- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-490-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00072-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- E. U.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties E. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimu E. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, tai yra už tai, kad 2013-09-11 apie 19 val. 06 min., būdamas viešoje vietoje, esančioje J. Basanavičiaus gatvėje prie namo Nr. 19, Kalvarijoje, vykusio namo bendrijos narių susirinkimo metu nepadoriu atstumu, rūkydamas cigaretę priėjo prie ant suoliuko sėdėjusios namo bendrijos pirmininkės E. P. ir įžūliai, vartodamas įžeidžiantį posakį, bruko pasirašyti ant jo turimo popieriaus lapo. Tokiais savo veiksmais E. U. trikdė viešąją tvarką ir susirinkime dalyvavusių narių rimtį.
E. U. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, paskirta 200 Lt (dviejų šimtų litų) administracinė bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad E. U. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 07-14-8114847 (b. l. 1), E. U. paaiškinimas (b. l. 2), E. P. prašymas ir paaiškinimas (b. l. 3-4), B. P. paaiškinimas (b. l. 5), I. P. paaiškinimas (b. l. 6), T. Z. paaiškinimas (b. l. 7), tarnybinis pranešimas (b. l. 9), liudytojų M. K., J. Š., A. S., V. Č., B. M. apklausos protokolai (b. l. 10-15); garso įrašo stenograma (b. l. 17) CD laikmena su pokalbio įrašo fragmentu (b. l. 20), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 18). Nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo savo kaltę neigia, teismas ją laikė visiškai įrodyta. E. U. parodymus, kuriais jis neigė savo kaltę, teismas vertino kaip siekį išvengti atsakomybės. O nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir visumoje sudaro vieningą ir darnią įrodymų seką, kurie neginčytinai patvirtina aplinkybes, kad 2013-09-11 apie 19 val. 06 min., būdamas viešoje vietoje, esančioje J. Basanavičiaus gatvėje prie namo Nr.19, Kalvarijoje, vykusio namo bendrijos narių susirinkimo metu nepadoriu atstumu, rūkydamas cigaretę priėjo prie ant suoliuko sėdėjusios namo bendrijos pirmininkės E. P. ir įžūliai, vartodamas įžeidžiantį posakį, bruko pasirašyti ant jo turimo popieriaus lapo, vertino kaip patvirtinančius E. U. kaltę.
Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, jog E. U. atliko administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, atitinkančius veiksmus. Jo įžūlus elgesys, nepagarba susirinkimo dalyviams bei pirmininkei, susirinkimo eigos sutrikdymas ir sudarė ATPK 174 straipsnyje uždraustos veikos būtinuosius objektyviuosius požymius.
Šalies argumentai
E. U. nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutarimu ir apeliaciniu skundu prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje. Apeliaciniame skunde nurodydamas ATPK 174 straipsnio objektyviuosius požymius, apeliantas pažymi, kad jo veiksmuose tokių požymių nenustatyta. Nei pareigūnas protokole, nei vėliau pirmosios instancijos teismas nutarime nekonkretizavo ir nepasisakė, kokius jo veiksmus laiko įžūliais, pažeidusiais valstybės nustatytą tvarką, sukeliant realią grėsmę visuomeniniams santykiams, susiklostantiems viešosios tvarkos srityje, kokią įtaką kaltinimui turi cigaretės rūkymas tam neuždraustoje vietoje, koks konkretus posakis buvo pavartotas ir kaip jis galėjo įžeisti E. P., kodėl ir koks atstumas laikomas nepadoriu. Apeliantas pažymi, kad protokolo surašymas yra kaltinimo asmeniui pateikimas, kuris turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Nutarime apsiribota formaliu veiksmų išvardinimu, nepaaiškinant, ką reiškia priėjimas prie E. P. „nepadoriu atstumu“, kuo pasireiškė įžūlus elgesys, koks konkrečiai „įžeidžiantis išsireiškimas“ buvo pavartotas E. P. atžvilgiu, kokiu būdu