2 000 Lt jam priteistos neturtinės žalos dydį. Šie skundo argumentai, kolegijos nuomone, iš dalies yra pagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį ir prašė teismo iš kaltininko priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2., b. l. 4-5). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nukentėjusysis konkrečiai neargumentavo iš ko susideda jam padaryta būtent tokio dydžio neturtinė žala. Taip pat atsižvelgė ir į kaltininko turtinę padėtį (nepilnametis, mokosi, savarankiškų pajamų neturi) bei į tas aplinkybes dėl kurių kaltinamasis įvykdė šią nusikalstamą veiką – tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam V. M. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog dėl V. O. nusikalstamų tyčinių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Taigi fizinį smurtą nuteistasis panaudojo prieš fiziškai silpnesnį, vyresnio amžiaus žmogų. Fizinis smurtas buvo panaudotas laiptinėje, šalia nukentėjusiojo namų, taigi nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, būdamas sužalotas beveik savo namuose, prarado saugumo jausmą. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti trijų kūno sričių sužalojimai galvos, krūtinės, stuburo srityse. Iš papildomos specialisto išvados duomenų matyti, kad nukentėjusysis po įvykio gydėsi ir galimai dėl buvusios kontuzijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir nėra duomenų apie nukentėjusiojo V. M. padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius, tačiau šios aplinkybės nepaneigia nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų stiprumo. Vien pats sužalojimų padarymo faktas pirmiau aptartomis aplinkybėmis nukentėjusiajam nebuvo nė kiek moraliai lengvesnis.

Nukentėjusiojo teigimu, dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų, jam ilgam laikui buvo sutrikdytas jo gyvenimo ritmas, dėl to didelių nepatogumų turėjo ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai, kadangi jį reikėjo prižiūrėti, lankyti jį ligoninėje. Po sumušimo jis patyrė didelį dvasinį šoką ir sukrėtimą, jautė didelį pažeminimą. Nukentėjusysis pastoviai jautė galvos skausmą, reikėjo lankytis pas gydytojus, gydytis ligoninėse, praeiti reabilitacinį gydymą. Dėl šio sumušimo visą pusmetį buvo emocinėje depresijoje, nes nežinojo, kokie bus gydymo rezultatai ir kokie bus liekamieji sumušimo reiškiniai. Jis iki šiol nesijaučia pilnai pasveikęs, kadangi kartais jam skauda galvą. Nukentėjusysis nurodė, kad negali normaliai lankstytis, vaikščioti, nes jam skauda nugarą, dėl ko jis turi dienos metu nešioti įtvarą ant juosmens, kas sudaro didelius nepatogumus. Taip pat yra apsunkintas važiavimas ir už automobilio vairo. Dėl šio sužalojimo jis fiziškai tapo ne toks pajėgus bei turi atsisakyti kai kurių fizinių darbų.

Taigi įvertinusi pirmiau aptartas nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajam priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra aiškiai per menka. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam V. M. didintinas iki 5 000 Lt. Ši suma, kolegijos nuomone, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumo laipsniui ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką. Pažymėtina, kad pastaruoju metu Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika rodo, kad BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 15 000 Lt (2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009).

Be to, nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręstų procesinių išlaidų klausimo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas E. Staponkus už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pateikė 1 000 Lt pinigų priėmimo kvitą (t. 2, b. l. 6). Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neišsprendė procesinių išlaidų klausimo, todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas, iš nuteistojo V. O. nukentėjusiajam V. M. už advokato paslaugas priteisiant 1 000 Lt sumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad V. M. už advokato pagalbą apeliaciniame procese sumokėjo 500 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo atstovas rengė apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistojo V. O. nukentėjusiajam V. M. priteisia 500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendį:

iš V. O. V. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 Lt;

priteisti iš nuteistojo V. O. nukentėjusiajam V. M. 1500 Lt turėtų išlaidų advokato, atstovavusio jį pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.