Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-367-1026/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditonline“ ieškinį atsakovei E. N., su trečiuoju asmeniu J. R. dėl skolos (atsiskaitymo pagal sutartį) priteisimo ir atsakovės E. N. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Creditonline“ ir J. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu pirkėjo dalyje, E. N. ir J. R. pripažinimo pirkėjais ir nustatymo, kad daikto kaina yra sumokėta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, taip pat nenustatyta ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

12. Atsakovė prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus: 2022 m. birželio 23 d. Teisių ir įnašo dovanojimo sutartį, 2018 m. liepos 18 d. Kredito sutartį, Darbo ieškančio asmens atmintinę, banko sąskaitos išrašus, papildomai apibūdinančius atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė prašo pridėti naujai pateiktus įrodymus prie bylos ir juos vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo galimybės.

13. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo atsakovės pateiktais įrodymais, pažymi, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, ji pateiktais įrodymais grindžia savo atskirojo skundo argumentus, įrodymai turi reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, tokių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateikti įrodymai priimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

16. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

17. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė atidėti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimu priteistos 3 243,74 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų, 2 845,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, vykdymą iki 2022 m. birželio 28 d. gimusiai jos dukrai S. N. sueis dveji metai (2024 m. birželio 28 d.). Prašymą grindė savo sunkia materialine padėtimi – mažomis gaunamomis pajamomis (išmoka už vaiko priežiūrą ir išlaikymo kitam nepilnamečiui vaikui suma), taip pat nurodė, kad neturi santaupų ir jokio turto, kuris galėtų būti parduotas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė tuo pagrindu, jog atsakovė nepagrindė savo prašymo, todėl nebuvo nustatyta išimtinių atvejų, dėl kurių būtų pagrindas atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

18. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės savo nesutikimo motyvus sieja su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, o trūkstant duomenų, neišaiškino atsakovei pareigos teikti papildomus duomenis. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog trečiasis asmuo, kuris yra ieškovės savininkas ir vadovas, su kuriuo ją siejo šeiminiai faktiniai santykiai, siekia ją visomis įmanomomis priemonėmis sužlugdyti. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos prašymą, tiek atskirajame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingas išvadas apie jos turtinę padėtį.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė turi du vaikus: G. R., (duomenys neskelbtini), ir S. N., (duomenys neskelbtini) (el. bylos I t. b. l. 34, 96). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie VšĮ „Meda project“, kurios vadove nuo 2022 m. birželio 23 d. vietoje atsakovės paskirta M. N. (el. bylos I t. b. l. 114-117). Ieškovė, prašydama atidėti sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis tik apie tai, kad ji nuo 2022 m. balandžio 25 d. buvo nėštumo atostogose (el. bylos II t. b. l. 83-84), nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. vaiko priežiūros atostogose (el. bylos II t. b. l. 85). Ieškovė, nesutikdama su prašymu, pateikė duomenis apie tai, kad atsakovė buvusi dalininke VšĮ „Meilės miestas“ ir VšĮ „Meda project“ (el. bylos II t. b. l. 98), VšĮ „Meilės miestas“ dalininkės teises perleido 2023 m. sausio 11 d. (el. bylos II t. b. l. 108), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą apie tai, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), kuriems registruota hipoteka (el. bylos II t. b. l. 99-103). Taip pat ieškovė pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą apie tai, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi savo dukteriai S. N. dovanojimo sutartimi perleido turėtą 10,7360 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (el. bylos II t . b. l. 104-107).

20. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė papildomai pateikė Teisių ir įnašo dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovė 2022 m. birželio 23 d. dovanojo VšĮ „Meda project“ savo dalininkės teises ir 5 775,64 Eur piniginį įnašą (el. bylos II t. b. l. 122-123). Taip pat atsakovė pateikė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad atsakovei 2018 m. buvo suteiktas kreditas namo dalies pirkimui. Kredito grąžinimo užtikrinimui taikoma hipoteka (el. bylos II t. b. l. 124-131). Atsakovė pateikė Darbo ieškančio asmens atmintinę, iš kurios matyti, kad 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovė yra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo (el. bylos II t. b. l. 133-135). Pateikti atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė gauna išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurių dydis per vienerius metus nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2024 m. sausio 26 d. iš viso sudarė 10 418,02 Eur; taip pat iš Kalvarijos savivaldybės administracijos gauna išmokas, kurių dydis yra 171,50 Eur per mėnesį (el. bylos II t. b. l. 136-137), iš J. R. atsakovė gauna vidutiniškai po 200,00 Eur per mėnesį sūnaus G. R. išlaikymui (el. bylos II t. b. l. 139).

21. Apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva, turėdamas tokią teisę pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, iš viešųjų registrų surinko duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, kurie patvirtina aplinkybes apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas apie nuosavybę į žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), kuriems registruota hipoteka), apie buvimą vaiko priežiūros atostogose iki 2025 m. birželio 28 d. (Sodros duomenys), taip pat duomenis apie tai, kad atsakovė nuo 2023 m. sausio 11 d. nėra VšĮ „Meilės miestas“ dalininke (Juridinių asmenų registro išrašas), bei apie transporto priemones, iš ko nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę, kuria eismas yra draudžiamas (VĮ Regitra išrašas).

22. Kaip jau nurodyta, klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tinkamas išsprendimas yra siejamas su ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo tiek išdėstymo, tiek ir vykdymo atidėjimo būtinumą, tačiau pažymėtina, kad savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę, turi įrodyti to prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą, tačiau, kaip tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė to nepadarė – leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė nei išsamios savo turtinės padėties, nei būtinybės atidėti teismo sprendimo vykdymą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikti apeliantės įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti atsakovės sunkią turtinę padėtį ir tai, kad ji neturi galimybių sumokėti priteistas sumas (teismui iš esmės buvo pateikti tik duomenys apie atsakovės buvimą vaiko priežiūros atostogose). Negana to, papildomai su atskiruoju skundu pateikti duomenys, ir net apeliacinės instancijos teismo pagal galimybes prieinami duomenys iš viešųjų registrų, taip pat nelaikytini išsamiais. Nurodytina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie jos valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nors, juos pateikus priešingai šaliai – ieškovei, taip pat šiuos duomenis patikrinus ir apeliacinės instancijos teismui, paaiškėjo, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, negana to, dalis turto ir turtinių teisių ginčui vykstant teisme, buvo perleista neatlygintinai: atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo VšĮ „Meda project“ dalininkės teises ir 5 775,64 Eur piniginį įnašą (šias aplinkybes patvirtina 2022 m. birželio 23 d. Teisių ir įnašo dovanojimo sutartis el. bylos II t. b. l. 122-123); dukteriai S. N. 2023 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi perleido turėtą 10,7360 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas el. bylos II t . b. l. 104-107). Be to, atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė ir savo banko sąskaitų išrašų, iš kurių matytųsi visos į atsakovės sąskaitas patenkančios įplaukos, o ne tik įplaukos iš konkrečių pasirinktų subjektų, taip pat duomenų apie nuosavybės teise valdomas transporto priemones, tokie pilni išrašai ir nurodyti duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Abejones dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties sustiprina ne tik nurodytos aplinkybės, tačiau ir pačios atsakovės neneigiamas faktas dėl jos realių galimybių su dviem nepilnamečiais vaikais iškeliauti į tolimas šalis (Šri Lanką, Balį) ir ten gyventi daugiau nei 1,5 metų.

24. Kaip jau nurodyta, būtent atsakovei, kaip teikiančiai prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, tenka pareiga įrodyti prašymo pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad teismas, matydamas, kad atsakovė nepateikė visų jos turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, turėjo jai išaiškinti tokią pareigą, o to nepadarė. Šiuo aspektu nurodytina, kad atsakovė viso teisminio proceso metu buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuriai neabejotinai žinomos proceso teisės normos ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pačioje CPK 284 straipsnio 1 dalies normoje yra aiškiai apibrėžta kokių faktinių duomenų pagrindu yra priimamas procesinis sprendimas dėl sprendimo įvykdymą atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo: „teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką“. Akivaizdu, kad duomenys apie atsakovės buvimą vaiko priežiūros atostogose nėra duomenys apie turtinę padėtį kaip tokie per se. Taigi, nėra pagrindo pareigą dėl įrodymų trūkumo pasiūlymo perkelti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pačios šalys turi rūpintis savo įrodymus pateikti laiku ir vertinti jų poreikį konkrečioje proceso stadijoje, o teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021, kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateikti atsakovės pasirinkimu įrodymai apie atsakovės buvimą vaiko priežiūros atostogose, be to, byloje buvo įrodymai apie atsakovės turimus nepilnamečius vaikus, o ir ieškovė kartu su atsiliepimu į prašymą pateikė papildomus duomenis apie atsakovės turimą turtą. Iš to, kas nurodyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismui visiškai pakako įrodymų prašymui išspręsti, tačiau nepakako įrodymų prašymui tenkinti, t. y. surinkti įrodymai nepatvirtino būtinybės taikyti išimtinę teismo sprendimo vykdymo atidėjimo galimybę.

25. Kartu pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog net ir prasta turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog šiuo atveju atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę atidėti teismo sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo procesinį sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

26. Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat ir naujai priimtus įrodymus, sprendžiama, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nutartimi padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktus įrodymus ir pateiktus argumentus vertino nepalankiai apeliantei, niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176–185 straipsniuose, ar kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo proceso normų taikymo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs su ginčo klausimu susijusius duomenis, prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo išsprendė teisingai, ir atskirojo skundo motyvai teismo padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei kartu su skundu, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.