E. U. bendravimas su bendrijos pirmininke įžeidė susirinkimo narių orumą, (pagal bendrijos ,,Gluosnis“ įstatų 25.5 p., bendrijos nariai turi teisę „gauti informaciją, apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius“, todėl tokio rašytinio prašymo pateikimas bendrijos pirmininkei jos narių susirinkimo metu buvo priimtinas). Teismas nenustatė ir neišaiškino paminėtų aplinkybių, todėl negalima teigti, kad jo (E. U.) veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnio sudėčiai būtinus objektyviuosius požymius, tačiau konstatavo priešingai, todėl padarė klaidingą išvadą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „akivaizdu, jog jo veiksmai buvo sąlygoti veikiant tiesiogine tyčia“. Apeliantas paaiškina, kad susirinkimo metu bendrijos „Gluosnis“ pirmininkei pateikė rašytinį prašymą, prašydamas pateikti namo bendrijos įstatus, nes įtarė, kad pirmininkė, pažeisdama įstatus, neteisėtai renka papildomus mokesčius. Jau keletą kartų prašė žodžiu, tačiau gaudavo neigiamą atsakymą, nors kaip šios bendrijos narys turėjo teisę juos gauti. Registruotu paštu siųstų prašymų pirmininkė tyčia neatsiimdavo, ir jie grįždavo neįteikti, todėl neliko kito kelio kaip susirinkimo metu dalyvaujant ir kitiems bendrijos nariams tiesiogiai pateikti prašymą. Jo veiksmai buvo atlikti tik tam, kad pateiktų prašymą, tikėjosi, kad pirmininkė nedrįs atsisakyti jį priimti kitų narių akivaizdoje. Kadangi E. P. nuolat jo atžvilgiu elgiasi priešiškai, ji melagingai nurodė, kad įvykio metu, atseit, apeliantas pūtė dūmus jai į veidą (to teisme nepatvirtino nei liudytojai, nei pati E. P.), ją įžeidė vartodamas nepadorų žodį. Kai kurių bendrijos narių tvirtinimu, keletui minučių buvo sutrukdytas susirinkimas, tačiau tai įvyko ne dėl jo veiksmų pateikiant prašymą pirmininkei, o dėl vėlesnių jos sugyventinio J. Š. veiksmų, kai jis stumdydamas apeliantą, jį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir tiesiogiai pagrasino susidorojimu jam ir jo šeimos nariams. Tai akivaizdžiai girdisi iš teismui pateikto garso įrašo. Apeliantas pažymi, kad liudytojų parodymai lyginant medžiagos policijoje rinkimo metu duotus parodymus ir duotus nagrinėjant bylą teisme, yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, priešingai negu davė parodymus pati nukentėjusioji, kad „E. U. burnoje laikė cigaretę, kadangi buvo arti jos, į ją buvo pučiami dūmai ir biro ant jos pelenai“, tačiau nukentėjusioji E. P. nurodė, kad E. U., kuris rūkė cigaretę ir priėjęs prie jos pateikė jai pasirašyti kažkokį lapą, kurio turinio ji teigia nemačiusi, tačiau necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo, jos neįžeidinėjo, tik reikalavo pasirašyti, kad gavo raštą. E. U. rūkant, nuo cigaretės, jos teigimu, biro pelenai, tačiau ne ant jos. Jokių grasinimų jis neišsakė, tik „negražiu tonu“ reikalavo pasirašyti raštą, kad jį gavo. Ji nurodė, kad bendrijos narys turi teisę reikalauti pateikti dokumentus, o ji turi pareigą pateikti bendrijos nario reikalaujamus dokumentus. Toje vietoje, kurioje vyko bendrijos narių susirinkimas, rūkyti leidžiama, jokių draudžiančių ženklų nėra. Jos nuomone, E. U. elgesys buvo netinkamas ir jai nepriimtinas, tačiau kodėl, paaiškinti nesugebėjo. Liudytojas M. K. dėl pavartotų E. P. atžvilgiu žodžių policijoje nurodė, kad girdėjo žodžius „pasirašyk, mergužėle“, o teisme teigė, kad E. U. sakė „imk, varna, pasirašyk“. Jo teigimu, E. U. jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, jo paties orumo ir rimties neįžeidė. Apelianto manymu, liudytojas pats nieko realiai negirdėjo, o fantazuoja, priklausomai nuo to, ką girdėjo iš namo gyventojų. Liudytojas J. Š. nurodė, kad įvykio metu nuo E. U. cigaretės, kuri buvo burnoje, jo sugyventinei E. P. į plaukus krito pelenai, nors nei vienas susirinkime dalyvavęs liudytojas, nei