- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- I-9035-362/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02039-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas R. K. nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 20 d. būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas, jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas, ir jis 2018-1028 nutarimu buvo nubaustas, uždraudžiant jam vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Be to, jam dar buvo paskirta bauda, nes Šiaulių tardymo izoliatorius perdavė medžiagą Šiaulių apskrities VPK, tad jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius nusikaltimus. Dėl to jam teko teikti skundą į Šiaulių apylinkės teismą, kelis kartus, 4 ar 5, jis buvo etapuojamas į teismą, kol galų gale teismas panaikino jam paskirtą nuobaudą. Dėl tokių etapavimų jis buvo emociškai ir dvasiškai varginamas, jam buvo uždėta didžiulė įrodinėjimų našta, jis patyrė neigiamų išgyvenimų, rūpesčių. Viso to nebūtų, jei Šiaulių tardymo izoliatorius peržengęs Konstitucijos ribų, siekdamas jį nubausti antrą kartą už tą patį pažeidimą. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, ji buvo paskirta dėl to, kad jis elgėsi agresyviai, garsiai šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais, , nurodė, kad nevykdys jokių tvarkų ir reikalavimų, spardė duris, išdaužė durų akutę. 2018-10-26 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimu Nr. 25/04-1143 jam buvo paskirta nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Taip pat, nustačius, jog pareiškėjas galimai padarė ne tik drausmės pažeidimą, bet ir administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 506 str., 4 d., 508 str. , medžiaga dėl jo nubaudimo buvo perduota Šiaulių apskrities VPK. Buvo priimtas sprendimas skirti baudą pareiškėjui, po to jis kelis kartus teismo nurodymu buvo etapuojamas į teismo posėdžius.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to kad Šiaulių tardymo izoliatorius kreipėsi dėl jo pažeidimo į Šiaulių apskrities VPK, dėl ko jis du kartus buvo nubaustas už tą patį pažeidimą..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas šioje byloje yra būtent Šiaulių tardymo izoliatorius ir būtent šio atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pareiškėjui R. K. 2018-10-26 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimu Nr. 25/04-1143 buvo paskirta nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šios paskirtos nuobaudos teisėtumo pareiškėjas šioje byloje neginčija.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2018-11-02 raštu Nr. 14/01-13181 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK, nurodydamas, jog pareiškėjas galimai padarė galimai padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 str., 4 d., 508 str., nes 2018-10-20 rytinio patikrinimo metu elgėsi agresyviai, garsiai šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais, nurodė, kad nevykdys jokių tvarkų ir reikalavimų, spardė duris, išdaužė durų akutę, ir pateikė su šiuo įvykiu susijusią medžiagą.
Kaip matyti iš LITEKO sistemoje esančios administracinių nusižengimų bylos Nr.: II-47-914/2019, Šiaulių apskrities VPK 2018-12-03 nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį galutine subendrinta 115 eurų bauda už tai, kad jis 2018-10-20 8 val. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius jaunesniosios specialistės I. J. atžvilgiu, taip pažemindamas jos garbę ir orumą, nevykdė teisėto nurodymo nusiraminti. Šis sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apylinkės teismui, kur 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu buvo nutarta panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-12-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju R. K. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo reikalavimo nusiraminti. Iš byloje esančių duomenų (tarnybinių pranešimų, liudytojų paaiškinimų, paties R. K. parodymų) matyti, kad R. K. 2018-10-20 8 val. buvo nepasiklojęs gulto, gulėjo po antklode, nevykdė administracijos reikalavimų laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, išeiti iš kameros, elgėsi agresyviai, reikalavo išjungti dieninį apšvietimą, spardė kameros duris, sudaužė stebėjimo akutės stikliuką. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 4 punkte bei Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011-06-22 įsakymu Nr. 1/01-205, 10.2 punkte numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo tausoti tardymo izoliatoriaus turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. tarnybiniuose pranešimuose išvardintais veiksmais pažeidė nurodytuose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir draudimus. Tačiau atsižvelgus į tai, kad suimtajam (nuteistajam) pažeidus nurodytas vidaus tvarkos taisykles gali būti skiriamos Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje numatytos nuobaudos, pripažįstama, kad R. K. nesilaikius administracijos reikalavimo nusiraminti, jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nes už tokio pobūdžio pažeidimą taikytina drausminė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017). Jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, netaikytina administracinė atsakomybė. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-10-26 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo matyti, kad dėl visų nurodytų veiksmų, įskaitant administracijos darbuotojų nurodymų nevykdymą, R. K. jau buvo paskirta drausminė nuobauda - draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį šiuo atveju panaikintina.