pati E. P. to nepatvirtino. Dauguma liudytojų nurodė, kad cigaretę E. U. turėjo burnoje, todėl niekaip pelenai negalėjo užkristi ant E. P.. Todėl J. Š. parodymai melagingi. Be to, E. U. turėjo ne stovėti prieš E. P., kuri sėdėjo ant maždaug 20-25 cm aukščio šaligatvio, E. U. stovint atitinkamai žemiau ant stovėjimo aikštelės, o būti virš jos galvos, kas buvo neįmanoma. Liudytojas A. S. nurodė, kad E. U. pateikė E. P. pasirašyti kažkokį dokumentą, necenzūrinių žodžių jis nevartojo, susirinkimo prieidamas prie pirmininkės nenutraukė, tačiau jam užkliuvo E. U. bendravimo kultūra, nes jis nepasisveikino, o iš karto kišo dokumentą pirmininkei pasirašyti. Liudytoja D. Š. nurodė nieko reikšmingo nemačiusi. Bendrijos pirmininkė E. P. su E. U. konfliktuoja dėl jai nežinomų priežasčių. Liudytoja B. M. apklausiama policijoje nurodė, kad E. U. E. P. primygtinai kišo pasirašyti kažkokį dokumentą, priėjęs prie jos „nepadoriu atstumu“. Ji nurodė, kad girdėjo žodžius „pasirašyk, mergužėle“, tačiau teisme ji jau negalėjo nurodyti konkrečių žodžių, tik teigė, kad necenzūrinių jis tikrai nevartojo. Ji nurodė, kad nematė, jog būtų pučiami cigaretės dūmai į E. P., o nemandagus elgesys buvo abipusis. Taip pat negalėjo įvardinti, kokiu atstumu stovėjo E. U. ir kodėl, jos nuomone, jis „nepadorus“. Liudytoja I. N. nurodė, kad susirinkimo metu atėjęs E. U. nepasisveikino, rūkydamas pateikė E. P. kažkokį lapą ir liepė pasirašyti. Kad E. U. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius E. P. ar kitų susirinkimo narių atžvilgiu, negirdėjo. Liudytoja V. Č. apklausiama policijoje nurodė, kad E. U. vartojo pasakymą „pasirašyk, mergužėle“, nors apklausiama teisme to jau nepatvirtino. Ji nurodė, kad E. U. rūkė cigaretę ir prašė E. P. pasirašyti, kad gavo prašymą. Ji nurodė, kad E. U., jos nuomone, pasielgė negražiai, nes net nepasisveikino su kitais bendrijos nariais. Liudytoja T. Z. nurodė, kad vykstant susirinkimui, atėjo E. U., kuris elgėsi nepagarbiai, nes nepasisveikino, ir iš karto priėjęs prie bendrijos pirmininkės, rūkydamas cigaretę, pateikė kažkokį lapą pasirašyti, sakė, kad nori gauti bendrovės įstatus, tada įsikišo J. Š. ir liepė E. U. pasitraukti, susirinkimo metu ginčo nekilo. Liudytoja I. P. nurodė, susirinkimo metu E. U. priėjęs prie bendrijos pirmininkės kišo pasirašyti kažkokius lapus. Pirmininkė atsakė, kad „nesirašys“, jos nuomone, E. U. elgesys buvo negražus, nes jis rūkė, nepasisveikino su kitais susirinkimo dalyviais. Ji taip pat nurodė, kad toje vietoje, kurioje vyko susirinkimas, ženklo, draudžiančio rūkyti, nėra. Jokių įžeidžiančių žodžių nei E. P., nei kitų bendrijos narių atžvilgiu E. U. tikrai nevartojo. Iš liudytojų apklausų apeliantas daro išvadą, kad jo elgesys susirinkimo metu buvo tik nekultūringas, todėl daugiausiai gali būti vertinama kaip etikos trūkumas, bet jokiu būdu nesudaro nedidelio chuliganizmo sudėties objektyviosios pusės požymių. Juo labiau, kad bendravimas vyko keletą minučių ir tik asmeniškai su bendrijos pirmininke E. P., kuri, nors ir turėjo pareigą priimti bendrijos nario rašytinį prašymą, kategoriškai atsisakė tai padaryti. Kiti bendrijos nariai į pokalbį nebuvo įtraukti, sėdėjo ir tylėjo, jokio prieštaravimo iš jų pusės E. U. veiksmams nebuvo. Iš to išeina, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka, nes susirinkimo metu teisę kreiptis jam rūpimu klausimu turi bet kuris bendrijos narys, tokiu savo kreipimusi E. U. tyčios pažeisti viešąją tvarką ar kitų bendrijos narių teises neturėjo, tik pats realizavo savo kaip bendrijos nario teisę gauti informaciją. Apeliantas nurodo, kad garso įrašo turinys paneigia daugumos liudytojų duotus tendencingus parodymus, dėl jo vartoto leksikono, rodo, kad jis su E. P. bendravo pagarbiai, pirmininkė privalėjo oficialų rašytinį bendrijos nario prašymą paimti, užprotokoluoti ir per nustatytą terminą pateikti atsakymą. Necenzūrinius žodžius ir grasinimus vartojo ne E. U., o J. Š.. Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp E. P. ir E. U. buvo asmeninio pobūdžio pokalbis, jis vyko pakankamai trumpai, viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių, ir šioje situacijoje nedalyvavusių žmonių rimties nepažeidė. Apeliantas įsitikinęs, nė vienas veiksmų, kurie, teismo nuomone, sudaro ATPK 174 straipsnio sudėtį, neatspindi nedidelio chuliganizmo dispozicijos turinio, nes nebuvo vartoti necenzūriniai žodžiai, nenustatyta ir neaišku, koks įžeidžiamas žodis buvo pavartotas, kaip nenustatyta, kad apskritai buvo pavartotas įžeidžiantis žodis, garso įraše jo nėra užfiksuota, o liudytojų parodymai prieštaringi. Net jei būtų pavartotas žodis „mergužėle“, kaip teigia pati nukentėjusioji, tai lietuvių kalbos žodyne mažybiniu, maloniniu žodžiu nurodomas pasakymas, niekaip nesiejamas su necenzūriniu ar nepagarbiu asmeniui. Taip pat neaišku, koks atstumas ir kuo remiantis bendraujant su asmeniu laikomas nepagarbiu, o rūkymas viešoje vietoje, kurioje tai neuždrausta, taip pat nesudaro ATPK 174 straipsnio sudėties. Pagaliau neaišku, kokiais ir kieno veiksmais buvo sutrikdyta bendrijos narių rimtis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininkas prašo E. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, nes E. U. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta byloje surinkta medžiaga.
E. U. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde E. U. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, jog nėra ATPK 174 straipsnio sudėties objektyviųjų požymių ir kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.
Patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas E. U. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. U. kaltė, padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta.
ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Be to, iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje).
Byloje nekyla ginčo, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, su tuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Byloje neginčijamai įrodyta, kad E. U. veikė prie daugiabučio namo, esančio Basanavičiaus g. 19, Kalvarijoje, laiptinės, namo bendrijos susirinkimo metu, kai kieme buvo susirinkę daug namo gyventojų, todėl veikos vieta absoliučiai atitinka teismų praktikos suformuotos viešosios vietos sąvoką – vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Apskritai veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. O nagrinėjamu atveju E. U. nubaustas už tai, kad 2013-09-11 apie 19 val. 06 min., vykusio namo bendrijos narių susirinkimo metu nepadoriu atstumu, rūkydamas cigaretę priėjo prie ant suoliuko sėdėjusios namo bendrijos pirmininkės E. P. ir įžūliai, vartodamas įžeidžiantį posakį, bruko pasirašyti ant jo turimo popieriaus lapo, ir tokiais savo veiksmais trikdė viešąją tvarką ir susirinkime dalyvavusių narių rimtį.
E. U. neginčija fakto, jog jis atėjo į vykusį namo bendrijos narių susirinkimą, kadangi yra bendrijos narys, ir atsinešė rašytinį prašymą, kad bendrijos pirmininkė E. P. jam pateiktų bendrijos įstatus. Garsiai perskaitė pareiškimo turinį ir padavė, kad E. P. jame pasirašytų, bet ji tai padaryti atsisakė.
Tačiau apeliantas nesutinka, jog dėl to jo elgesys laikytinas įžūliu. Jis tvirtina, kad E. P. žodžiu neįžeidinėjo, necenzūrinių žodžių nevartojo, degančią cigaretę laikė rankoje, o ne burnoje, ir nuo jos nekrito pelenai ant pirmininkės. Jo veiksmai susirinkimo nesutrikdė, nes visas veiksmas vyko tik kelias minutes, žmonės tylėjo, jokių prieštaravimų iš jų pusės dėl jo elgesio nebuvo. Priešingai, susirinkimą sutrikdė vėlesni J. Š. veiksmai prieš jį.