Tuo tarpu ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Teismo posėdyje jaunesnioji specialistė I. J. nurodė, kad R. K. elgėsi įžūliai ir jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jos tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad R. K. garsiai šūkavo ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. R. K. paaiškinime neneigė, kad įvykio metu keikėsi, skundo argumentuose ir teisme jis nurodė, kad konfliktavo su kitu pareigūnu ir vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jaunesniosios specialistės I. J. atžvilgiu nevartojo jokių necenzūrinių žodžių. Liudytojas Egidijus Kaziulis negalėjo patvirtinti, kad R. K. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius prieš I. J.. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. K. įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau vien necenzūrinių žodžių pavartojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį. Be to, už necenzūrinių žodžių vartojimą, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimą (nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių) jam jau buvo tuo pačiu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-10-26 nutarimu paskirta drausminė nuobauda. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. K. galėjo necenzūrinius žodžius pavartoti ir jaunesniosios specialistės atžvilgiu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teisėsaugos pareigūnai turi priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus. Teisėsaugos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja šalinti bręstančias konfliktines situacijas ir netapti konflikto šalimi, todėl atsiradusios įtampos ar kilusio mikrokonflikto metu apie juos pasakyti žodžiai, nekorektiška, įžeidžianti asmens pozicija turi būti toleruojama daug labiau nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019, 16 punktas). Todėl kaskart negali būti keliamos administracinių nusižengimų bylos dėl statutinių valstybės tarnautojų darbe dažnai pasitaikančių konfliktinių situacijų. Įvertinus aplinkybes, kad pavartoti žodžiai nėra tiesiogiai susiję su statutinio valstybės tarnautojo statuso pažeminimu (pavartoti bendro pobūdžio keiksmažodžiai), kad byloje nėra duomenų, jog toks R. K. elgesys būtų sutrikdęs pažeminęs I. J. kitų nuteistųjų ar kolegų akyse, teismas konstatuoja, kad R. K. veiksmuose nėra ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Tokiu būdu, teismas, išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylą, nenustatė, kad dėl ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo buvo kreiptasi nepagrįstai, jau esant pareiškėjui nubaustam drausmine tvarka dėl to paties pažeidimo, tačiau nustatė, kad toks pažeidimas nepadarytas.
ANK 590 straipsnis 2 dalis numato, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai nėra tie pareigūnai, kurie gali surašyti atitinkamo administracinio nusižengimo protokolą ir skirti nuobaudą, tačiau teisę kreiptis į atitinkamus pareigūnus, kad būtent jie įvertintų, yra ar nėra padarytas administracinis nusižengimas, tokią teisę turi, tad Šiaulių tardymo izoliatorius, kreipdamasis į Šiaulių apskrities VPK su pranešimu apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėtina, jog tolesnis administracinio nusižengimo tyrimas, kurio metu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas skirti jam baudą, o po pareiškėjo skundo teismui ir kelių teismo posėdžių ši bauda buvo panaikinta, buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus visiškai neįtakojamas ir susijęs ne su pačiu pranešimu apie galimus administracinius nusižengimus, o su šio pranešimo tyrimu.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, pranešant apie galimus administracinius pažeidimus.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.