Visgi byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tokią apelianto poziciją visiškai paneigia. Nukentėjusioji E. P., liudytojai M. K., J. Š., A. S., B. M., I. N., V. Č., I. P. patvirtino, kad E. U. elgesys realiai sutrikdė susirinkimo eigą. Susirinkime dalyvavusius bendrijos narius šokiravo E. U. nekultūringas, įžūlus ir aplinkinius asmenis ignoruojantis elgesys, kai jis įsiveržęs į jau vykstantį susirinkimą, primygtinai, savais interesais, nepaisydamas jokių visuotinai nustatytų elgesio normų, susirinkime dalyvaujančių asmenų nuomonės, kibo prie bendrijos pirmininkės, reikalaudamas ją priimti jo prašymą. Taigi, susirinkime dalyvavę namo gyventojai turėjo ne savo noru stebėti itin nemalonią situaciją ir sukeltą konfliktą.
Nukentėjusioji E. P. patvirtino, kad E. U. prie jos priėjo ypač arti, pažeisdamas jos asmeninę erdvę, praktiškai kojomis liesdamas jos kelius, burnoje laikė cigaretę, nuo kurios byrėjo pelenai, pakeltu, įsakmiu tonu pareikalavęs „rašykis, mergužėle“, pateikė kažkokį raštą. Analogiškas aplinkybes ji išdėstė ir savo 2013-09-17 paaiškinime Kalvarijos policijos komisariate.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia nesutinkąs, kad prie nukentėjusios priėjo nepadoriai arti, nes neaišku, koks atstumas yra padorus. Kaip patvirtino nukentėjusioji ir liudytojas J. Š., apeliantas E. U. prie nukentėjusios priėjo taip, kad stovėjo praktiškai apžergęs jos kojas. Šią aplinkybę patvirtino ir B. P. 2013-10-18 paaiškinime. Kad jis priėjo itin arti nukentėjusios, nurodė ir kitos liudytojos savo paaiškinimuose, tai I. P., T. Z. V. Č., B. M. bei liudytojas E. M. K. teismo posėdyje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuotinai priimta, kad kiekvienas žmogus turi asmeninę erdvę, kurios pažeidimas tam žmogui sukelia diskomfortą. O bendraujant, ypač su svetimu žmogumi, būtina išlaikyti tam tikrą tarpusavio atstumą, kad neverstume kito asmens jaustis nemaloniai, nepatogiai. Mokslininkai nustatė, kad nepažeidžiant asmeninės erdvės, su pašnekovu galima bendrauti 20-40 cm atstumu nuo jo veido. Tačiau socialinė erdvė, skirta įprastam kasdieniam bendravimui su naujais pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis nuo žmogaus nutolusi per 122 – 366 cm. Už šios erdvės prasideda viešoji erdvė, atvira visiems. O E. U. šio atstumo nepaisė, nukentėjusioji tokį itin artimą kontaktą priėmė kaip grėsmę jos asmens saugumui, tai sukėlė jai nemalonius pojūčius.
Nukentėjusiosios E. P. parodymus patvirtino ir liudytojas M. K., jis paaiškino, kad E. U. priėjo arti pirmininkės, buvo su cigarete burnoje, pasakė „imk, varna, pasirašyk, ar kažką panašaus“. 2013-09-27 apklaustas liudytoju M. K. nurodė, kad E. U. priėjo prie E. P. nepadoriu atstumu ir pradėjo įkyriai brukti kažkokius popierius, įžūliai reikalaudamas juos pasirašyti, girdėjo E. U. sakant „pasirašyk, mergužėle“, kas patvirtina ir nukentėjusiosios duotus paaiškinimus. Nors E. U. skunde tokį liudytojo parodymų neatitikimą laiko esminiu, tačiau su tuo negalima sutikti, nes tam įtakos galėjo turėti subjektyvus faktorius, kadangi liudytojo apklausa policijoje vyko po įvykio, todėl M. K. galėjo geriau atsiminti visas detales, be to, teismo posėdyje jis kategoriškai netvirtino, jog E. U. pasakė būtent tokius žodžius, tačiau patvirtino, jog jie pasakyti buvo įžūliai.
Panašiai situaciją apibūdina ir kiti liudytojai: A. S. nurodė, kad E. U. priėjo prie pirmininkės rūkydamas, nepadoriai arti, kišo kažkokius lapus, paskui įvyko ginčas ir apsižodžiavimas. Tokie jo veiksmai pažeidė visų buvusių susirinkime orumą, tai jis patvirtino ir 2013-09-26 parodymuose. Kad E. U. elgesys sutrikdė susirinkimo eigą, jo elgesys buvo įžeidžiantis ne tik pirmininkės atžvilgiu, bet visų bendrijos narių, nes visi dėl to buvo susinervinę, nurodė ir B. M.. I. N. taip pat patvirtino, kad dėl E. U. elgesio susirinkimas buvo sutrikdytas, jis nepasisveikino, priėjo prie E. P. rūkydamas cigaretę, nuo kurios dūmai ėjo jai į veidą, pakišo lapą, liepdamas pasirašyti.
Analogiškus parodymus davė ir V. Č., T. Z., I. P., liudytojos patvirtino, kad E. U. atėjo pavėlavęs, nepasisveikinęs, rūkydamas priėjo prie pirmininkės, kišo jai kažkokį lapą, reikalaudamas pasirašyti, ir toks jo elgesys sutrikdė susirinkimo eigą.
Šie liudytojų parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusios E. P. ir liudytojo J. Š., kurio paaiškinimus apeliantas laiko nepatikimais dėl liudytojo asmeninių santykių su nukentėjusiąja, parodymus. J. Š. taip pat nurodė, kad E. U. priėjęs prie pirmininkės pasakė „še mergužėle, rašykis“. Cigaretės pelenai byrėjo E. P. į plaukus, jis priekabiavo prie E. P., apsižergė jos kojas ir primygtinai reikalavo ją pasirašyti kažkokius popierius.
Taigi, liudytojų parodymai paneigia apelianto išsakytą poziciją, jog jo elgesys neturėjo įtakos susirinkimo eigai, jo nesutrikdė, kad galbūt jis buvo nemandagus ir nekultūringas, tačiau tikrai nesielgė chuliganiškai. ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad viešoji tvarka ir rimtis gali būti pažeista ne vien tik necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, bet ir įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais. O liudytojai vienbalsiai patvirtino, kad E. U., nors ir nevartojo necenzūrinių žodžių, tačiau jo elgesys realiai sutrikdė susirinkusiųjų rimtį ir nutraukė vykstantį susirinkimą. E. U. veiksmai buvo šokiruojantys, elgesys žeminantis E. P., o kartu ir susirinkusius žmones.
E. P. pavadinimas „mergužėle“ pačios nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais patvirtinama, jog buvo nemandagus, įžeidžiantis kreipinys. Pats žodis „mergužėlė“ savaime negali būti laikomas įžeidžiančiu, tačiau šiuo atveju svarbu, kokiame kontekste, kokiu tonu ir tikslu jis buvo pavartotas, o nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad kreipinys buvo išsakytas grubiai, įsakmiai, siekiant žeminančio poveikio. Tuo labiau, jei E. U. į E. P. kreipėsi kaip į oficialų asmenį, neturėjo vartoti buitiniuose, asmeniniuose santykiuose tinkamų pasakymų. Taigi, toks iššaukiantis, aplinkinių ir asmens į, kurį buvo kreipiamasi, orumo pažeminimas, tikrai negali būti laikomas tik mandagumo ir gero tono nesilaikymu.
Šalies argumentai
E. U. nurodyta kreipimosi į E. P. priežastis, kad jis norėjo, dalyvaujant bendrijos nariams, pateikti pirmininkei prašymą išduoti bendrijos įstatus, nes kitais būdais to neįmanoma padaryti dėl jos ignoruojančio elgesio, negali būti laikomas pretekstu elgtis įžūliai, žeminant kitą asmenį ir aplinkinius, sukeliant konfliktines situacijas. Be to, tai patvirtina, kad jo elgesys buvo neatsitiktinis, o gerai apgalvotas ir tikslingas, nes kaip pats apeliantas nurodė, jis į susirinkimą atėjo turėdamas tikslą priversti E. P. priimti jo prašymą, o tai patvirtina, kad visus anksčiau nurodytus veiksmus E. U. atliko tiesiogine tyčia.
ATPK 174 straipsnio objektas yra visuomeninio pobūdžio santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką, todėl E. U. pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis elgesys pažeidė ne tik nukentėjusiosios interesus, bet pirmiausia viešąjį interesą užtikrinti visos visuomenės saugumą, ramią ir patikimą aplinką, todėl apeliantas savo elgesiu įžeidė ne tik E. P., bet ir visų susirinkime dalyvavusių asmenų rimtį ir orumą. Dėl šių priežasčių apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. U. skundo netenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.